){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šis specialistas vaikus ir paauglius bei jų tėvus konsultuoja depresijos, nerimo, dėmesio koncentravimo sutrikimų, priklausomumo nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio, įvairių baimių (pavyzdžiui, tamsos, bendravimo su nepažįstamais žmonėmis, baimės lankyti darželį, mokyklą), mokymosi problemų (vaikas išsiblaškęs, labai judrus, negali susikaupti, sunkiai geba skaityti, rašyti, skaičiuoti ir pan.) klausimais, taip pat teikia psichoterapinę ir medikamentinę pagalbą vaikams ir paaugliams, išgyvenantiems psichologines krizes (dėl tėvų skyrybų, artimųjų netekčių, patyrus smurtą), jaučiantiems nuovargį, galvos skausmą, nemalonius pojūčius pilvo srityje ir pan. (atsiradusius dėl psichosomatinių sveikatos sutrikimų).
Sunkios psichikos ligos (pvz., šizofrenija ir kt.) vaikams ir paaugliams diagnozuojama nedažnai, nes šioms ligoms išsivystyti reikia laiko ir visų rizikos veiksnių (biologinių, psichologinių ir socialinių) sąveikos.
Su vaiku reikia kalbėti pakankamai atvirai, paprastai ir aiškiai. Sunkiausia psichologo ar psichiatro pagalbos nauda – įtikinti paauglius. Sėkmės galima tikėtis tik nuoširdžiai kalbantis su vaiku, pavyzdžiui: „Mes nežinome, ką daryti, kaip toliau elgtis, kaip sau ir tau padėti įveikti sunkumus. Jeigu manai, kad tau kitų pagalbos nelabai reikia, tai bent nueikime kartu pasikonsultuoti dėl mūsų problemų. Mes nežinome, ką daryti, ir visi kenčiame. Gal po konsultacijos pradėsime vieni kitus geriau suprasti“. Mažesni vaikai paprastai eina iš smalsumo. Net ir mažam, 2-3 metų, vaikui galima taip pat aiškiai pasakyti, kad eisime pas tetą ar dėdę ir pasikalbėsime, ką daryti, kad lovytė daugiau nebūtų šlapia. Vaikų naktinis šlapinimasis dažnai yra neigiamai veikiančių psichologinių veiksnių išraiška. Labai veiksmingos priemonės – psichoterapija ir šlapinimosi ritmo treniruokliai. Jeigu sutrikimo priežastys yra ne psichologinės, veiksmingi humoralinę ar centrinę nervų sistemą veikiantys medikamentai, šlapimo pūslės tonusą reguliuojantys preparatai.
Visko bijančiam vaikui reikia padėti įveikti gydytojo baimę. Tinka paaiškinti, kad ir suaugusiesiems būna baisu, kad yra dalykų, kurių bijo ir mama, ir tėtis. Taip atsiranda bendrumo jausmas, formuojasi partnerystės santykiai.
Ne visuomet ir reikia. Dėl vaikų psichikos ar elgesio problemų su vaikų ir paauglių psichiatru veiksminga pasikonsultuoti ir vieniems tėvams. Galima pasitarti, ir kaip prikalbinti ateiti paauglį, jeigu paaiškėja, kad šios pagalbos jam tikrai reikia. Be to, tėvai, kalbėdami su specialistu, „nusimeta” dalį savo įtampos, nerimo, tarsi pamato save iš šalies. Tai gali padėti jiems patiems rasti sprendimus. Šeima – tai individualių jos narių sistema, todėl psichoterapinis poveikis vienam šeimos nariui teigiamai veikia ir kitus sistemos – šeimos – narius.
Į pirmą vizitą vaikai gali atsinešti savo piešinius, darbelius. Jie yra vaiko vidinio pasaulio atspindys. Iš jų bei šeimos nuotraukų galima spręsti apie šeimos narių tarpusavio santykius. Vaikas gali pasiimti ir savo mylimą žaisliuką – konsultacijos metu jį glaus prie savęs ir jausis saugiau, be to, pliušiniam zuikiui galbūt „atiduos“ ir dalį savo nerimo. Paauglys gali atsinešti talismaną – tai gydytojui suteiks papildomos informacijos tiek apie asmenį, tiek apie pasaulį, kuriame jis gyvena, o ir pats paauglys galės jaustis saugiau.
Visos konsultacijos yra individualios ir skirtingos, jų forma ir specialisto taikomi metodai priklauso nuo problemos, vaiko ir šeimos ypatumų. Vidutinė konsultacijos trukmė – viena valanda, o konsultacijų gali pakakti 4-ių, 5-ių ar tik poros. Kartais tenka susitikti ir 20 ar daugiau kartų. Gerai, jeigu pirmame susitikime dalyvauja tėtis, mama ir vaikas. Jeigu ateina ir mažesnieji broliukai bei sesutės, gydytojas mato, koks yra šeimos bendravimo modelis, ir kartu tai leidžia iš dalies įvertinti problemos priežastis. Mažesni vaikai konsultacijos metu nenori išsiskirti su mama ar tėčiu, o paaugliai nori ir gali ateiti vieni. Būtų gerai, kad pirmoje konsultacijoje dalyvautų bent vienas iš tėvų. Susitariama, ar į kitą konsultaciją paauglys ateis vienas, ar bus palydimas. Neretai šeimas pas specialistą atveda perdėtas globojimas (“viską padarysim, kad tik tau, vaikuti, būtų gerai...“) ir pernelyg griežta kontrolė. Toks tėvas ar mama nenori palikti vaiko vieno ir pas specialistą, ir tai dažnai trukdo veiksmingam darbui. Labai užsiėmusius ir nelabai vaikui padėti pasirengusius tėvus tenka prašyti būti drauge su sūnumi ar dukra.
Tai įvairūs psichoterapijos metodai: elgesio keitimo, vidinio savęs pažinimo, psichoanalizės metodai.
Mažiesiems pacientams taikoma žaidimų terapija, kurios tikslas – padėti vaikui patirti naujų pojūčių, keisti savo požiūrį.
Viena iš veiksmingiausių psichoterapijos krypčių, taikomų vaikų ir paauglių psichiatrijos srityje, yra šeimos sisteminė psichoterapija.
Egzistencinės terapijos metodai skatina suprasti būties, gyvenimo prasmingumo ir kitas universalias problemas (“Koks aš esu?”, “Kodėl esu?” ir pan.). Tai labai aktualu paaugliui, kuris bando išsiaiškinti, kas jis yra, ir atrasti savo vietą pasaulyje.
Veiksmingos ir meno, muzikos bei užimtumo terapijos, fizioterapijos procedūros (klasikinis masažas, akupunktūra, elektrostimuliacija (TENS) ir pan.). Psichologinės ar proto raidos sutrikimų turintiems vaikams efektyviai taikoma gyvūnų terapija (delfinų terapija, hipoterapija).
Medikamentų vaikams ir paaugliams tenka skirti pakankamai retai, kiek dažniau – homeopatinių ir augalinių preparatų (kas 5-6-tam pacientui).
Taip, ir dažniausiai vaikai jas atlieka noriai. Nors būna ir neįdomių namų darbų. Kai, taikant elgesio pažinimo terapiją, paaugliams tenka parengti savo dienotvarkę, jie gudrauja, kad kuo daugiau laiko spragų liktų “laisvei”! Jeigu vaikai supranta, kad šie darbeliai yra indėlis į savo sveikatą, jiems sekasi gerai.
Neretai tėvai išgyvena dėl padidėjusio paauglių domėjimosi kita lytimi, o gal ir ankstyvų lytinių santykių. Kokios tokio paauglių elgesio priežastys?
Manome, kad mūsų vaikai turi pakankamai savų užsiėmimų ir domėjimosi sričių, adekvačių jų amžiui. Bet paauglystė yra spartaus fizinio vystymosi, intensyvios hormonų sintezės pertvarkos ir lytinio brendimo laikotarpis. Drauge veikia ir „kiemo mokykla“, ir dirginanti bei seksualumą skatinanti aplinka (žiniasklaida, renginiai jaunimui). Paaugliai labai primityviai siekia “būti suaugusiais”: rūkyti, gerai atrodyti, seksualiai rengtis ir seksualiai elgtis. Jeigu tėvai nori pastebėti, kad „kažkas ne taip“, jie pastebi ir gali bandyti draugiškai pasikalbėti. Tačiau, kai santykiai šalti arba paauglys išgyvena autoritetų krizės laikotarpį, tikėtis jo atvirumo sunku. Vis dėlto nuoširdus pokalbis vaiką skatina pagalvoti apie savo pasirinkimą ir pasekmes, taip pat įrodo, kad juo rūpinamasi, kad jis yra mylimas. Ankstyvi lytiniai santykiai būdingi paaugliams, kurie auga nedarniose šeimose, kur tėvai jiems neskiria dėmesio, meilės, šiltų emocijų. Jų ieškoma kitur, tik paprastai apsigaunama.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę