){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mamos ir vaiko kampelis
Per pastarąjį šimtmetį moteris išmoko puikiai išsiversti šeimoje be vyro (tai lėmė ir šeimos maitintojų netekimas karų metu, pagaliau ir moterų bei vyrų lygybės klausimas, leidžiantis moterims tapti savarankiškesnėmis). O išmoko to pakankamai, bet jau visiems tapo aišku, kad moteris pati viena geriau ar blogiau, bet išlaikyti savo atžalas ir netgi išleisti į mokslus gali.
O kaip šeima? Be abejo, kaip ir anksčiau, šeimos vertybės liko neginčijamos. Tik požiūris, kas tai yra šeima, vis kinta. Pasirodo, kad nemažai daliai šeima nėra „ jis ir ji“ – daug tvirtesnis saitas yra mama ir vaikas. Ir tas derinys mama ir vaikas tapo priimtinas kaip normalus šeimos variantas. Ir netgi visomis išgalėmis stengiamasi palaikyti šiuos santykius kuo stipresnius.
Kas tada nutinka?
Paklausta, kas tokiais atvejais nutinka, vaikų psichologė Elena Mickevičienė pirmiausia pastebi, kad yra daugelis veiksnių, kodėl motinos nori kuo ilgiau išlaikyti savo vaiką šalia. Jos prisiriša prie vaikų ir jų nepaleidžia, nes taip joms pačioms yra saugiau (nelieka vienišos, vyro juk nėra), mano, kad būdamos šalia padeda vaikams finansiškai (tačiau taip vaikai tik tampa finansiškai priklausomi ir nesavarankiški). Pasitaiko atvejų, kad motinos savo tuštumą dėl prarastų dvasinių ir tradicinių vertybių bando užpildyti įvairaus pobūdžio vartojimu ir netiesiogiai vaikui skleidžia baimę tapti savarankiškam. Pasitaiko atvejų, kad motinos, būdamos labai veiklios ir atsakingos, per daug prisiima atsakomybės, neleidžia vaikui pasirinkti pačiam, nuolat stengiasi vaiką apsaugoti nuo neigiamų patyrimų, klaidų ir praradimų. Žinoma, toks vaikas taps savimi nepasitikintis, galbūt net demotyvuotas kažką gyvenime pačiam siekti. O kam? Juk pas mamą daug saugiau ir viskuo pasirūpinta...
Atsiskyrimas
Turbūt pats paradoksaliausias jausmas tėvams, kai tai, kas buvo kaip ir tavo (pagaliau – tavo kūno) dalis, atsiskiria ir tampa savarankiškas. Tas vaiko savarankiškumo vystymosi procesas vadinamas atsiskyrimu (separacija). Beje, tai įvyksta ne tada, kai vaikas gauna pasą ar pirmąjį atlyginimą (kaip, deja, atrodo daugeliui tėvų), o nuolat – vos ne nuo gimimo. Vaikas mokosi judėti, vaikščioti, apsieiti be mamos, bendrauti su kitais, atsiranda jo asmeniniai poreikiai ir interesai – visa tai jau yra separacija – sugebėjimas būti atskiru, pačiu savimi. O visa tai tėvelius verčia sunerimti, ypač to nenori mamos.
„Tai vadinama hipergloba. Motinos, kurios sunkiai psichologiškai atsiskiria nuo vaiko, dažniausiai nėra pačios savarankiškos, savimi pasitikinčios, galbūt nerealizuoja savęs kitoje veikloje, – sako psichologė. – Mano manymu, turi būti pusiausvyra tarp hiperglobos ir nepriežiūros. Tėvai turi skatinti vaikų atsakomybę už savo veiksmus, kelti pasitikėjimą savimi, drąsinti dėl savarankiškų pasirinkimų.“
Mamos, kurios nenori atsiskyrimo
Paprasčiausiai tokių mamų elgesį galima būtų apibūdinti viena fraze: jos nenori matyti, kad vaikas taip pat yra žmogus, kuris jaučia, mąsto ir elgiasi. Jos tiesiog nesugeba bendrauti su savo vaiku kaip su lygiu. Tai lemia kelios priežastys, viena jų – per didelis jaudinimasis. „Dažnai tai pasitaiko nerimastingoms motinoms. Jos stengiasi apsaugoti vaikui nuo bet kokių nemalonių jausmų, skausmo ir klaidų, o iš tiesų padaro tik meškos paslaugą – vaikas tampa pasyvus, nieko nesiekiantis, bijantis suklysti“, – aiškina psichologė.
Kitos moterys mano, kad būti mama – labai sunkus darbas. Joms nuolat kyla daugybė klausimų: ar gerai pasielgiau? ką dabar turėčiau sakyti ir ką daryti? ar aš tikrai gera mama? Tokios mamos nepasitiki savo instinktais, jos laukia sutikimo, pagyrimo ar netgi instrukcijos iš išorės. Dažnai taip atsitinka dėl to, kad motinos stengiasi būti labai geros, literatūros gausa jas suklaidina, ir jos tiesiog tampa nejautrios savo kaip motinos intuicijai.
Bandymas realizuoti save per savo atžalą – dar viena priežastis. Mamos kadaise nepriėmė į baleto mokyklą? Prastai susiklostė romanas, ir ji nusprendė pagimdyti sau? Vaikui teks ištverti visą nerealizuotų ambicijų naštą. Kadangi nuo šio momento jis – mamos moralinės savirealizacijos instrumentas, o ne atskira asmenybė.
Kaip tapti suaugusiam?
Separacija apima ne tik augimą, bet ir ypatingą pajautimą, būdingą savarankiškam žmogui. Psichologė E.Mickevičienė sako, kad, norint tapti brandžia asmenybe, „sveiku“ suaugusiu, reikia atkreipti dėmesį į šiuos patarimus:
• kuo anksčiau, bet ne anksčiau nei 18 metų, pradėti savarankišką gyvenimą;
• tapti finansiškai nepriklausomam;
• tapti emociškai nepriklausomam;
• nebūti savanaudžiui, galvoti ir apie aplinkinius;
• mokėti pakovoti už save;
• suvokti, kad gyvenimas ne visada yra teisingas, jis gali nuvilti;
• sakyti, ką galvoji, bet būtinai galvoti, ką sakai
• labai svarbu jausti pagarbą aplinkiniams, turėti autoritetų;
• prisiimti atsakomybę už save ir savo veiksmus;
• nebijoti gyvenimo iššūkių, krizių;
• mokėti kurti ir palaikyti santykius ir nebijoti nusivylimų;
• o visų svarbiausia – nepamiršti savo tėvų ir pagalvoti apie jų senatvę.
Jei vaikai neišgyvena atsiskyrimo
Atsiskyrimo proceso sudėtingumas yra tas, kad šis procesas yra nuolatinis. Ir kai vaikas pradeda vaikščioti, o jam be perstojo sakoma: „neik ten – nukrisi, skaudės“, ir kai neleidžia pačiam užsirišti batelių, nes bijo pavėluoti į darželį, ir kai vaikas susipažįsta su kuo nors, tėvų nuomone, netinkamu. Įdiegti vaikui suvokimą, kad jis nėra savarankiškas, nemoka prisitaikyti gyvenime, – geriausias būdas sulėtinti separacijos procesą. Bet problemų, su kuriomis susidurs gyvenime toks vaikas, išties nemažai. Vieni jų niekaip „savęs neranda“, ieško pačių neperspektyviausių profesijų – nuo boso gitaristo iki scenos darbuotojo. Jie keičia veiklą, niekaip negali atsistoti ant kojų. Beje, nelabai ir stengiasi: tėvai vis tiek nepriims nei jo pasiekimų, nei savarankiškumo.
Tokie paaugliai ar net suaugusieji gali girtuokliauti, šėlti, įsipainioti į įvairiausias istorijas, žodžiu, visa savo biografija rodyti: štai koks aš nesavarankiškas ir silpnas.
Dažnai vaikai, kuriems ankstyvame amžiuje buvo įdiegta, kad išorinis pasaulis (kurį tada sudarė smėlio dėžė darželis ir mokykla) nepataisomai pavojingas, gali kentėti nuo sociofobijos, jiems bus sunku surasti kontaktą su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, kils bendravimo sunkumų.
Laikas atsiskirti?
Kad įvyktų atsiskyrimas, turi būti pasirengusios abi pusės – tiek vaikas, tiek ir tėveliai. Kai kuriems beįrodinėjant, besistengiant įtikinti savo mamą, kad „vaikas taip pat yra žmogus“, praeina daug metų ar net dešimtmečių. Kai kurie pasirenka veikti per atstumą – jie palieka tėvų namus ir beveik nutraukia santykius. Kai kurie, bendraudami su savo tėvais, treniruoja geležinę valią ar humorą. Dar kiti taip ir nesiryžta spręsti atsiskyrimo problemų, tada tos pačios problemos jau laukia jų vaikų.
Kas gali padėti?
Vaikystė yra nuostabus metas, kai vaiko asmenybė bręsta ir kaip kempinė viską sutraukia į save. Iš prigimties vaikai tiki viskuo, ką tėvai daro, elgiasi, – sako psichologė E.Mickevičienė. – Jei vaikas nuolat susidurs su tėvų keliama baime dėl saugumo, ateities, patirs per didelę priežiūrą arba nuolatinę vienatvę, jis įtikės, kad taip ir turi būti. Vėliau jis stengsis žūtbūt taip jaustis, stengsis gyventi taip, kaip susiformavo gyvenimo suvokimas ankstyvoje vaikystėje. Pavyzdžiui, jei tėvai nuolat pabrėždavo vaiko nesugebėjimą pasirūpinti savimi ir nuolat globodavo, tai ir suaugęs jis to nuolat sieks. Jei ankstyvojoje vaikystėje nebus patyręs meilės, šilumos ir saugumo, netikės, kad tai įmanoma ir vėliau patirti su kitais, todėl vengs bet kokio suartėjimo. Labai svarbu išlaikyti sveikus santykius, skatinti vaikams patiems pažinti pasaulį ir kuo ilgiau, bent jau iki 5 metų, vaikas turi jaustis saugus, laimingas ir mylimas, tada jis tikės, kad viskas įmanoma, jeigu tik to panorės. (Aišku, tėvai neturi vergauti vaikams, vaikai turi žinoti savo leistino elgesio ribas.)
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę