){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Norėdami dirbti mažiau ir padaryti bei uždirbti daugiau, jūs turite imtis atsakomybės už viską, kas vyksta jūsų gyvenime. Jūs pats nusprendėte būti, kur esate šiandien, ir tik jūs šią savo buvimo vietą galite pakeisti. Imtis atsakomybės - tai raktas į galimybę dirbti mažiau ir uždirbti daugiau.
Didžiulė kliūtis jūsų kelyje į sėkmę gali būti darboholizmas. Tai reiškinys, kuris verslo pasaulyje vis dar sulaukia palaikymo. Frazė “Aš dirbu” pateisina viską. Deja, tiesa yra ta, jog jūs dažnai dirbate tam, kad išvengtumėte “susitikimo” su savimi, savo jausmais, savo šeima, ir, galiausiai, su savo gyvenimu.
Kad išmoktumėte dirbti mažiau ir uždirbti daugiau, turite įsisąmoninti, kad darboholizmas šiame kelyje yra trukdis, bet ne pagalbininkas, kaip kartais būna įsitikinę kai kurie darboholikai. Tarp meilės darbui ir darboholizmo yra neperžengiama praraja. Skirtumas ne tas, kiek laiko jūs praleidžiate darbe, o emocijos, kurias jūs patiriate per šias valandas. Darboholikas jaučiasi lyg nuolat būtų ant bėgimo takelio - vis dirba ir dirba, bet atrodo, jog darbams nėra pabaigos.
Darboholikui darbas suteikia savivertės. Kita vertus, būti darboholiku tam tikra prasme reiškia būti auka. Pasinerdami į darboholizmą, jūs prarandate savo gyvenimo kontrolę. Dažnai jaučiatės savo pareigų spąstuose ir galvojate, kad neturite kito pasirinkimo, tik dirbti dar ilgiau ir sunkiau. Jūs turite dirbti vėlai vakare, turite neštis darbą į namus, dėl klientų atidėti savo atostogas. Tai tęsiasi ir nesibaigia...…
Bėda ta, kad darboholikai ne visada sugeba pripažinti, kad yra darboholikai. Jie paprasčiausiai sako: “Aš privalau tiek dirbti” ir dažnai nesupranta, kodėl jų darbu nepatenkintos šeimos, nes galvoja: “Aš uždirbu pinigus, iš kurių visi gyvename. Taigi turiu dirbti ilgai ir sunkiai. Jei tiek nedirbsiu, jie neturės už ką daryti tai, ką daro dabar, ar turėti tai, ką turi dabar. Tada jie labai nusimins.”
Neretai darboholikai savo identitetą randa tik darbe. Jie tiki, kad yra geri šeimos žmonės ir sutuoktiniai, nes dirba, kad visus išlaikytų. Jie įsitikinę, kad yra vertingi žmonės, nes jiems sekasi darbe. Tačiau jie pamiršta ir ignoruoja sėkmę savo gyvenime. Neretai darboholikai, net atėję gydytis, nenori pakeisti aukos vaidmens savo gyvenimą kontroliuojančio žmogaus vaidmeniu ir lieka tokie, kokie buvo.
Kalbant apie darboholizmą, svarbiausia yra suvokti, kad pasirinkimo galimybė realiai egzistuoja. Jei jūs laisvai ir su džiaugsmu dirbate, nes mėgstate savo darbą, neapleisdami svarbių santykių su svarbiais sau žmonėmis, tai nėra darboholizmas. Skirtumas tarp darboholizmo ir persidirbimo taip pat yra labai aiškus. Darboholizmas yra priklausomumas, kurį jūs naudojate, nes vengiate gyventi savo gyvenimą.
Persidirbimas taip pat yra daugelio žmonių problema, kurią svarbu spręsti. Kai tik jums pradeda labiau sektis, jūs nuolat turite kovoti su tendencija neštis darbą į namus. Jūs dažnai jaučiatės pavargę ir kartais - savo darbo įsprausti į kampą. Jūs rytą jaučiate kaltę, kad namie nedirbote, o atėję į darbą jaučiatės pavargę, “perdegę”, apimti streso. Trumpai tariant, jūs gaunate atpildą ir pripažinimą, kad pasiekėte tiek daug, tačiau ilgainiui “perdegate” kaip lemputė. Taigi turite laiku sustoti.
Kelias į galimybę dirbti mažiau ir uždirbti daugiau prasideda nuo aiškios naujo gyvenimo vizijos susikūrimo. Nusistatyti kursą dirbti mažiau ir uždirbti daugiau panašu, kaip vadovauti laivui. Tas laivas - tai jūsų gyvenimas. Jūsų “laivas” gali būti naujausias ir gražiausias visame laivyne, tačiau jei kompasas sugedęs, jis nukryps nuo kurso ir nenuplukdys jūsų ten, kur norite.
Kalbant apie viziją, svarbu, kad jūs galvotumėte apie galutinį tikslą, kurį ketinate pasiekti. Vizija visada įkvėps jus daryti tai, ką naujame savo kelyje turite padaryti.
Kol susikursite naujo gyvenimo viziją, svarbu peržvelgti savo įsitikinimus apie įvairius dalykus. Jūsų įsitikinimai nubrėžia jūsų gyvenimo kursą, ar esate juos įsisąmoninęs, ar ne. Deja, jie gali būti ne visai jūsų, o “pasiskolinti” iš kitų žmonių: jūsų tėvų, viršininkų ir kt. Kol nepakeisite įsitikinimų apie sėkmę, sėkmė jus aplenks.
Atsakykite į kiekvieną teiginį “retai - R”, “kartais - K”, “dažnai - D”.
• Aš dirbu ilgiau nei normalios darbo valandos.
• Visada kalbu apie darbą, net vakarėliuose.
• Aš atšaukiu susitikimus su mielais žmonėmis, kad daugiau padaryčiau darbe.
• Mano darbo kalendorius yra pilnas, aš dirbu 12 val. per parą.
• Aš atidedu malonią veiklą, kol darbai neužbaigti.
• Susilaikau nuo malonumų, nes parsinešu darbo namo ir bijau, kad jei per daug įsitrauksiu į malonią veiklą, negalėsiu grįžti atgal prie darbo.
• Dirbu ir per atostogas.
• Aš niekada neatostogauju.
• Mano šeima ir artimieji skundžiasi, kad per daug dirbu.
• Aš stengiuosi vienu metu daryti du darbus.
• Jaučiu nerimą, jei savaitgalį praleidžiu neatlikęs jokio darbo.
• Aš atidėlioju nebaigtus projektus.
• Leidžiu kitiems trukdyti man ir užtęsti mano darbo dieną.
• Retai skiriu bent valandą per dieną tiesiog sau, ne darbui.
• Aš iškeliu savo darbą virš savo svajonių.
• Sutinku su kitų planais ir užpildau savo laisvą laiką jų darbotvarkės klausimais.
• Niekada neleidžiu sau nieko nedaryti.
• Aš vartoju žodžius “paskutinis terminas”, kad galėčiau apibūdinti ir pateisinti didelį savo užimtumą.
• Kritiškai žiūriu į savo vaikus, sutuoktinį ir kolegas, kurie daug linksminasi. Jie leidžia laiką taip, kad paskui nėra “ką parodyti”.
Jei atsakėte “dažnai” į daugelį šių klausimų, jūs greičiausiai turite darboholiko tendencijų. Jei pakliuvote į darboholizmo spąstus, ieškokite profesionalų pagalbos.
Atsakykite T, jei “taip”, ir N, jei “ne”.
• Ar jaučiatės blogai, jei nedirbate 10 val. per dieną?
• Ar iš darbo visada grįžtate pavargę?
• Ar elgiatės taip, kad atrodo, jog darbo reikalus vertinate labiau už savo šeimos ir savo pačių poreikius?
• Ar jaučiate kaltę, kai darbe pasakote “ne”?
• Ar pastebite, kad imatės vis daugiau darbų, nes daugiau nėra kam jų nudirbti?
• Ar vienas iš didžiausių jūsų nepasitenkinimų yra tas, kad kiti nedirba tiek daug kiek jūs? Ar slapta tuo didžiuojatės?
• Ar savo sėkmę matuojate tik pagal tai, ko pasiekėte darbe, pvz., finansinę naudą ir saugumą?
• Ar jūs vis dirbate ir dirbate, net jei norite darbą užbaigti?
• Ar sutrumpinate savo atostogas, kad galėtumėte anksčiau grįžti į darbą?
• Ar jaudinatės, jei savo darbo rezultatų nematote pakankamai greitai?
• Ar praleidžiate ilgiau nei 10 min. prie klausimo, kurio negalite išspręsti, bet pagalbos neprašote?
• Ar teisinatės ir ieškote racionalių paaiškinimų, kai jūsų darbas užtrunka per daug ilgai (pvz., “Aš neturiu pakankamai laiko”, “Aš laukiu, kol man perskambins” ir t.t.)?
• Ar nešiojatės su savimi kompiuterį ir tikrinate balso bei el. paštą atostogų metu?
Jei atsakėte “taip” mažiausiai į tris klausimus, jūsų požiūris į darbą trukdo jums siekti sėkmės ir daro neigiamą įtaką jūsų gyvenimui.
• Aš dirbu protingai, bet ne sunkiai.
• Aš seniai nustojau dirbti. Darbas man yra tik malonumas.
• Iš darbo grįžtu kupinas energijos.
• Savo interesus vertinu labiau už darbą.
• Darau tik tai, ką moku daryti ypač gerai.
• Sėkmę pirmiausia apibrėžiu pagal tai, kaip aš jaučiuosi. Pinigai yra antraeilis ar net trečiaeilis dalykas.
• Aš ilsiuosi kiek man reikia, todėl į darbą grįžtu žvalus.
• Įsiklausau į savo kūną ir ilsiuosi, kada man reikia.
• Visada prašau pagalbos. Kodėl viską daryti vienam?
• Aš žinau, kad esu teisingame kelyje. Nesirūpinu, ką galvoja kiti.
• Aš gyvenu pagal savo taisykles ir standartus.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę