){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mūsų visuomenėje vaikams yra nurodoma, ką jie turi galvoti, kaip elgtis, kokią religiją pasirinkti, ir paprastai yra kokiu nors būdu baudžiami, jei nesielgia taip, kaip nori jų tėvai ar visuomenė.
Tačiau paimkime elementarų pavyzdį. Štai mus supantys bendradarbiai gali būti kitokių nei mes įsitikinimų. Ar turėtume gerbti jų teisę manyti kitaip, ar mūsų gyvenimo misija yra žūtbūt pakeisti visus pagal save? Gal net tam reikia panaudoti psichologines ar fizines jėgas? Žinoma, ne. O štai vaikams dažnai bandoma netinkamus įsitikinimus ar poelgius „išmušti“. Daugelis tėvų jaučiasi visiškai teisėtai, naudodami psichologinę ar fizinę jėgą prieš savo atžalas, kai to nori ar mano, kad tai „padės“. Ir tokie naudojantieji prievartą prieš savo vaikus, ypač mažiausius visuomenės narius, kurie negali apsiginti, laikomi „gerais tėvais“...
Be abejo, nieko keista ir nieko smerktina, kad tėvai nori perduoti vaikams savo religinius, socialinius ar politinius įsitikinimus, savo moralines vertybes. Svarbu – nedaryti to jėga. Prisiminkite savo vaikystę ir paauglystę. Ar jums patiko, kai tėvai visą laiką diktavo, ką galima ir ko negalima daryti? Net jei nurodymai nepatiko, nebuvo kam pasiskųsti dėl netinkamų tėvų sprendimų.
Paprastai vaikai būna priversti daryti tai, ką sako šeima, nes tai ir yra „teisinga". Net jei jie nesutinka, prieštarauti „neturi balso“. Tokia dažna realybė, tačiau reikia žinoti, kad viskas ne taip paprasta. Daugumai vaikų tai skatina nepaklusnumą, smurtinę veiklą ir net nusikaltimus, siekiant išbandyti ir įgyti pagarbą savo idėjoms kitais būdais. Dar kitiems kyla depresijos ar kitų psichikos ligų išsivystymo pavojus.
Daugumai vaikų ne kartą teko išgirsti: „Jei ketini gyventi po mūsų stogu, teks laikytis mūsų taisyklių“. Taigi vėl reikėtų pasitelkti suaugusiųjų bendravimo modelį. Ar jūs kada savo sutuoktiniui(ei) esate taip pasakę, net kai jūsų požiūriai nesutapo?
O štai vaikams tai tenka ne kartą išgirsti, nes jie yra priklausomi nuo jūsų finansiškai. Jei jie turėtų darbą ir pakankamai pinigų, jie tikrai tokius namus paliktų.
Dauguma tėvų reikalauja paklusnumo dėl to, kad yra vyresni, kad yra tėvai ir kad esą tokią teisę įgauna automatiškai. Dažniausiai teisumas ar neteisumas priklauso nuo požiūrio ir šiuo atveju paprastai – nuo jūsų. Tačiau yra daug kitų tinkamų gyvenimo kelių, ne tik jūsų vieno. Jūsų vaikai turi teisę patys, remdamiesi patirtimi, nuspręsti, kas yra teisinga. Jei jie visą laiką gyvens pagal jūsų nubrėžtą liniją, kaip galės tikrai nuspręsti, kas geriausiai tinka jiems?
Be abejo, nė vienas tėvas nemoko vaikų blogų dalykų. Tačiau nepamirškite, kad mes gyvename visuomenėje, kur kiekvienam yra leidžiama pačiam nuspręsti, kas yra teisinga, ir būti atsakingam už savo sprendimą. Ir jei vaikas pasielgė neatsakingai, vadinasi, čia gali būti ir tėvų kaltės. Mes nemokėme jų priimti sprendimų ir atsakyti už jų pasekmes, viską stengėmės padaryti už juos, norėdami „apsaugoti“ nuo nemalonumų. Taip būna net ir tais atvejais, kai tėvai duoda vaikams daugiau laisvės.
Problema ta, kad net jei tėvai duoda savo vaikams laisvę mąstyti, tikėti ir elgtis taip, kaip jie pasirinks, jie visada patys už vaikus bando nustatyti, ką jie padarė negerai. Tai didžiulė klaida. Vaikai turi išmokti patys susidoroti su pasekmėmis.
Jei gerai pamąstytume, prisimintume ne vieną pavyzdį, kaip vaiko interesai nustumiami į antrą planą (ignoruojami) nuo pat mažų dienų. Ne kartą turbūt teko matyti prekybos centre vaizdelį, kai vaikas, įsodintas į prekybos vežimėlį, zirzia, o tėvai jį drausmina ir tuoj pat pagrasina kad ko nors nenupirks. Prieš stodami tėvų pusėn, pagalvokime. Jei, pavyzdžiui, sutuoktinis pasakytų, kad labai pavargo, kad reikėtų paskubėti, jūs greičiausiai nesakytumėt baik čia zirsti arba neleisiu žiūrėti futbolo. Paprastai jūs leidžiate sutuoktiniui išsakyti savo jausmus. O štai vaiko net nepasistengiate išgirsti.
Kai maži vaikai jaučiasi pavargę, alkani, ištroškę arba jaučia, kad jų jausmai buvo ignoruojami, jie dažnai verkia, nes negali (tiksliau – jiems net neleidžiama) paaiškinti savo jausmų. Net tada, kai jie juos išsako, juos ignoruojate arba bandote juos įtikinti, kad tai, ką jums reikia padaryti parduotuvėje, yra svarbiau nei jų nuotaikos.
Tai ne tik nemandagu, tai siunčia klaidingą pranešimą vaikui apie jo vertę.
Jei nesate pasiruošę atkreipti dėmesį į jų poreikius, neimkite vaikų su savimi. Negalima įsodinti savo vaiko į pirkinių vežimėlį ir tikėtis, kad dvi valandas parduotuvėje jo elgesys bus tobulas. O tuo labiau to neišspręs bausmės.
Bausmė nėra tinkama išeitis nei aukščiau minėtu, nei bet kokiu kitu atveju. Baudimu galima pakeisti elgesį trumpam laikotarpiui, bet jis neskatina mąstymo, nuostatų, idėjų pokyčių.
Bausmę turėtų pakeisti mokymas. Visais atvejais pirmiausia reikia išsiaiškinti vaiko siekius ir padėti juos realizuoti, užuot palikus juos vienus vien dėl to, kad jie elgiasi ne taip, kaip mes norime, ar kad tiesiog ignoruojame jų poreikius.
Taigi tėvystė nėra vien siaubingai sunkus vargas, uždėtas jums ant pečių, kol jūsų vaikui sukaks 18 metų arba tol, kol jūsų vaikas paliks namus. Tinkamas požiūris į tėvystę gali būti naudingas ne tik jūsų vaikui, bet ir jums.
*********************
Tiesa, reikia pastebėti, kad labai svarbu jausti ribą, kai pagarba vaikams gali pavirsti pataikavimu, perdėtu vaiko išaukštinimu. Tokių kraštutinumų riziką ir neigiamas pasekmes paprašėme pakomentuoti psichologę-psichoterapeutę Virginiją Liveikienę.
Jau turbūt gerą dešimtmetį daug kalbama apie tai, kad vaikai turi savo teises, kad jas reikia ginti ir kad vaikas turi būti gerbiamas ne mažiau nei suaugęs. Taigi auga nauja karta vaikų, kurie yra auklėjami laisviau. Tikrai nenoriu paneigti, kad vaikai privalo būti gerbiami; turbūt dar tikrai yra nemažai šeimų, kur jie mušami (tą patvirtina organizacijos, kovojančios prieš smurtą prieš vaikus) ar kitaip paminama jų savivertė, ignoruojami norai, teisės. Todėl be galo svarbu kalbėti ir rašyti apie tai, kad su vaiku turi būti taip pat pagarbiai elgiamasi, kaip ir su suaugusiuoju. Dažniausiai toks tėvų elgesys yra jų pačių vaikystės traumų ar nesugebėjimo kitaip tvarkytis pasekmė, kurią būtina nedelsiant įveikti, idant ji nebūtų „perduodama“ iš kartos į kartą.
Tačiau norėčiau paliesti kitą kraštutinumą – kai, ginant vaikų teises, pamirštamos jų pareigos. Taigi ne veltui pasirodo tokios knygos, kaip „Kodėl mūsų vaikai virsta tironais“ ar „Mažasis tironas“. O ir patiems jums turbūt jau tenka sutikti vaikų, kurie pasisveikinus net nepakelia galvos, įžeidinėja suaugusiuosius ir pan., o tėvai tik šypteli – esą „koks neklaužada!”. Manau, kad kaip ir visur, taip ir auklėjime, turi būti išlaikoma pusiausvyra – jei jau gerbiame vaiką ir linkime jam gero, turime pagalvoti ir apie tai, kad vaikas gyvena visuomenėje, kur jis turi ir pareigas, kur galioja „ribos“ – tai, ko negalima, kas turi būti gerbiama ir ko paisoma. Ne prievartinis, o aptartas, paaiškintas tokių ribų perdavimas vaikui padidina jo saugumą, padeda sėkmingiau prisitaikyti tarp kitų vaikų ir žmonių.
Nuoširdžiai linkiu tėvams – leiskite vaikui eksperimentuoti, pažinti, bet ir tvirtai nubrėžkite ribas, apibrėžkite vaiko pareigas. Būtent tokia „aukso vidurio“ paieška vaikų auklėjime tobulina ir mus, ir mūsų vaikus!
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę