){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nė viena priklausomybė nėra taip maloniai priimama ir sveikinama visuomenės, kaip priklausomybė nuo darbo. Tarsi ir gerai, jei žmogus iš visų jėgų stengiasi aprūpinti savo šeimą, vaikus. Bet ar gerai, kai to pasekmė – psichiškai ir fiziškai išsekusi mama, tėvas, sutuoktinis? Ar gerai, kai dėl atsidavimo darbui nutrūksta tarpusavio santykiai? Kai kraujuojanti skrandžio opa tampa karjeros pranašu? Argi 70 val. darbo savaitė yra tai, ko žmogus siekia?
Darboholizmas, persidirbimas išties yra nemenka problema. Japonų mokslininkai teigia, kad apie 10 000 žmonių šioje šalyje kasmet ištinka mirtis dėl persidirbimo.
Taigi nuo ko pradėti? Pirmiausia, nereikia manyti, kad persidirbimas yra tik pozityvu. Nenumokime ranka, sakydami, kad kitaip negalima, kad dabar yra toks gyvenimas, tokie visuomenės ar šeimos poreikiai.
Žinokite, kad darboholizmas yra tokia pat priklausomybė, kaip ir kitos. Priklausomybių šaknys glūdi mūsų viduje, tai daugiau nei noras dirbti. Tai nepriklauso nuo jūsų vadovo, nuo jūsų šeimos poreikių – ir tuo nesiteisinkite. Jūsų vidinis balsas reikalauja, kad siektumėte kažko idant jaustumėtės įvertintas kaip asmenybė. Priklausomas žmogus siekia susidoroti su vidiniais jausmais, su neteisingu savęs ir aplinkos vertinimu.
Liga – lėtinis nuovargio sindromas. Pagrindinis negalavimas – padidėjęs nuovargio, išsekimo jausmas. Žmogus jaučiasi „išsisėmęs“, krinta darbo produktyvumas, sunku atlikti net kasdieninius darbus, sunku susikaupti, mąstymas tampa neproduktyvus.
Jaučiamas nuolatinis energijos trūkumas, silpnumas, raumenys „silpni“, juos „skauda“. Tokį žmogų vargina įtampos galvos skausmai, galvos svaigimas. Dažnai pacientas tiesiog pasako, kad blogėja jo fizinė ir psichinė sveikata, kad jis tapo dirglesnis ir piktesnis, nekantrus. Jį gali varginti lengvas nerimas, pablogėjusi nuotaika. Būna ir miego sutrikimų (nemiga ar mieguistumas). Gali būti ir lengvų virškinimo sutrikimų (kinta apetitas, blogas virškinimas ir kt.).
Perskaitykite keletą klausimų ir bandykite į juos atsakyti. Jei atsakysite „taip“ į bent vieną iš jų, gali būti, kad sergate lėtinio nuovargio sindromu.
• Ar jaučiatės pavargęs gana ilgai (> 6 mėn.) ir net tuomet, kai gerai pailsite ar nieko nedirbate?
• Gydytojas nerado ligos, galinčios paaiškinti jūsų blogą savijautą?
• Ar tegalite atlikti mažiau nei pusę to, ką padarydavote, kol nesijautėte blogai?
• Ar yra simptomų, sutrikimų kurie vis tęsiasi/kartojasi maždaug 6 mėn., tokių kaip:
• gerklės skausmas, sunku nuryti seiles,
• nepaaiškinami raumenų skausmai,
• galvos skausmai,
• pablogėjusi atmintis, sunku sukaupti dėmesį,
• blogiau miegate,
• tapote irzlus, greit supykstate,
• daug greičiau pavargstate nuo darbų, kurie anksčiau jūsų nevargindavo,
• blogesnis apetitas, sutrikęs virškinimas.
Pirmiausia reikia ieškoti sutrikimo priežasčių. Jei kreipsitės į gydytoją, jis patikrins jūsų sveikatos būklę, paskirs reikalingus tyrimus (pvz., kraujo tyrimą). Specifinių tyrimų, galinčių nustatyti lėtinio nuovargio sindromą, nėra.
Kai kurie simptomai, tokie kaip raumenų skausmai, nerimas, dirglumas, įtampa, blogas miegas, gali būti gydomi vartojant medikamentų, vitaminų, maisto papildų ir mineralų. Sergant lėtiniu nuovargio sutrikimu reiktų vartoti magnio ir B grupės vitaminų preparatų (pvz., MagneB6). Magnis yra būtinas organizmui mikroelementas, dalyvaujantis plintant nerviniam impulsui, palaikant raumenų dirglumą bei kai kurių fermentų veikloje. Vitaminas B6 yra svarbus normaliam nervų sistemos funkcionavimui. Kai trūksta magnio, gali kamuoti nuolatinis nuovargis, raumenų skausmas bei mėšlungis, sutrikti širdies ir virškinamojo trakto veikla. Papildomai vartojant MagneB6, stiprinama nervų sistema, didėja atsparumas stresui, gerėja miegas. Toks poveikis gali padėti sergant lėtiniu nuovargio sindromu.
• Užsiimkite veikla tada, kai jaučiatės darbingiausias, kupinas energijos ir sveikatos.
• Tiek, kiek leidžia būklė, mankštinkitės. Fiziniai pratimai gerina kraujotaką, padeda atsipalaiduoti, stiprina kūną ir protą.
• Supraskite savo jausmus (liūdesį, pyktį), įvertinkite ir išmokite juos tinkamai išreikšti. Jums reikia atgauti energiją, kurios netekote.
• Jei jaučiate, kad pablogėjo dėmesys ir atmintis, gydymo pradžioje bandykite pasižymėti svarbiausius darbus ir įvykius. Galbūt dėmesiui ir atminčiai gerinti jums reiks medikamentų.
Darbas labai tinka, kai reikia numalšinti skausmą, pamiršti išsiskyrimą, išsivaduoti iš skausmo, kaltės ar kitų jausmų, nuo kurių norisi pabėgti. Tačiau ilgalaikio persidirbimo simptomai gresia liga.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę