){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Advento laikas turėtų būti leidžiamas ne tuščiai, triukšmingai, o susikaupus, tobulinant save. Svarbiausia – nesusibarti, nesusipykti, o susitaikyti ir užbaigti svarbius metų darbus, kad neliktų skolų, neištesėtų pažadų. Jis skirtas susikaupti, ko nors išmokti, kas išmokta pasitikrinti. Žodžiu, studentų sesijos – pačiu laiku, pagal tradicijas“, – juokauja Gražina.
Anot jos, iš mūsų namų jau išėjo adventinės maldos ir giesmės Švenčiausiajai Mergelei Marijai, kuriomis šeimos pradėdavo kiekvieną rytą. Sekmadieniais mūsų seneliai skubėdavo į Rarotas – ankstyvąsias rytmetines pamaldas. Prieš jas irgi daug ir gražiai giedodavo. Pasimeldę bažnyčioje, dar su kaimynais pasikalbėdavo.
Mažojoje Lietuvoje kiekvieną Advento pavakarę šeimininkės uždegdavo Advento vainiko žvakeles (tiek žvakelių, kuri advento savaitė) ir su namiškiais susėsdavo pavakaroti, pasikalbėti, išgerti tame krašte jau seniai pamėgtos kavos.
Rytų Lietuvoje visa šeimyna susispiesdavo vėlyviesiems sekmadienio pusryčiams prie žvakės, kurią uždegdavo tą dieną grįžusieji iš bažnyčios.
„Manau, kad dabar pats tinkamiausias laikas prisiminti šį bei tą iš gražiai įprasminto senolių buvimo“, – sako folkloristė.
Nors ji pati kone kasdien eina į įvairius renginius, susitikimus, nemano tuo laužanti rimtį: „Neinu į tuščius vakarėlius, pasilinksminimus – einu ten, kur reikalingos mano žinios, kur žmonės ateina norėdami geriau pažinti Advento metą, suprasti tradicijų prasmę. Nors vienas žmogus pasiklausęs gal ir nieko namuose nekeičia, tačiau kitas – susimąsto, pradeda ieškoti ir šį bei tą daryti.“
Kraštotyros ekspedicijose užrašyta kadaise galiojusių adventinių ir gavėnios draudimų, tačiau jie neatsiejami nuo skatinimų kažką daryti, keisti. Kalėdų išvakarėse laikytasi sauso pasninko, stengtasi susitaikyti, atleisti šeimos nariams ir kaimynams. Sakyta, kad negalima nieko siūti, verpti, malti, kulti, malkų skaldyti, kad triukšmingi darbai nesukeltų audrų, nepakenktų trobesiams, gyvuliams ir žmonėms. Vengta leistis į ilgesnes keliones, stengtasi nesiskolinti ir visas skolas atiduoti, kad netektų skolintis visus metus.
„Šiandien ne visi šie draudimai turi prasmę. Svarbiausia – sakralus žmogaus nusiteikimas. Tai ne per vieną dieną pasiekiama būsena“, – pastebi Gražina.
Ji primena, kad mūsų protėviai sėsdavo prie baltut baltutėlaite staltiese užtiesto Kūčių stalo prieš tai išsimaudę pirtyje, tarsi nusimetę visokią naštą ir bet kokius nešvarumus.
„Tačiau šiandien neraginu žmonių prieš sėdant prie Kūčių stalo dar kartą pulti maudytis. Mūsų protėviai prie jo sėsdavo po sunkių darbų, todėl reikėdavo nuplauti prakaitą, o ryte išsimaudžiusiam miestiečiui to kartoti antrąkart nebūtina. Svarbu prie stalo sėsti švariam ir tinkamai nusiteikus“, – pataria Gražina.
Burtai ir šiandiena
Kūčių vakaras laikytas burtų laiku. Merginos eidavo į lauką pasiklausyti, iš kurios pusės šunys loja, – iš ten piršliai atvažiuos. Iš lauko atnešdavo glėbį malkų ir skaičiuodavo, kiek jame pliauskų: jei porinis skaičius – tais metais ištekės, jei ne –dar teks palūkėti. Įdomus ir būrimas vaško liejimu į vandenį, šešėlių atspindžiais.
„Burdavo iš įvairiausių daiktų. Mūsų protėviams fantazijos nestigo, manau, jos žmonėms netrūksta ir dabar. O kaip suprasti vieną ar kitą ženklą – lemia kiekvieno žmogaus vaizduotės subtilumas“, – mano tautosakos žinovė.
Ar ji pati buria?
„Kūčių burtai daugiausia skirti jauniems – jiems labai rūpi, kas laukia gyvenime, kokie galimi pasirinkimai. Vyresnieji per Kūčias neburdavo. Man irgi burtų nereikia. Jau žinau savo gyvenimą ir manau, kad užtenka džiaugtis tuo, ką turiu“, – sakė Gražina.
Gal nors šiaudų ar šienelio po staltiese padeda ir traukia norėdama nuspėti, kiek gyvens?
„Ne. Man atrodo, kad mieste šis būrimas netinkamas. Ūkininkams, auginantiems gyvulius, visada buvo aktualu parodyti, kad jie atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukino. Todėl po staltiese Kūčių vakarą padėdavo šieno, jų maisto, o Kalėdų rytą nešdami šieną į kūtes įmaišydavo trupinių nuo savo stalo – tai rodė žmogaus pagarbą gyvuliams, padėką už jų teikiamą naudą. Vėliau, netekus šios prasmės, sugalvota kitokių būrimų. Dabar miestiečių namuose tik skolintas papročio atspindys, iš kito laiko, vietos. Nemanau, kad visų senųjų tradicijų reikia laikytis. Svarbiau suvokti, kaip, keičiantis gyvenimui, kinta veiksmų prasmės ir tradicijos, o ne beždžionauti“, – sakė Gražina.
Ji abejoja, ar šiandien ne per daug dėmesio skiriama šventiniam stalui. Svarbu yra ne patiekalų skaičius, bet tai, kad čia sudėti mūsų pačių metų darbo vaisiai: užauginti, surinkti, kaip nors kitaip pelnyti. Itin svarbu, jeigu patiekalai sutartinai visos šeimos gaminti, puošti, palaiminti bendra užstalės malda ir gerumo kupinais linkėjimais.
Pasak tradicijų žinovės, žmonėms, nespėjusiems savo artimųjų aplankyti per Kūčias ir Kalėdas, labai tinka tam skirti paskutiniąją metų dieną, vadinamąsias Kūčeles, kai galima nespėjusiems atlikti apeigos ją pakartoti: pasidalinti kalėdaičiu, padėkoti už praėjusių metų gerumą ir palinkėti viso ko geriausio ateinančiais.
Gražina įsitikinusi, kad kiekvienas iš mūsų gali sukurti įdomių tradicijų. Štai Lietuvos edukologijos universiteto Socialinių komunikacijų instituto studentai, lankantys etnokultūros kursą, per egzaminą aprašo savo namų kalendorines šventes, pamąstydami, ką dar išsaugojo, o ką prarado, ką į namų apeigas galėtų sugrąžinti pasiklausinėję senelių ar pasiskaitę iš knygų. Skaitant jų rašinius, džiugu pastebėti, kad svarbiausias tradicinio kalendoriaus šventes yra išsaugoję daugumas Lietuvos šeimynų, ne viena iš jų puoselėja daugelio kartų patirties išsaugotus savitus, gražius, nestandartinius švenčių akcentus. Tai gali būti staltiesė, dengiama tik Kūčių vakarą, valgis, kadaise atneštas į giminę marčios iš tolimesnio krašto, istorijos gabalėlis, kurį būtinai reikia prisiminti, graži sakmė...
„Mūsų protėviai per Adventą skubėdavo užbaigti darbus, pripilti aruodus, suskaičiuoti gautą pelną ir tikslingai jį paskirstyti. Mes taip pati rašome metų ataskaitas, skaičiuojame darbus ir uždarbius, įvertiname, ką padarėm, ko neįstengėm. Darbai kiti, bet jų prasmė panaši,“ – apibendrino pašnekovė.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę