){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vienatvę sunku apibūdinti, kaip ir daugumą kitų jausmų, tačiau bent probėgšmais, manau, daugumas esame jį išgyvenę. Tai stiprus išgyvenimas, kurį lydi vidinės tuštumos ir atskirumo nuo kitų jausmai. Subjektyviai, manau, prabilus apie vienatvę, dauguma tai sieja su stipriu vidinio skausmo išgyvenimu. Įrašykite interneto paieškos sistemoje žodį „vienatvė“, ir rasite begalę poetinių šio jausmo apibūdinimų – tiek to jausmo spalvų ir aspektų! Ne veltui kai kurie mokslininkai (ypač sociologai) savižudybes sieja su vienatvės, vienišumo išgyvenimais. Turbūt nemaža dalimi jie teisūs: žmogus nėra vienišas vilkas, jam svarbu jausti, kad kažkam priklauso, kad yra kažkam svarbus, kad daro įtaką kitų gyvenimui.
Kam labiausiai gresia tapti vienišu? Ar taip atsitinka tada, kai žmonės gyvena vieni, ar tai lemia kokios kitos aplinkybės?
Manyčiau, kad vienatvė labiausiai gresia tiems, kurie laiku neišmoko užmegzti ryšių su kitais. Pirmuosius santykius mokomės užmegzti su tėvais, vėliau kiemo ar darželio, mokyklos draugais. Visada tai nelengva užduotis, priklausanti tiek nuo mūsų, tiek nuo aplinkinių. Plačiai apie tai rašė garsus psichologas Eriksas Eriksonas: po paauglystės einančioje jaunystėje žmogus susiduria su užduotimi užmegzti santykius, išgyventi meilę ir draugystę. Jei šios užduoties atlikti mums nepavyksta, išgyvename izoliuotumą ir vienatvę. Nuo jaunystės mes esame pasirengę artimai bendrauti, įsipareigoti, leistis į kompromisus, keistis. Tie, kurie bijo santykiuose prarasti savo „aš“, keistis, prisitaikyti, dažnai išgyvena vienišumą, nesugebėjimą atrasti sau artimo žmogaus.
Kiek šis jausmas priklauso nuo amžiaus?
Kaip jau minėjau, daugiausia pirmuosius intensyvius vienatvės jausmus (jei augome normalioje šeimoje, nebuvome apleisti) mes prisimename nuo jaunystės, tačiau iš tiesų šis jausmas, deja, gali lydėti visą gyvenimą, ypač jei nepavyksta atrasti sau artimų žmonių (draugų ir mylimųjų).
Sakoma, kad didžiausia vienatvė, kai jautiesi vienišas dviese (pvz., poroje)...
Tai iš tiesų labai skaudus išgyvenimas, kurį palyginčiau su situacija, kai alkanas žmogus mato maistą už stiklo, tačiau negali jo paimti. Dažniausiai tokioje situacijoje žmonės nesugeba prisileisti vienas kito, užmegzti artimo ryšio – abu arba vienas iš žmonių.
Ieškojimas draugų internetu: ar tai bėgimas nuo vienatvės, o gal tai viena iš išsigelbėjimo galimybių?
Labai šiuolaikiškas klausimas! Na, žmogui, kuriam sunku užmegzti santykius – prieiti, kalbėti, internetas tam tikra prasme yra „gelbėjimosi ratas“: čia nereikia rausti, esi nematomas ir bet kada, ištikus nesėkmei, gali atsitraukti. Kai kurie žmonės iš tiesų taip gelbstisi nuo vienatvės.
Tačiau čia ir labai daug grėsmių: anksčiau ar vėliau žmonės nori pervesti savo bendravimą į realų lygmenį ir tuomet paaiškėja, kad kompiuteriu pagražinta nuotrauka neatitinka realybės arba tas, kuris nepaliaudavo plepėti, sunkiai gali pratarti kelis žodžius. Tuomet vėl ištinka nesėkmė, atstūmimas, ir žmogus gali pasijusti dar vienišesnis. Todėl bendraujantiems internetu patarčiau: jei siekia artimų santykių, kiek įmanoma greičiau pervesti bendravimą į realų lygį, o jei jūsų pašnekovas delsia tai padaryti, turėtų kilti įtarimas, kad už to slypi kažkokia problema.
Kitoks požiūris į tam tikrus įvykius. Ar tai gali būti vienatvės priežastis?
Be abejo. Draugus, partnerius dažniausiai renkamės pagal tai, kiek panašūs kitų žmonių pomėgiai, interesai, charakterio bruožai, todėl, jei jie netradiciniai, skirtingi nuo daugumos, draugus ar mylimuosius surasti sunkiau, nors šiais laikais, kai vis daugiau galime bendrauti kompiuteriu, keliauti, tikrai nėra neįmanoma.
Teko girdėti, kad kai kurie žmonės turi genetinį polinkį į vienatvę. Prašytume pakomentuoti.
Turbūt ir taip, ir ne. Manyčiau, kad labiau yra paveldimos genetinės ligos, o ne charakterio ypatumai. Deja, daugumos psichikos sutrikimų (taip pat ir klinikinės depresijos) atveju sergančiam žmogui sunku užmegzti, palaikyti santykius – šia prasme, turbūt polinkis į vienatvę yra paveldimas. Tačiau kitais atvejais, kai žmogus neturi psichikos sutrikimų, manyčiau, kad polinkis į vienatvę daugiau „išmokstamas“ – vaikas stebi ir mokosi iš to, kaip bendrauja jo tėvai, kiti artimieji.
Nuogąstaujama, kad ateityje dažniau susidursime su vienatve, kurios priežastis bus naujosios technologijos (pvz., internetas ir pan.). Ar galėtumėt nuraminti taip manančius?
Iš tiesų vienatvė yra laikoma šių laikų „liga“. Anksčiau, kai žmonės gyveno mažesnėse gyvenvietėse, jie negalėjo „leisti sau prabangos“ jaustis vieniši – jie buvo įtraukiami į nedidelių bendruomenių gyvenimą, kur nuolat kažkas domisi, kaip tau sekasi, stengiasi padėti. Žinoma, tokiame gyvenime kiti sunkumai ir pirmiausia – privatumo stoka, tačiau, manau, vienišumo mažiau. Pamenu, kai iš Vilniaus atvykau dirbti į nedidelį miestą. Nustebau, nes čia buvo įprasta, jei sutinki, sveikintis su kiekvienu darbuotoju, kurių buvo per 200. Būdavo nemalonu išgirsti apie save įvairiausių gandų, tačiau niekada nesu sulaukusi tiek paramos, kai kas nors buvo blogai. Gyvendami ir dirbdami didesniuose miestuose, žmonės jaučiasi, kad mažiau kam rūpi, tarsi „paskęsta minioje“. Dėl sparčiai besivystančių technologijų greitėja gyvenimo tempas, didėja darbo reikalavimai, tai kelia stresą ir kartu silpnina imunitetą, o tai ir yra daugumos ligų priežastis. Tikėtina, kad, jei viskas ir toliau taip technologiškai progresuos, streso tik daugės. Padarykite eksperimentą – grįžę po darbo išjunkite televizorių, kompiuterį, muziką ir savo „išmanųjį“ telefoną. Įsiklausykite į tylą, pabendraukite su artimaisiais, greičiausiai pajusite, kaip lėtai ima tekėti laikas ir kad dėl to net šiek tiek nejauku viduje...
Pirmiausia nuspręskite, ar tikrai norite kažką keisti, tvirtai tam pasiryžkite, nes šie pokyčiai gana sunkūs ir dažnai prireikia profesionalios pagalbos. Nustokite kaltinti kitus ir, jei norite ką keisti, keiskite, pradėdami nuo savęs. Tai, kad jaučiatės vienišas, yra ir jūsų „kaltės“. Aplinkui visada yra žmonių, kurie norėtų užmegzti su jumis santykius. Suraskite juos. Mokykitės bendrauti – domėtis, būti nuoširdūs, rizikuoti būti įskaudinti nesėkmės atveju ir t.t. Jei sunkiai sekasi pačiam, padės psichologai, psichoterapeutai: psichoterapija yra kaip mažas pasaulis, kuriame galite eksperimentuoti bendraudami.
Dar vienas svarbus patarimas – neskubėkite pabėgti nuo kiekvieno vienatvės, vienišumo išgyvenimo. Kai gyvename patogiai, šiltai ir ramiai, nustojame tobulėti ir keistis. Kai viduje vienatvės ar kiti neigiami išgyvenimai, jie gali mus pastūmėti keisti savo gyvenimą, santykius. Be to, manau, mažai kas tiek skatina kurti kaip vienatvė (ypač tokios situacijos, kurių negalime pakeisti) – tai gali būti geras būdas pasireikšti jūsų kūrybiškumui ar net pažinti savo gebėjimus. Paskaitykite garsių, daug pasiekusių, kūrybingų žmonių biografijas – jie dažnai kentė nuo vienatvės. Jei negalima situacijos pakeisti, susidraugaukite su savo vienatve!
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę