){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Labai svarbu laiku ir tinkamai padėti vaikui plėtoti savo gabumus. Todėl pirmiausia reikia gerai žinoti, kas tai yra, mokėti atpažinti, kokiais gabumais apdovanotas vaikas, žinoti tinkamiausius jų lavinimo būdus.
Nėra visuotinai priimto talentingumo apibrėžimo, nors IQ testai buvo viena dažniausiai naudojamų standartizuotų priemonių, leidžiančių įvertinti sugebėjimus. Daugelis ekspertų mano, kad tokie tyrimai gali neatskleisti daug tikrai gabių žmonių.
Gabumai gali pasireikšti daugelyje sričių, tokių kaip dailė, muzika, kalba, mokslas arba matematika. Tačiau galima išskirti kai kuriuos bendrus gabių vaikų bruožus.
Tai:
• galimybė gerai ir greitai įsisavinti naujas žinias,
• priežasties–pasekmės suvokimas,
• kūrybingumas,
• laki vaizduotė,
• gera atmintis,
• gilinimasis į veiklą, kuri domina,
• suvokimas ir įžvalga.
Literatūros duomenimis, apie 15 proc. ypač gabių vaikų susiduria su sunkumais. Tokie vaikai mieliau bendrauja ir greičiau randa bendrą kalbą su suaugusiais ar vyresniais vaikais, jų interesai labai skiriasi nuo bendraamžių. Ypač gabūs vaikai dažniau būna nepriimami bendraamžių dėl to, kad gyvena pasaulyje, kuris dažnai kitiems prastai suprantamas, jie turi daugiau žinių, tuo sukelia pyktį ir pavydą, todėl dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
Kartais dėl įvairių priežasčių ypač gabių vaikų mokslo pasiekimai būna gerokai blogesni nei galėtų būti, pvz., jie praranda interesą mokytis dėl per lengvų, neįdomių užduočių ar negatyvios aplinkinių nuomonės.
Gabūs vaikai susiduria su ypač aštriomis adaptacijos, bendravimo, savęs pažinimo, savęs vertinimo ir kitomis asmenybinėmis problemomis. Savo bendraamžius intelektine branda toli pralenkę vaikai netenka grupės, su kuria galėtų identifikuotis. O augant (ypač paauglystės laikotarpiu) identifikacija su grupe tampa vis svarbesnė.
Gabiam vaikui gali kilti sudėtinga pasirinkimo problema: ar rinktis bendraamžių grupės palaikymą, ar didelius mokslinius laimėjimus. Turėdami labai stiprų loginį mąstymą, pastabumą, sugebėjimą analizuoti situaciją, humoro jausmą, itin gabūs vaikai kartais tampa „nenormalūs“, „pavojingi“ ir todėl – labai kandūs. Dėl to kyla problemų ne tik su bendraamžiais, bet ir su mokytojais. Šios problemos gali būti dar viena gabumų realizavimo kliūtis.
• nuobodulys ir nekantrumas,
• nusivylimas, kai idealiai neatliko užduoties,
• taisyklių ir tradicijų nepaisymas,
• nesugebėjimas bendrauti su bendraamžiais.
Kartais dėl gabiems vaikams būdingų elgesio ypatumų. Jų asmenybės bruožai gali būti painiojami su kai kurių sutrikimų požymiais.
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (DTHS)
Tokie požymiai, kaip impulsyvumas, nekantrumas, jautrumas ir didelė energija yra dažni vaikų DTHS, tačiau jie būdingi ir gabiems vaikams. Yra gabių vaikų, kuriems pasireiškia DTHS, tačiau tokių nėra daug. Jų raidos lygis yra kitoks nei daugumos vaikų. Kaip rezultatas, jie gali būti nedėmesingi ir impulsyvūs tam tikrose situacijose.
Depresija ir bipolinis sutrikimas
Gabūs vaikai pasižymi intensyviais nuotaikos svyravimais. Jie gali jaustis kitokie, atstumti nuo kitų bendraamžių. Šios savybės dažnai yra nustatomos vaikams, sergantiems depresija, ypač bipoliniu sutrikimu. Tačiau tokie simptomai nebūtinai reiškia, kad gabus vaikas kenčia nuo nuotaikos sutrikimų, tačiau jiems gali reikti patyrusių vaikų psichiatrų konsultacijos.
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
Gabūs vaikai linkę būti perfekcionistais ir idealistais. Jie gali nusiminti, kai negali įgyvendinti savo idėjų. Toks elgesys gali būti klaidingai palaikytas obsesinio-kompulsinio sutrikimo bruožu.
Miego sutrikimai
Košmarai, miego sutrikimai ir lunatizmas yra labiau paplitę tarp gabių vaikų. Kai kurie talentingi vaikai miega daug mažiau negu kiti. Gydytojas gali padėti įvertinti tokių vaikų miego ir psichologines problemas.
Tėvams ir kitiems šeimos nariams gali trūkti informacijos apie gabius vaikus. Tokie vaikai gali pasirodyti išdykę ar keisti. Jie gali būti kritikuojami ar baudžiami už elgesį, kuris kyla dėl smalsumo, impulsyvumo ir jautrumo.
Gabiems vaikams ypač svarbu, kad juos suprastų ir priimtų tokius, kokie yra, ir palaikytų. Tik tokiu atveju gyvenime viskas vyks be didelių trikdžių. Jei namie jie nuolat susiduria su pavydu, su nesupratimu, savaime suprantama, kad ilgainiui kils keblumų. Tačiau tokių keblumų analogiškomis aplinkybėmis kils ir vidutiniškai gabiam vaikui.
Marburgo universiteto profesorius dr. Detlefas H. Rostas ir kolegos atliko tyrimą, bandydami išsiaiškinti, ar gabiems vaikams kylančios problemos labai skiriasi nuo ne tokių gabių bendraamžių problemų. Teigiama, kad gabūs žmonės yra socialiai izoliuoti, neturi draugų. Įprasta tapo sieti genijų ir beprotybę. Kaip sako mokslininkas, iš tikrųjų negalima sakyti, kad esama kažkokios ypatingos itin gabių žmonių problemos. Yra tik itin gabūs žmonės, turintys problemų. Tačiau problemų turi ir vidutiniškai gabūs žmonės. Pažvelgę į duomenis, kuriais remiantis atsirado šie mitai, matosi, kad tai – pavieniai atvejai, ir tokių atvejų apibendrinamas pateikiamas kaip dėsnis. Pavyzdžiui, jei labai gabus vaikas nusižudo, tai vertinama taip, kad itin gabūs vaikai linkę į savižudybę. Pamirštama, kad nusižudo ir daug vidutinių gabumų vaikų. Be to, žurnalistai mielai rašo apie tuos itin gabius vaikus, kurie kažkuo kitokie. Apie itin gabius vaikus, kurie normalūs, nerašoma.
Be abejo, jei tokie vaikai nerealizuoja savo gebėjimų mokykloje, gali kilti problemų: jie nuobodžiauja, tad gali pradėti trukdyti kitiems, tyčia blogai mokytis, tačiau dėl to kalti anaiptol ne dideli jų gebėjimai, o mokytojų nesugebėjimas vesti diferencijuotą pamoką. Jei mokytojas pateikia užduotis kiekvienam mokiniui pagal jo gebėjimus, ir itin gabūs vaikai gali puikiai jaustis. Tada nekyla ir būtinybės kurti atskiras mokyklas itin gabiems vaikams.
Taigi, jei jūsų vaikas gabus, reikėtų ne tik koncentruotis į jo sugebėjimų vystymą. Reikėtų daugiau dėmesio skirti ir jo bendravimui su aplinkiniais, patarti iškilus problemoms. Nors, prof. dr. Detlefo H. Rosto nuomone, gabiųjų problemos per daug nesiskiria nuo bendraamžių, tačiau tokių problemų gali kilti dažniau vien dėl to, kad kiti sunkiau tokius vaikus supranta.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę