){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Adaptacija šiandien bene vienas svarbiausių iššūkių, su kuriuo tenka susidurti daugeliui tiek profesiniame darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Šiuo atveju ne išimtis ir vaikai, gana anksti susiduriantys su adaptacijos būtinybe.
Adaptacijos problemas patiria dauguma vaikų, ir adaptacijos periodas - sudėtingas laikotarpis tiek vaikui, tiek ir suaugusiesiems. Sėkmingas ar nesėkmingas prisitaikymas gali lemti ugdymo rezultatus, tai, kaip toliau klostysis vaiko santykiai su aplinka.
Adaptacijos laikotarpiu vaikas apsipranta naujoje aplinkoje. Patekę į naują aplinką, vaikai patiria stresą ir elgiasi įvairiai - vieni būna įsitempę, dirglūs, apatiški, kiti agresyvūs, judrūs; vieni chaotiškai bėgioja po patalpas, mėto daiktus, kiti susigūžia ir slepiasi kamputyje. Pamažu vaikas ima jaustis drąsiau, gali nebijodamas vis labiau atsitraukti nuo mamos, tyrinėti aplinką, žaislus, daiktus, stebėti vaikus, kitus suaugusiuosius, užmegzti emocinį kontaktą.
Iš kur galime pastebėti, ar vaikas gerai prisitaiko prie naujos aplinkos? Kaip galime padėti vaikui susipažinti su aplinka, bendraamžiais ir personalu? Tam svarbu stebėti vaiko elgesį, bendravimą, stebėti jo sugebėjimą žaisti bei kitus sugebėjimus.
Yra keli pagrindiniai požymiai, kurie gali parodyti, ar vaikas prisitaiko prie aplinkos. Tam reikia atsakyti į tam tikrus klausimus:
• Ar vaikas jaučiasi saugiai ?
• Ar bendrauja su kitais vaikais?
• Ar nebijo suaugusiųjų, bendrauja su jais?
• Ar orientuojasi patalpose kiek leidžia jo galimybės?
• Ar ima daiktus, žaislus ar bent kiek jais domis?
Nieko tokio, jei pradžioje atsakote į keletą klausimų neigiamai. Tačiau svarbu stebėti savo vaiką mėnesį ir susirūpinti, jei, mėnesį vaikui pabuvus naujoje aplinkoje, vis dar atsakote į kurį nors klausimą neigiamai.
Darželio lankymo pradžia yra socialinis patyrimas už šeimos ribų. Vaikui pradėjus lankyti darželį, jame dirbantys pedagogai natūraliai perima kai kurias motinos pareigas lavinimo periodu. Auklėtoja tampa jautria ir švelnia drauge, ne tik svarbiausia vaiko gyvenime, jam būnant ne namuose, bet ir patikima bei nuoseklia partnere bendraujant su šeimos nariais, įžvelgiančia ir jų džiaugsmus, ir rūpesčius, tolerantiška ir sugebančia padėti, iškilus ypatingam reikalui. Jos galimybės glūdi asmeniniame ryšyje su vaiku, su motina ir su vaikų grupe.
Kauno sanatorinio lopšelio-darželio “Pienė” specialistai, dalyvauja parengtame projekte “Lengvesnės adaptacijos link...”.
Orientuojantis į vaiką ir jo adaptaciją ikimokyklinėje įstaigoje, svarbu atsižvelgti į jo unikalumą, neslopinti jo iniciatyvumo, sudaryti sąlygas ir puoselėti visapusišką asmenybę.
Jei norite geriau pažinti vaiką, suprasti, kaip jis
prisitaiko aplinkoje, atrasti ir pažinti jo individualius asmenybės raidos ypatumus, galite pabandyti stebėti tokius jo adaptacijos periodo požymius:
Elgesio ypatybes - kaip vaikas elgiasi, ką veikia, kai jam suteikta laisvė (vaikšto po kambarį, lipa ant stalo, sėdi kamputyje, slepiasi, stebi kitus, ima žaislus).
Koks bendravimo atstumas, t.y. kokia bendravimo distancija jam yra priimtina (leidžia prieiti suaugusiesiems, leidžia prieiti vaikams, ar išlaiko žvilgsnio kontaktą, ar leidžiasi liečiamas, imamas ant rankų, kaip lengvai atsiskiria nuo artimųjų, ar yra įsitempęs, priešinasi).
Kaip reaguoja į bendravimą su kitais, t.y. kaip vaikas reaguoja į kalbinimus, bandymą prisiartinti, kvietimą žaisti (gal traukiasi, protestuoja, elgiasi agresyviai, elgiasi pasyviai, abejingai stebi, priima pagalbą, bando pamėgdžioti kitų veiksmus).
Kaip elgiasi su žaislais: (ar žino žaislų, daiktų paskirtį, juos susikaupęs tyrinėja, stengiasi išgauti garsą, beldžia į grindis, o gal išsiblaškęs varto rankose, stebi iš šono, neadekvačiai elgiasi).
Kaip kalba - čia svarbu įvertinti jo sugebėjimus ir atkreipti dėmesį, ar kalba su suaugusiaisiais, kitais vaikais, ar mėgdžioja kitų žodžius.
Ir taip pat labai svarbu stebėti, kaip vaikas reaguoja į stresą (verkia, rėkia, ignoruoja, neklauso, išsigąsta, susijaudina, sustingsta, bijo, agresyviai elgiasi, rausta, bąla, glaudžiasi prie artimo žmogaus) ir kaip - į džiaugsmingus įvykius (susijaudina, audringai reaguoja, kalba, bando pasidalyti džiaugsmu).
Kauno sanatorinio lopšelio-darželio “Pienė” direktorė
S.Listopadskienė
Direktorės pavaduotoja ugdymui A. Labanauskienė
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę