Nerimas, baimė ir panika
Nerimas – tai laukimas kažko negera, vidinė įtampa. Žmogus tikrai nežino, kas gali atsitikti, bet jaučia, kad atsitiks kažkas bloga. Nežinojimas dažnai išgyvenamas sunkiau negu bloga žinia ar įvykis. Nerimui būdinga vidinė įtampa, žmogus negali nustygti vietoje, sutrinka jo apetitas, miegas, psichinė veikla susitelkia tik į šias mintis.
Baimė – tai bijojimas to, kas vyksta dabar. Jai būdingas konkretus turinys, žmogus žino, ko bijo, pvz., serga nepagydoma liga ir greitai mirs, bijo operacijos, bausmės ir kita. Taikliai sakoma, kad baimė susijusi su esamuoju, o nerimas – su būsimuoju laiku.
Panika (gr. panikon, pagal senovės graikų dievo Pano vardą; Panas – senovės graikų miškų ir ganyklų dievas, piemenų ir medžiotojų globėjas, įvarantis žmonėms baimės) – didelė baimė, siaubas, staiga apimantis žmogų.
Pagrindiniai patologinio nerimo simptomai
Patologiniu laikomas nerimas, kuris būna per stiprus, per ilgai trunka, per dažnai kartojasi, verčia atsisakyti įprastinės veiklos ir blogina gyvenimo kokybę. Vidinės įtampos būsena dažnai lydima vegetacinių simptomų, tokių kaip silpnumas, greitas nuovargis, galvos svaigimas ir lėtinis skausmas, karščio pylimas ir prakaitavimas, širdies plakimas, sunkumas ar krūtinės skausmas, pilvo skausmai ir „skrandžio spazmai“, padidėjęs rūgštingumas, dažnas tuštinimasis ar šlapinimasis, juosmens skausmai ir kiti.
Kodėl kartais neteisingai diagnozuojama?
Yra žinoma, kad žmogus gali patirti 141 rūšies baimę, o esant nerimo sutrikimui – 54 skirtingus somatinius (kūno) simptomus. Įvairių specialybių gydytojai skirtingai žiūri į šį psichikos sutrikimą. Pateiksiu keletą pavyzdžių. Moteris kreipiasi į ginekologą ar endokrinologą dėl silpnumo, greito nuovargio, karščio pylimo ir prakaitavimo, o gydytojas, remdamasis šiais nusiskundimais, gali pagalvoti, kad tai menopauzės pradžia, ir skirti hormoninių preparatų. Arba vyras dėl padažnėjusio širdies plakimo, krūtinės skausmo ir panašių simptomų gali kreiptis į kardiologą, o gydytojas, atlikęs būtinus tyrimus, gali nerasti jokio širdies veiklos sutrikimo ir patars daugiau ilsėtis ir mažiau nerimauti. Jeigu kreipsitės į gastroenterologą dėl pilvo skausmo, dažno tuštinimosi, gydytojas gali pamanyti, kad tai dirgliosios žarnos sindromas, kuriam gydyti skirs virškinamojo trakto sutrikimams gydyti skirtų vaistų ir pan.
Kodėl svarbu atpažinti nerimo sutrikimą?
Pirmiausia todėl, kad jis labai vargina. O daugelį metų nenustatyti ir negydyti nerimo sutrikimai vis labiau plinta, dažnėja ir įgauna šiuolaikiniam gyvenimo būdui būdingas formas, pvz. (prekybos centrų arba atvirų erdvių baimė). Be to, būklei sunkėjant ir jos negydant, gali atsirasti depresija. Moksliniai tyrimai rodo, kad yra dažna ir pavojinga tikimybė, jog bet kuriuo nerimo sutrikimu sergantis ligonis, kuriam kartu pasireiškia depresijos simptomų, mėgins pasitraukti iš gyvenimo.
Pagrindiniai nerimo sutrikimai:
• generalizuotas nerimo sutrikimas – perdėtas susirūpinimas, nerimas, įtampa;
• socialinė fobija – socialinių situacijų baimė ir vengimas, fiziologinio susijaudinimo būsenos;
• specifinės fobijos – specifinių objektų, situacijų baimė ir vengimas;
• panikos sutrikimas – pasikartojantys, netikėti labai stiprios baimės priepuoliai, dažnai lydimi vegetacinių reakcijų, laukimo nerimas;
• obsesinis-kompulsinis sutrikimas – įkyrios mintys, kompulsyvus, priverstinis elgesys;
• potrauminio streso sutrikimas – išryškėja po labai sunkių psichologinių traumų;
• kiti.
Generalizuotas nerimo sutrikimas
Šiuo sutrikimu dažniau serga moterys nei vyrai ir pradžia dažniausiai būna vėlyvos paauglystės ar jaunystės amžiuje. Žinoma, gali pasireikšti ir senyvame amžiuje. Sutrikimas pasižymi tuo, kad nerimas kyla be aiškių priežasčių ar aplinkybių. Dažniausiai skundžiamasi nuolatiniu nervingumu, virpuliu, raumenų įtampa, prakaitavimu, galvos svaigimu, širdies plakimu, silpnumu, diskomfortu skrandžio srityje, kitais vegetaciniais nerimo požymiais. Žmones kankina nuolatinė baimė, kad kažkas bloga nutiks jiems ar jų artimiesiems.
Socialinė fobija
Ji dažnai prasideda vaikystėje ar paauglystėje ir pasireiškia baime būti žmonių dėmesio centre. Ligoniai nebijo būti minioje ar atviroje vietoje, bet vengia visų situacijų, kai reikia pasirodyti ar pasisakyti. Kartais simptomai pasireiškia tik tam tikromis aplinkybėmis, pvz., bendraujant su priešingos lyties asmeniu, valgant, kalbant viešai ir pan. Tačiau kartais fobiją (baimę) sukelia bet koks bendravimas už šeimos ribų. Kartu galimi tokie simptomai, kaip paraudimas, rankų virpėjimas, pykinimas, staigus noras šlapintis.
Specifinės fobijos
Paprastai atsiranda ankstyvoje vaikystėje ar jaunystėje ir negydomi gali tęstis dešimtmečius. Sergantieji paprastai išmoksta vengti baimę keliančių situacijų, tačiau patekę į jas gali išgyventi labai didelę baimę, siekiančią net panikos priepuolio lygį. Specifinės fobijos kyla gana specifinėmis aplinkybėmis ar susidūrus su tam tikru dirgikliu: tamsoje, uždaroje erdvėje, atsidūrus aukštai, susidūrus su būtinybe šlapintis ar tuštintis viešame tualete, valgyti tam tikrą maistą. Taip pat tai gali būti baimė gydytis dantis, pamatyti kraują ar žaizdą, užsikrėsti tam tikra liga ir pan.
Panikos sutrikimas
Panikos priepuolio metu gali pasireikšti labai įvairūs simptomai: sustiprėjęs ir padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, virpulys, drebėjimas, padažnėjęs kvėpavimas ar oro trūkumas, smaugimo pojūtis, neryškus skausmas ar diskomfortas skrandžio srityje, galvos svaigimas, sukimasis ar apdujimo jausmas, derealizacija (nerealus tikrovės suvokimas) ar depersonalizacija (asmenybės, savojo „aš“ jausmo netektis), baimė prarasti savitvardą ar išprotėti, baimė numirti, parastezijos (jutimų suvokimo sutrikimai), šalčio krėtimas ar karščio pylimas. Patyrus panikos sutrikimą, atsiranda baimė patirti naują priepuolį, susirūpinimas dėl priepuolio padarinių (pvz., savitvardos praradimo, infarkto ar išprotėjimo).
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
Šis sutrikimas pasižymi įkyriomis mintimis ar veiksmais, kurie suvokiami kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys. Pvz., poreikis kelis kartus iš eilės patikrinti, ar gerai užrakino duris, užsuko dujų čiaupą ir pan. Tuos pačius poelgius ligonis gali kartoti iki begalybės. Susergama bet kokiame amžiuje, dažniausiai 19–20 metų. Obsesijomis arba įkyrybėmis vadinamos mintys, idėjos, potraukiai ar vaizdiniai, kurie įkyriai ir stereotipiškai grįžta į sąmonę, ligonis stengiasi joms atsispirti, bet nesugeba. Jos nepaklūsta sergančiojo norams. Tai, pvz., užkrečiamų ligų baimė, simetrijos, tvarkos, tikslumo poreikis ir kt. Kompulsijomis vadinami tokie ligonio veiksmai, kurie nuolat ar stereotipiškai kartojami, kartais tampa ištisais ritualais, tačiau neturi realios prasmės. Jie dažnai skirti simboliškai apsaugoti ligonį ar jo artimuosius nuo mažai tikėtinos grėsmės, pats žmogus paprastai suvokia jų beprasmiškumą ir nesėkmingai bando su jais kovoti (pvz., rankų plovimas, skaičiavimas, durų, langų, viryklės tikrinimas ir kt.).
Potrauminio streso sutrikimas
Jis prasideda tuojau pat po stipraus išgyvenimo (pvz., dalyvavimo mūšyje, seksualinės prievartos), tačiau gali pasireikšti ir po kelių dienų, savaičių, mėnesių ar netgi metų. Būdingi tokie simptomai, kaip dėmesio koncentracijos pablogėjimas, dirglumas, sutrikęs miegas, socialinė izoliacija, įkyrūs prisiminimai, stresas, varginantys sapnai, įkyrios mintys, tam tikrų veiksmų vengimas, pykčio protrūkiai. Rizika susirgti potrauminio streso sutrikimu didėja, kai įvykis, stresas būna netikėtas, žiaurus ar ilgalaikis ir kartotinis, taip pat kai gresia kūno sužalojimas, pavojus gyvybei ir pan. Sergant potrauminio streso sutrikimu, dažnai pradedamas vartoti alkoholis, narkotikai. Sergantieji jaučiasi svetimi tiek savo šeimoje, tiek visuomenėje, tad dažnai išyra šeima, prarandamas darbas, gali atsirasti mintys ir veiksmai pasitraukti iš gyvenimo.
Kokie galimi nerimo sutrikimų gydymo būdai?
Vaistažolių preparatai rekomenduojami esant lengviems nerimo sutrikimams, o jeigu savijauta negerėja keletą savaičių, tuomet reikėtų rinktis kitus medikamentus. Nerimą slopina šios vaistažolės: svaigusis pipiras, valerijonas, pasiflora, o jonažolė skiriama esant lengvos ir vidutinės depresijos simptomams gydyti. Svarbu žinoti, kad svaigiojo pipiro nerekomenduojama vartoti su kai kuriais medikamentais (levodopa, benzodiazepinais, neuroleptikais), nes kenkia kepenų veiklai. Vartojant valerijoną, reikėtų žinoti, kad jis stiprina vaistų nuo traukulių poveikį, atsargiai reikėtų vartoti su kitais psichotropiniais vaistais.
Galite išmėginti ir vonias su žolelėmis. Štai pora nesudėtingų receptų 100 g barkūno, 100 g čiobrelių žolių ir 100 g valerijonų šaknų užplikykite 5 litrais vandens ir palikite 2 valandoms pritraukti. Po to perkoškite ir supilkite į vonią. Arba 200 g pelyno žolės, pipirmėčių lapų, apynių spurgų užplikykite 5 litrais vandens, palikite apie 3 valandas pritraukti, po to perkoškite ir supilkite į 36–37 laipsnių vonią.
Tuo pačiu metu prieš miegą galite pasimėgauti raminamosiomis arbatomis. Liaudies medicinos literatūroje rašoma, kad padeda džiovintų obuolių žievelių arbata. Tereikia stiklinėje kelis valgomuosius šaukštus žievelių užplikyti vandeniu ir gerti prieš einant miegoti.
Psichotropiniai vaistai, kurie slopina nerimą, tai benzodiazepinų grupės trankviliantai, kitaip vadinami anksiolitikai, Jiems būdingas ir migdomasis, raumenis atpalaiduojantis, traukulius malšinantis poveikis. Reikiamą šios grupės vaistą gali parinkti ir šeimos gydytojas, ir psichiatras. Taip pat gydytojas gali skirti tam tikrų grupių antidepresantų, netipinių neuroleptikų, vaistų nuo epilepsijos, beta adrenoreceptorių blokatorių. Tačiau kai kurie jų dar tik tiriami ar pradedami skirti nerimo sutrikimams gydyti.
Nerimo sutrikimams gydyti ypač tinka ir rekomenduojama psichoterapija. Psichoterapinio būdo pasirinkimas priklauso nuo nerimą sukėlusių priežasčių. Tai gali būti aktyvi kognityvinė elgesio terapija, kai žmogus verčiamas susidurti su baimę keliančiu veiksniu. Taip užkertamas kelias vengti tokių situacijų gyvenime. Pvz., jei paniškai bijoma kilti liftu, psichoterapijos seansas turėtų būti skiriamas lifte. Literatūroje rašoma, kad tokio seanso trukmė turėtų būti apie 3 valandas, nes, vos patekus į baimę sukeliančią situaciją, nerimas sparčiai didėja ir jis turi būti ištvertas, o maždaug po 1,5 valandos nerimas nuslopsta, žmogus atsipalaiduoja, susigyvena su baimę keliančia situacija ir pakeičia ją nauja teigiama patirtimi.
Tai pat svarbu psichoedukacija – mokymas apie ligą ir sveikatą, siekiant, kad ligonis geriau įsisąmonintų savo būklę ir pagerintų bendradarbiavimą gydymo procese, šeimos konsultavimas (specialistų komandos darbas su sergančiojo artimaisiais, jų informavimas apie ligos ypatumus, gydymo taktiką), valstybinių ar nevalstybinių institucijų pagalbos programos ir pan.
Kai kuriems nerimo sutrikimams (pvz., obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui) gydyti gali būti taikoma elektros impulsų terapija.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę