){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Įvairių autorių duomenimis, hiperaktyvių vaikų yra 3–5 proc. Dažnesnis šis sutrikimas berniukams nei mergaitėms (4:1).
Nemažai vaikų darželyje, mokykloje ar namuose išsiskiria neramiu, per dideliu aktyviu (hiperaktyviu) elgesiu. Todėl neretai judrumo ir hiperaktyvumo sąvokos painiojamos. Tuo tarpu judrus vaikas – nebūtinai hiperaktyvus. Juk vaikai apskritai judrūs, o kad įvardytume sutrikimą, reikia kelių simptomų, kurie trukdytų vaikui gyventi, ir pastebėti juos turėtų ne tik tėvai, bet ir mokytojai, medikai.
„Trys pagrindiniai simptomai – dėmesio ir koncentracijos problema, hiperaktyvumas ir impulsyvumas – rodo esant hiperkineziniams sutrikimams“, – pažymi vaikų ir paauglių psichiatrė V.Karalienė.
Vieni aktualiausių ir problemiškiausių hiperkinezinių sutrikimų vaikų ir paauglių psichiatrijoje yra aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ir hiperkinezinis elgesio sutrikimas. Šiai sutrikimų grupei būdinga ankstyva pradžia – jie turėtų būti diagnozuojami iki vaikui sukaks 5 m. Sutrikimams būdingas jau minėtas padidėjęs judrumas, aktyvumas, sunkiai suvaldomas elgesys, impulsyvumas, persipinantis su dideliu dėmesio nepakankamumu ir nuolatiniu negebėjimu atlikti pradėtų užduočių iki galo. Šie elgesio bruožai būdingi įvairioms situacijoms ir trunka ilgai. Hiperaktyvumas vaikui augant mažėja, tačiau impulsyvumas ir ypač dėmesio sutrikimas išlieka ir sukelia daug psichosocialinės adaptacijos sunkumų, ypač paaugliams ir suaugusiesiems.
Be to, tokiems vaikams paauglystėje ir suaugus gali pasireiškia ir kiti simptomai bei sutrikimai, tarytum komplikacijos, nulemtos pirminio dėmesio trūkumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo: priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, asocialios asmenybės sutrikimai ir kt.
Todėl laiku šių sutrikimų nediagnozuojant ir negydant, visos minėtos problemos tęsiasi suaugus ir pasireiškia nesugebėjimu užbaigti studijų, išlaikyti darbą ir normalių tarpasmeninių santykių, asocialiu elgesiu, depresija, priklausomybės ligomis.
Tėvai savęs neturėtų kaltinti, kad jų vaikas yra hiperaktyvus dėl netinkamo jų auklėjimo. Hiperaktyvumo priežastys nėra visiškai aiškios. Šiam sutrikimui gali turėti įtakos daug įvairių biologinių, psichologinių bei psichosocialinių veiksnių.
Hiperkineziniai sutrikimai, labiausiai išryškėja mokyklinio amžiaus vaikams, kai reikia sistemingai dirbti ir susikaupti per pamokas. Auginantys hiperaktyvius vaikus tėvai visada pasirengę išgirsti nemalonią žinią, kad jų vaikas vėl kažką iškrėtė. Tačiau jie turėtų mokėti keisti klaidingas aplinkinių reakcijas į netinkamą vaiko elgesį.
„Pirmieji požymiai, kurie pastūmėjo kreiptis į medikus, buvo labai stiprios alerginės reakcijos dar kūdikystėje. Tada viena gydytojų ir nustatė hiperaktyvumo diagnozę“, – pasakoja 13-metį sūnų auginanti vilnietė.
Anot jos, pradinių klasių mokytoja labai domėjosi šiuo sutrikimu, galimybėmis vaikui padėti. Problemų padaugėjo, kai berniukas perėjo į 5 klasę, nes atsirado daug mokytojų, kurių ne visi norėjo gilintis į netinkamo elgesio priežastis. Deja, bet realybėje mokykloje tokie vaikai dažniausiai tik baudžiami ir galiausiai pakrikštijami „blogiukais“.
„Sūnus buvo pasodintas į paskutinį suolą, aš nuolat klausydavausi pastabų, koks jis blogas, nesimoko ir pan. Bet manęs, bandančios paaiškinti, kad sūnus taip elgiasi ne dėl to, kad blogas, o dėl to, kad kitaip negali, mokytojai negirdėdavo“, – bendravimo su mokytojais sunkumus vardija vilnietė.
O kaip tik mokytojai, darželių auklėtojai, jeigu būtų dėmesingi ir pastebėtų vaiko aktyvumo bei dėmesio sutrikimus, galėtų suteikti tėvams labai daug naudingos informacijos. Juolab kad šiuos sutrikimus svarbu nustatyti kuo anksčiau, nes tokiems vaikams, jų nesuprantant ir nesuteikiant reikiamos pagalbos, kyla daugybė pavojų: patirti emocinę ir fizinę prievartą, turėti menką savivertę ir žemą pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis, nuolat patirti nesėkmes.
Šiandien hiperaktyviems vaikams padėti galima. Svarbu nebijoti kreiptis į specialistus. Pagal gydymo standartus, iš pradžių išbandomi visi nemedikamentiniai gydymo metodai, ir, jeigu tai nepadeda, tuomet skiriamas medikamentinis.
„Poliklinikoje veikia ambulatorinė reabilitacija. Tad hiperkinezinių sutrikimų turintys vaikai sulaukia kompleksinės pagalbos ir yra stebimi 16 parų. Po to, kai esame labiau susipažinę su vaiku, jo sutrikimais, pateikiame daugiau patarimų tėvams, parašome rekomendacijas pedagogams. Tik kai visi nemedikamentiniai būdai nepadeda, skiriame vaistų. Šiuo metu Lietuvoje yra registruotas preparatas hiperaktyvumui gydyti – metilfenidatas (vaistinėse parduodamas Concerta pavadinimu)“, – pažymi V.Karalienė.
Taigi šių sutrikimų gydymą sudaro psichosocialinės intervencijos, specifinė pagalba mokykloje ir medikamentinis gydymas. Tėvai, mokytojai ir pats vaikas turi dalyvauti ilgalaikėje, individualiai parengtoje terapinėje programoje.
Iš arti su hiperaktyvių vaikų problemomis susidūrusi vilnietė teigia, kad didžiausia kliūtis – visuomenės nepasirengimas tinkamai suprasti ir padėti tokiam vaikui.
Hiperaktyvūs vaikai labai dažnai gauna pastabas, juos dažnai bara, kritikuoja, baudžia ir namuose, ir ugdymo įstaigoje, labai dažnai jie gauna blogus pažymius, bet labai retai sulaukia pagyrimo.
O tokius vaikus, kai jie gerai elgiasi, dažniau negu kitus reikia pastebėti ir pagirti. Pagirti reikia tuoj pat, kai vaikas gerai elgiasi, pvz., ramiai sėdi, atlieka užduotį. Tai gali būti žodinis įvertinimas, žvilgsnis, prisilietimas ar nedidelė dovanėlė. Svarbu pastebėti, kokią paskatinimo formą vertina vaikas.
„Namuose visuomet stengiuosi pagirti – net tik už pastangas. Juk hiperaktyvūs vaikai – tokie kaip ir visi. Jie irgi nori supratimo, meilės, socializacijos, kaip ir bendraamžiai nori dalyvauti visuomeninėje veikloje, nori vadovauti, nors tai jiems sunkiai sekasi. Žodžiu, nori gyventi normalų visavertį gyvenimą. Hiperaktyvų vaiką reikia mokėti priimti tokį, koks yra, ir daugiau nieko“, – bendravimo su hiperaktyviais vaikais paslaptis atskleidžia vilnietė.
Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje jau yra pagalba tokiems vaikams ir jų šeimoms. Praėjusių metų gruodį įkurta asociacija „Mes greta“, vienijanti šeimas, turinčias vaikų, kuriems nustatyta padidėjusio aktyvumo, dėmesio, impulsyvumo, bendravimo sunkumų ir emocinių sutrikimų.
„Šios visuomeninės organizacijos tikslas – padėti šiems vaikams ir juos auginančioms šeimoms. Organizacijos įkūrimas – tik darbo pradžia, o tikslų ir uždavinių – ganėtinai daug“, – sako V.Karalienė.
***
Aš buvau toks vaikas prieš daugelį metų – neįstengiantis paaiškinti
Savo poreikių ar logiškai išreikšti nusivylimo.
Neįstengiantis suvokti, kad užpildyti sielos tuštumai reikėjo apkabinimo
Ar kad kas nors suprastų mane geriau nei aš pats.
Susietų mane su manim
Arba parodytų kaip – kryptį savęs pažinimo ir vertinimo link
Ir tikėjimą tuo, susidūrus su etiketėm
Bei suvaržytais, viešai primestais įvaizdžiais.
(ištrauka iš eilėraščio „Dovana“ aut. A.Galaburda)
***
2009 m. gruodžio 9 d. įkurta asociacija „Mes greta“. Tai savanoriška visuomeninė organizacija, vienijanti šeimas, turinčias vaikų ir/ar jaunuolių, kuriems yra padidėjęs aktyvumas, dėmesio, impulsyvumo, bendravimo sunkumų ir emocinių sutrikimų, ir pavienius asmenis, norinčius bei galinčius padėti šeimoms ir vaikams. Daugiau informacijos – www.mesgreta.lt. [url="http://www.mesgreta.lt"url]www.mesgreta.lt[/a]
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę