){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dovanų tradicija susiformavo prieš daugybę amžių. Dovanos reiškia draugiškumą, pagarbą, gali būti sėkmės ir laimės simbolis. Pasakose ir kituose liaudies kūriniuose dažna mintis, kad dovanojantysis gauna daugiau negu tas, kuriam dovanojama. Juk dvasios būsena, kurioje pasireiškia dosnumas ir draugiškumas, padaro žmogų dvasiškai turtingą. Jeigu dovanojame tik tam, kad ir patys gautume, – tai rodo dvasios skurdą.
Reikia stengtis dovanoti tai, kas kitą nudžiugintų. Vyrauja požiūris, kad, jeigu dovanodami labiau mąstome apie kitą žmogų, o ne apie save, visas pasaulis atrodo draugiškesnis.
Dovanomis mes parodome žmogui, kaip jį vertiname. Jei dovana nepakankamai vertinga, žmogus gali pasijusti nuvertintas. Lygiai taip pat per brangi dovana gali sugluminti, priversti pasijusti nejaukiai. Tokia dovana gali būti suprasta kaip „kyšis“, noras papirkti, o juk kartais taip yra ir iš tikrųjų. Svarbu, kad, padovanoję dovaną, nepriverstume žmogaus būti skolingo. Tokiu atveju, gavęs brangią dovaną, arba stengsis atsilyginti, aukodamas savo nepriklausomybę, arba gali pradėti mūsų vengti.
Labai svarbi ne tik pati dovana, bet ir kaip ji įteikiama. Dovanojimas gali tapti svarbesnis ir labiau įsimintinas už pačią dovaną. Labai svarbu atsakingai parinkti žodžius. Jei dovanodami pasakome: „Linkiu tau meilės ir susirasti gerą darbą“, tereikia tik mintyse pridurti: „kurių tau trūksta“. Geriau palinkėti abstrakčiai: „Linkiu tau sėkmės visuose reikaluose“ arba „Dovanoju tau amuletą, kuris atneš laimę ir sėkmę visuose darbuose, kurių tik imsiesi“. Tikėtina, kad laimę neš ne amuletas, bet tikėjimas palinkėjimu, bet argi tai blogai?
Negalime pamiršti, kad dovana gali suteikti ir skausmo. Pavyzdžiui, jei dovanojame kulinarijos knygą moteriai, kuri nemėgsta šeimininkauti, ji tai gali suprasti kaip užuominą, kad ji bloga šeimininkė. Visada pagalvokime, kaip dovana gali nuteikti ją gavusįjį.
Tai, kas pas mus namuose stovi kaip nereikalingas daiktas, kitam gali labai praversti. Geriausia nenaudojamus daiktus tiesiog atiduoti kitiems (aišku, jeigu jiems to reikia), nevadinant to dovana ir nelaukiant dėkingumo. Tada tikrai patys jausimės geresni, ir kiti bus geresni mums. Na, o jei proginės dovanos bus parinktos iš senų daiktų (ar anksčiau gautų dovanų), visada yra tikimybė, kad gavusysis tokią dovaną apie tai sužinos ir kažin, ar jam bus miela toliau bendrauti su tokiu šykštuoliu.
Tai yra patogus ir nereikalaujantis didelių svarstymų dovanojimo būdas, kai pagrindinis klausimas yra: už kokią sumą dovanoti? Taip pagerbiamas žmogus, kartu paliekant jam pačiam teisę nuspręsti, kokios dovanos jis norėtų. Bet kartu tokioje dovanoje nebelieka jokios šilumos ir asmeniškumo. Pabandykite prisiminti, ką nusipirkote už gautus dovanų čekius? Prisiminti, ką nusipirkome, gal ir nesunku, bet susieti su dovanojusiu žmogumi, t.y. už kurio draugo dovanų kuponą ką nusipirkome, – ne taip jau ir lengva. Jei norime padovanoti brangią dovaną artimam žmogui, šeimos nariui, gal geriau kartu nueiti į parduotuvę ir paprašyti, kad už tam tikrą sumą pats išsirinktų ar labai aiškiai pasakytų, ko norėtų.
Dovana visų pirma yra pagarbos ir draugystės simbolis. Esant materialiniams nepritekliams, tikri draugai tai žino ir nesitikės iš mūsų brangių dovanų. Tačiau rankų darbo daiktelis, namie auginta gėlė, gražūs žodžiai ar kitaip parodytas dėmesys gali suteikti daugiau artumo ir šilumos negu brangi dovana ar dovanų čekis.
Su dėkingumu verta priimti visas dovanas. Net jei dovana nėra pagal jūsų skonį, dovanojantysis greičiausiai nenorėjo jūsų įžeisti, norėjo parodyti dėmesį. Argi galėtume nepriimti negrabaus piešinuko iš neįgalaus vaiko, nes jis nėra meniškai vertingas ir mes juo nepapuošime sienos? Grąžinti dovaną, ko gero, verta tik vienu atveju – jei įtariame, kad dovana yra noras papirkti, ir nenorime įsipareigoti dovanojusiajam. Tokiu atveju tai reikėtų daryti tvirtai ir paaiškinti motyvus, kodėl dovanos atsisakome.
Nors ir labai sunku išrinkti dovanas, brangiems žmonėms jas dovanoti tikrai verta. Geriau padovanoti kad ir neypatingai gerą dovaną negu nepadovanoti jokios.
****
Dabartinis Kalėdų senelis atsirado palyginti neseniai. Apie jį, kaip ir apie Velykų bobutę, buvo tik pasakojama. Vaikai Kūčių vakare taip ir užmigdavo jo nesulaukę, o ryte rasdavo paliktas dovanėles. Pirmosios dovanėlės būdavo riešutai, obuoliai, pyragaičiai, saldainiai, riestainiai. Kalėdines dovanėles dėdavo po eglute, padėdavo prie lovytės ar pakišdavo po pagalve. Mažiesiems buvo aiškinama, kad dovanėles atvežė angeliukas, paliko geriems vaikams kūdikėlis Jėzus, šv. Mikalojus ar zuikiai. Tik pamažu Kalėdų senelis tapo neatskiriama šventinių susibūrimų prie eglutės dalimi.
Vėliau dovanomis ėmė keistis ir suaugusieji.
• maloniai nustebinti;
• atspindėti emocinį ryšį tarp duodančio ir gaunančio;
• kainuoti maždaug tiek, kiek žmogus tikisi;
• būti gražiai supakuotos;
• lygiavertės visiems šeimos nariams.
• neklausti, ar dovana patiko;
• nesakyti, kad daug vargote, kol ją suradote;
• nedovanoti to, ko patys nenorėtume gauti.
Europos Sąjungos (ES) inicijuotos vartotojų informavimo kampanijos „Žinok savo teises ir laimėk“ Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 29 proc. respondentų kada nors yra gavę nereikalingų, nepatinkančių dovanų. Net 63 proc. apklausos dalyvių sutiktų, kad jiems prie dovanos būtų pridėtas pirkimo kvitas. Tai leistų išvengti nepageidaujamų dovanų.
„Sveikas žmogus“ skelbia akciją „Keiskimės dovanomis“! Jei jūs gavote Kalėdų dovaną, kuri jums nereikalinga, paskelbkite apie tai www.sveikaszmogus.lt forumo temoje „Keiskimės dovanomis!“ Ten galėsite iškeisti ją į tai, kas reikalinga būtent Jums!
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę