){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Yra nuomonių, kad darbas namuose turi daug pliusų. Pirmiausia jis gali būti naudingas darbdaviams, nes nekainuoja darbo vietos įrengimas, taip pat, be jokios abejonės, neįgaliems žmonėms, kuriems darbovietę pasiekti sunku.
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės psichologės-psichoterapeutės Virginijos Liveikienės nuomone, tai šiek tiek susiję ir su krize: „Posakis „nėra to blogo, kad neišeitų į gera“, manau, šiek tiek galioja ir krizės atveju. Krizės metu žmonės darosi kūrybiškesni, ieško naujų galimybių, taip pat ir naujų galimų darbo sprendimų. Viena iš tokių galimybių – darbas namuose. Šis pasirinkimas kai kuriais atžvilgiais labai geras, nes galima buvimą namuose derinti su vaikų priežiūra, galima bet kuriuo dienos ar net paros metu greitai reaguoti į užsakymus ir pan. “ – pastebi psichologė.
Kita vertus, tai sutaupo transporto išlaidas, todėl naudinga ir aplinkai – sumažėja teršalų kiekis, nes žmonės rečiau važinėja automobiliais.
Tiesa, nors šiais laikais interneto ryšys, galimybė prieiti prie duomenų bazių ir įsirengti darbo vietą namuose leistų daugumai, tačiau tam ryžtasi dar nedaugelis. Nes, nepaisant visų privalumų, darbas namuose yra nemažas iššūkis. Tačiau pirmiausia apie tai, kas turėtų paskatinti tai daryti.
„Jei esate intravertas, jei jums lengviausia susikaupti vienam, jei esate gerai organizuotas, jei norite būti lankstus laiko atžvilgiu, jei jums nėra labai svarbus kitų įvertinimas darbe, gerai gebate skirti šeimos (ar asmeninį) gyvenimą nuo darbo dalykų, neauginate mažamečių vaikų – gal jums iš tiesų verta pabandyti darbuotis namuose,“ – sako V. Liveikienė.
Tačiau kuo toks darbas pranašesnis? Pirmiausia – galite planuoti savo laiką, pradėti dieną ne karštligišku skubėjimu, nes ir vėl negirdėjote žadintuvo, o ramiu pasivaikščiojimu, puodeliu kavos ar arbatos ir savo minčių surikiavimu.
Kita vertus, galite pasirinkti dienos metą, kai esate produktyviausias. O kitu laiku užsiimti kitokia būtina (pvz., buitimi) ar mėgstama (pvz., bendravimu su draugais) veikla.
Ne mažesnis pliusas ir tas, kad nereikia apsimesti prieš viršininkus, jog dirbi, nors nėra nuotaikos, ar leisti laisvas minutes tuščiai plepant su bendradarbiais ir jaučiant, kaip gaištamas laikas.
Dar vienas privalumas jis gali būti tiems, kuriems ilgą laiką reikia intensyvios koncentracijos, be to, – tai ir lanksčios darbo valandos, mažesnės išlaidos maistui, drabužiams, transportui, nereikia samdyti auklės ar leisti į darželį vaikų, daugiau laiko praleidžiama su šeima, t.t. Ir turbūt svarbiausia – išvengiama streso, kuris dažnam kyla darbe.
Tačiau darbas namuose taip pat kelia daug pagundų, kurios gali riboti tiek produktyvumą, tiek ir kūrybiškumą. O ir tyrimų rezultatai prieštaringi: viena vertus, tokie žmonės patiria mažiau su darbo aplinka susijusio streso, kita vertus, kelioms įstaigoms dirbantis specialistas dažnai jaučia nerimą, kad tuoj neturės užsakymų, tad dažnai ima dirbti bet ką.
Darbas namuose iš tikrųjų labai slidus reikalas. Gera, kad išvengiama to, kas erzina, tačiau netenkama galimybės paplepėti su bendradarbiais, pasiguosti, kai nesiseka, sulaukti pagalbos prireikus ir pan. Beje, ilgainiui galima pasijusti labai izoliuotam. Tačiau, kaip teigia psichologė: „Izoliuoti (ne tik darbe, bet ir gyvenime) mes jaučiamės tiek, kiek leidžiamės izoliuojami ar patys izoliuojamės. Tiesa, dirbantis namuose žmogus ima stokoti „atgalinio ryšio“, mažiau gali lyginti savo pasiekimus ir darbą su kolegų. Tačiau tokiu atveju pasiekimai priklauso nuo žmogaus ir jo asmenybės – kai kurie daugiau pasiekia dirbdami vieni, kai niekas netrukdo, nei kartu su kolegomis. O kitiems, atvirkščiai, reikia aplinkos triukšmo, konkuravimo ir panašių dalykų. Na, visada galima bent virtuliai bendrauti su dirbančiais panašų darbą ar jungtis į sąjungas pagal profesiją – buhalterių, kirpėjų ar pan.“
Dar vienas svarbus dalykas yra „aprangos kodas“. Nes dauguma namie dirbančių žmonių ne tik nepasivargina tvarkingai apsirengti, bet ir ne kiekvieną dieną lenda po dušu. O tai jau gali neigiamai paveikti pasitikėjimą ir profesionalumą.
Tai, kad dirbate namie, reiškia, jog darbo valandos nėra normuotos, vadinasi, gali būti taip, kad dirbsite ištisai. Kita vertus, kai nėra nustatyto grafiko, yra didelė tikimybė išklysti iš kelio ir pasukti ne prie kompiuterio, o prie televizoriaus ar paplepėti telefonu.
„Be to, namuose visuomet yra ką „nudirbti“. Gal šiuo atžvilgiu kiek lengviau vyrams. Beje, lengva pasiduoti pagundai, kaip ir per egzaminus, vis atidėlioti darbą, nes „skubiai“ reikia išplauti indus, išnešti šiukšles, pavalgyti ir pan. Darbui namuose iš tiesų reikia didelio vidinio organizuotumo ir gebėjimo struktūruoti laiką, atskirti svarbius dalykus nuo nesvarbių,“ – primena pagundas ir psichologė V. Liveikienė.
Taigi kliūčių lyg ir nemažai, tačiau lyg ir daugiau laiko lieka šeimai. Bet ir į šį teiginį psichologė V. Liveikienė vertina nevienareikšmiškai. „Nemanau, kad dirbantieji namuose turi daugiau laiko šeimai. Tai, kad jie fiziškai yra namuose, nereiškia, kad jie dalyvauja visavertiškai – emociškai, betarpiškai reaguodami. Ypač nepalanki situacija dirbantiesiems namuose yra tuomet, kai jie augina mažus vaikus: vaikai nesugeba atskirti, kad mama ar tėtis dabar dirba, o dabar ne, todėl jiems lieka neaišku, kodėl kartais tėvai yra prieinami, o kartais ne. Tai vaikui kelia įtampą, didina nesaugumo jausmą. Dėl dėmesio stokos vaikai gali imti kaltinti net savo elgesį, – sako psichologė.
Taigi darbas iš namų yra didelis iššūkis. Kaip pastebi psichologė-psichoterapeutė V. Liveikienė, jis tinka ne visiems: „Ryždamasis dirbti namuose, žmogus turėtų labai gerai įvertinti, ar tai jam tinka, ir visų pirma – kaip asmenybei. Jei esate linkęs bendrauti, konkuruoti, jums svarbu matyti, kaip kiti reaguoja į jūsų darbą, jo rezultatus, jei jums pačiam sunku planuotis darbus, esate linkęs atidėlioti ir esate ekstravertas – darbas namuose greičiausiai ne jums. Namuose (bei pamainomis) specialistai taip pat nerekomenduoja dirbti tiems, kurie linkę į depresiškumą ar kitus psichikos sutrikimus.“
• Pirma – išsiaiškinkite, kada esate produktyvus, ir nustatykite savo darbo valandas.
• Įsirenkite patogią nuolatinę darbo vietą, nes tai pagerina produktyvumą. Be to, taip sugaišite mažiau laiko pasiruošti dirbti – smegenys bus pasiruošusios, kai tik atsisėsite į įprastą darbo vietą.
• Kadangi kyla pavojus nuolat dirbti, todėl nusistatykite darbo ir poilsio valandas. Taip pat nepamirškite ir atostogų. Jos taip pat būtinos, nors, dirbdami namie, ir turėjote laisvo laiko.
• Tvarkingai renkitės. Drabužiai labai veikia mūsų savijautą, taigi apsirenkite taip, kad gerai jaustumėtės.
• Po darbo dienos atlikite ritualą, pavyzdžiui, pusvalandį pasivaikščiokite. Taip sukursite atstumą tarp darbo ir namų.
• Ir galiausiai. Ar žinote, kad darbas namuose, ypač pirmuosius metus, skatina sukaupti nereikalingų kilogramų? Juk yra per didelė pagunda likti prie kompiuterio, kai šaldytuve tiek skanumynų... ir nebūtinai sveikų.
Iškilus klausimams, psichologė-psichoterapeutė V. Liveikienei atsakys el. paštu vliveikiene@gmail.com [url="mailto:vliveikiene@gmail.com"url][/a]
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę