){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ekspertai, nagrinėjantys pacientų skundus, įvertina, kad trečdalio konfliktinių situacijų ir blogų gydymo rezultatų buvo galima išvengti; medikai turėjo pakankami priemonių ir žinių, tačiau pristigo dėmesingumo, vengė atsakyti į, jų nuomone, smulkmeniškus savo pacientų klausimus.
Galime suprasti, kodėl gydytojas pavargęs, tačiau kodėl jis elgiasi arogantiškai – ne; galime suprasti, kodėl chirurgas, intensyviai dirbęs dešimt ir daugiau valandų, vakare neatėjo į palatą aplankyti savo ligonio. Tačiau negalime pamiršti atžagarumo, su kuriuo jis atėjo.
Kaip tai atrodo realiame gyvenime?
Pasakoja pacientai.
Apžiūra kojomis
Kaip mane operavo ir kaip operacijos bijojau, seniai pamiršau. Tik negaliu, nors norėčiau, pamiršti pirmojo vakaro ligoninėje. Guliu, man atlikta prostatos operacija, per žarneles į surinktuvą kapsi kraujingas skystis. Savijauta slogi, norėtųsi žinoti, ar operacija gerai pavyko, ar tai, kas vyksta, turi vykti. Ateina operavęs chirurgas. Žvilgteli ne į mane, o į jau artipilnį skysčio surinktuvą ir, turbūt norėdamas geriau matyti, kaip aš sveikstu, ...paspiria surinktuvą koja. „Aha, šitą daugokai padraskėme“, – pasako apie mane garsiai ir nusisuka.
Pyktis, apmaudas ir pažeminimas, atrodė, išvers iš patalo, griebčiau bet ką, kas po ranka.
Atjautos ir supratimo trūksta daugelyje sferų, bet itin aštriai tą pajaučiame susirgę, netekę sveikatos. Ar toks nelemtas epizodas būtų įmanomas privačioje klinikoje? Ar tik dideliame ligonių fabrike, t.y. didelėje ligoninėje, kur esi maža, nepastebima detalė?
Antanas
„Telefono nėra, nieko nekviesime“
Gyvenu vienas, kaime. Man septyniasdešimt, sveikata nebloga, kai labai prireikia, padeda geri kaimynai. Tą dieną jie buvo išvykę, o man ėmė skaudėti visą pilvą ir juosmenį – nežinau kur dėtis. Telefono neturiu, niekas neužeina. Po poros valandų pamažu išėjau iki artimiausios parduotuvės, ten juk žmonės, iškvies „greitąją“. Šiaip taip atėjęs prašau jaunos pardavėjos paskambinti greitajai. O man: „Čia ne valdiška krautuvė, tokio telefono čia nėra.“ Dirba keli žmonės, kas nors juk turi mobilųjį telefoną. Man silpna, kojos dreba, ir nėra kaip iškviesti pagalbos? Nei padėjo man, nei ką nors patarė. Sėdintį ant laiptų užkalbino jaunas vaikinas, netrukus atvažiavo medikai. Prisikankinau į valias, nes žmonės pagailėjo minutės pokalbio asmeniniu telefonu. Kaimynas sakė, kad tokie skambučiai nekainuoja. Turbūt ne visi žmonės tą žino.
Liudvikas
Atsivežti savo anesteziologą
Važiuoju į tėviškę, rajono centrą. Likimo ironija: būtent dabar ima stipriai mausti dešinysis šonas. Manau, nieko gera: penktadienio vakaras ir dar šventės. Skausmas privertė kreiptis į ligoninę, atlydėjo sesuo ir svainis. Man apendicitas.
Chirurgas netruko paguldyti ant operacinio stalo, mano šoną, atrodė, tik kažkuo atšaldęs. Palubėj šviečia lempa, jos kraštuose kaip veidrodyje atsispindi pjūvis, stebiu, kaip iš manęs bando išimti mėlynos spalvos žarnos gabalėlį. Brūkštelna instrumentu mano pilve – skausmas neapsakomas. Galva veikia lyg automatas, garsiai sakau, jog reikia didesnio pjūvio. „Jūs nesikiškite į mano darbą“, – atsako mano gelbėtojas ar, nežinau, kankintojas. Ir nebaigia pradėto kito sakinio: „Reiktų bendrinę nejautrą daryti, tik kad...“ „Kas yra?“ – klausiu. „Vakaras jau, anesteziologė namo išėjusi, nėra kam.“ „Kur ji gyvena?“ „Prie bažnyčios...“, – kalbamės. Matau, kad chirurgas jau visiškai šlapias nuo prakaito, ir jam ne pyragai. „Už durų lūkuriuoja mano giminės, jie atveš, tik pasakykit, kuris namas.“ Svainis greitai sulakstė, anesteziologė atliko, kas reikia, netrukus jau nebemačiau veidrodinės lempos. Pabudęs ir atsipeikėjęs stebiuosi, kodėl mano rankos ir kojos su mėlynėmis. Pasirodo, operacinės seserims teko mane ir jėga laikyti, rišti, nes labai neramus operuojamasis buvau... Kai nuėmė tvarsčius nuo žaizdos, apžiūrinėju randą. Jis lyg iš dviejų dalių: iš pradžių darytas nedidelis, toliau jo tęsinys.
Valdas
Pats sau daktaras
Tai atsitiko prieš kelis dešimtmečius: atsikeliu rytą, kažko savijauta nekokia. Galvon topteli, kad jausmas panašus, kaip ir prieš porą mėnesių, kai buvau gydytojų suvažiavime Čikagoje. Ten irgi negerai pasijaučiau. Ryt šeštadienis, turiu išvykti į dviejų savaičių kruizą Baltijos jūra. Jaučiu, kad širdis virpa, baladojasi. Šiandien penktadienis, dirba mano asmeninis gydytojas, skambinu, jis sako, kad gali mane tuoj priimti. Kai nuvykstu, apžiūri mane ir skiria silpno diuretiko (šlapimo išsiskyrimą skatinamųjų vaistų) – kad kojų patinimas atlėgtų. Aš taip negydyčiau, pagalvoju apie savo gydytoją, tikrai mielą žmogų. Penkias minutes skyręs mano apžiūrai jis nematė nieko grėsminga, patarė nieko nesibaiminti ir laimingai keliauti kur planavau. Aš jam pasakiau: mano širdies ritmas nėra geras. Daktaras: oi, kada gi mes darėme elektrokardiogramą? Prieš metus?.. Oi, reikia dabar užrašyti.
Aš pats turėjau gydytojui patarti, kaip atrasti mano negalavimo priežastis. Nesudėtingi tyrimai parodė prieširdžių virpėjimą, o tai yra didelė širdies infarkto ar insulto rizika. Mane reikėjo tirti atidžiau ir, užbėgant už akių infarktui ar insultui, iš karto skirti varfarino – vaistų kraujui skystinti – ir imtis kitų priemonių. O daktaras jau buvo mane beišlydintis su patarimu mažinti skysčių vartojimą. Liūdnas reikalas, be to, turiu atsisakyti jau apmokėtos puikios kelionės laivu, tiesiog ją prarasti. Teko rimtai gydyti širdį.
Kaip galėjo klostytis mano istorija, jei būčiau išplaukęs? Jei aš pats būčiau ne gydytojas ir tik paviršutiniška kolegos nuomone pasikliovęs, kelionės vandenynais tikrai nebūčiau atsisakęs. Kiek man žinoma, kruiziniuose pramogų laivuose medicinos pagalbai užtikrinti nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Samdomi gydytojai daug patirties neturėjo, jie labiau tiko, gražia jūrine uniforma pasirėdę, vakarais ponias pašokdinti, restorane už rankutės palaikyti.
Po daugelio metų atvykęs į Lietuvą – tai buvo pernai – patekau nemalonion situacijon. Apgailestauju ne dėl savęs, o dėl Lietuvos žmonių sveikatos apsaugos.
...Laikausi taisyklės periodiškai atlikti kai kurias sveikatos patikras. Kiek paviešėjęs ėmiau dairytis, kurgi atlikti kraujo tyrimą. Užėjęs į vieną iš aukštųjų medicinos mokyklų maloniai pasišnekučiavau apie studijas, darbus ir gyvenimą. Kai būdavau Lietuvoje sovietmečiu, visuomet padovanodavau tada deficitinio „Bajer“ aspirino. Tai būdavo labai geras ir lauktas „prezentas“. Šįkart kolegas pavaišinau, nes tradicijos, kiek patyriau, gajos, nieko be vaišių nepadarysi. Juk aš noriu gero patarimo dėl savo tyrimų. Patarimą ir adresą gavau, paėmęs taksi atvykstu į nurodytą įstaigą. O ten sužinau, kad tai ne praktikos, o mokslo centras. Nenoriu skųstis, bet... Jaunos specialistės man sako, kad tokie tyrimai čia neatliekami, neturime aparatūros, mėginį paimsime, bet ištirti siųsime, man aiškina, į kitą miestą. Paprasto kraujo tyrimo rezultatus aš gausiu tik po kelių dienų?! Neįsižeidžiau, atsiprašiau darbuotojų už trukdymą, kad mane ne čia pasiuntė. Negavau informacijos, nors kreipiausi į tos srities specialistus. Ti sugaišau laiką. Yra atvejų, kai prarastas laikas yra prarasta sveikata. Lietuva kenčia dėl savo žmonių nenoro vieni kitiems padėti, patarti.
Gydytojas Vladas Kaupas (JAV)
Mes nemanome, kad visose ligoninėse, poliklinikose ar reabilitacijos įstaigose – taip pat ir Amerikos – žmonės patenka tik į panašias situacijas. Tiesiog patirtą gėrį ir medikų pasiaukojimą pamirštame daug greičiau nei skausmą ir nepatogumus. Gerus atsiminimus ištirpdome, o blogi ir sunkūs, deja, turi savybę įsitvirtinti atmintyje ir tapti akmeniu ant širdies ar degutu medaus statinėje. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai sako, kad pacientai į juos kreipiasi retokai, tačiau, šiems dar neprakalbus, aišku: kažkas ne taip, laukia nemalonus pokalbis. Ir labai retai – kaip šventės! – pas vadovus ateina besišypsantys ir gerą žodį apie gydytojo, laboratorijos darbuotojo ar slaugytojos atliktą darbą norintieji pasakyti.
O jeigu tada, kai šypsomės ir esame kupini padėkos žodžių, ateitume ir pasakytume?
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę