){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tel Avivo universiteto mokslininkai teigia, kad vyresnis tėvų amžius gali nulemti palikuonių sergamumą kai kuriomis ligomis. Pvz., jei tėvas vyresnis nei 30 m., 11 proc. padidėja tikimybė, kad vaikas gali sirgti bipoliniu sutrikimu, o jei tėvo amžius daugiau nei 55 m. – tikimybė padidėja 37 proc. Didėjant tėvo amžiui, didėja ir tikimybė, kad vaikas gali susirgti šizofrenija. Švedų mokslininkų duomenimis, kiti sekantys 10 metų tėvo, kuriam jau sukako 50 m., vaikui padidina šizofrenijos riziką 30 proc. O Izraelio mokslininkai nustatė, kad vyresnių tėvų sūnūs dažniau turi žemesnį IQ bei serga autizmu. Pavyzdžiui, 45–55 metų tėvų vaikai autizmu serga 6 kartus dažniau nei tie, kurių tėvai jaunesni nei 30 m.
Tel Avivo psichologai tyrė, kaip formuojasi pagyvenusių tėvų sūnų socialiniai įgūdžiai. Pasinaudojant anketomis buvo apklausta beveik pusė milijono 16–17 metų jaunuolių. Paaugliai atsakinėjo į klausimus, pagal kuriuos buvo galima spręsti ne tik apie jų šeimos socialinę-ekonominę situaciją ir šeimyninę istoriją, bet ir apie jų IQ bei socialinį aktyvumą. Nustatyta, kad, jei tėvų amžius vaiko gimimo metu 35–45 metai, tai jų sūnų psichinei sveikatai niekaip neatsiliepia, tačiau, jei tėvai vyresni nei 45 metų, – 50 proc. padidėja rizika patirti socialinės adaptacijos problemų.
Manoma, kad dažnesnes psichikos ligas vyresnių tėvų vaikams galima paaiškinti tuo, kad metams bėgant blogėja spermos kokybė ir didėja genetinių mutacijų tikimybė.
Tačiau psichologai perspėja, kad tyrimų rezultatai nėra absoliučiai patikimi. Pirma, buvo tirti tik berniukai, o jiems pagyvenę tėvai gali kelti kiek kitokius reikalavimus negu jauni tėvai, o tai gali atsiliepti ir vaikų psichinei sveikatai. Antra, vyriškiai su blogesniais socialinio bendravimo įgūdžiais dažnai apsiveda gana vėlai ir todėl vėliau turi vaikų. Tikėtina, kad savo sūnums jie gali perduoti savo ypatybes bei polinkį į autizmą.
Australų mokslininkai taip pat teigia, kad vaikai, kurių tėvai jiems gimstant buvo vyresnio amžiaus, pasižymi žemesniais intelekto rodikliais nei jaunesnių tėvų vaikai.
Seniai žinoma, kad, jei gimdo vyresnio amžiaus moterys, yra didesnė nėštumo patologijų, patologinio gimdymo tikimybė, taip pat dažnėja tokių sunkių apsigimimų, kaip Dauno sindromas. Tačiau, tyrimų duomenimis, vyresnių motinų vaikai pasižymi aukštesniu intelektu, taip pat geriau sugeba analizuoti informaciją, susikoncentruoti į pavestą užduotį, įsiminti gautus duomenis, formuluoti savo mintis ir greitai skaityti.
Vaikai natūraliai pradeda bijoti to, ko bijo jų tėvai („Neik – nukrisi“, „neimk – nusideginsi“), o kur jau tie atvejai, kai vaikai specialiai gąsdinami pabaisomis, laukiančiais jų tamsoje, ar žadama palikti juos vienus, jei bus neklusnūs. Įteigtomis galima laikyti baimes, kylančias pernelyg nerimastingų tėvų vaikams. Pokalbiai šalia esant vaikui apie mirtį, nelaimes, ligas, gaisrus ir nužudymus nejučia užsifiksuoja vaiko psichikoje. Taip pat daugiau apie vaiką tykančias nelaimes galvoja perdėtai globojantys tėvai, pvz., kai vaikas buvo ilgai lauktas, vienturtis, taip pat tada, kai jis gimsta vyresnio amžiaus tėvams. Jauni tėvai paprastai yra labiau atsipalaidavę ir net negalvoja, kad kas nors gali atsitikti jų vaikui. Augdami nerimastingoje aplinkoje vaikai, jei jiems ir neišsivysto stiprios adaptaciją trikdančios baimės, gali tapti drovūs, nerimastingi, nepasitikintys savimi.
Vyresnio amžiaus tėvai turėtų žinoti apie šias tendencijas ir koreguoti savo elgesį, o jei tai nesiseka padaryti vien savo pastangomis, lankytis pas psichikos sveikatos specialistą (tokiu atveju medikamentai paprastai nereikalingi, tačiau labai gali padėti psichoterapija).
Kitos psichologinės problemos, susijusios su dideliu amžiaus skirtumu tarp vaikų ir tėvų, – tai blogesnis savitarpio supratimas, mažesnis emocinis ryšys. Juk girdime, kaip dažnai šneka vyresnio amžiaus žmonės: „O mūsų laikais...“ O jei jų pačių vaikas yra paauglys, jį suprasti gali būti labai sunku, ir gerai, jei tokiu atveju šeimoje dar yra vyresnių už „pagranduką“ vaikų, tampančiu „tiltu“ tarp vaiko ir jų tėvų ir sušvelninančių konfliktą.
Paprastai vyresni tėvai linkę perdėtai kontroliuoti savo vaiką, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai vaikai augdami atsiduria psichologinėje tėvų rolėje savo senstantiems tėvams. Dažnesnės šios problemos tose šeimose, kuriose vienas iš tėvų ar abu yra ligoti, su negalia arba geriantys. Toks vaikas paprastai nekelia problemų, išauga perdėtai atsakingas, bet viduriniame amžiuje jo dažnai laukia sunkios psichologinės problemos.
Visa, apie ką buvo rašyta šiame straipsnyje, – tik statistika, rodo tik bendras tendencijas. Tai yra teisinga kalbant apie didelę grupę žmonių, bet gali visiškai netikti konkrečiam atvejui. Nors ir didėja apsigimimų tikimybė, jei vaikų susilaukiama sulaukus daugiau nei 40-ties, vis dėlto ji yra pakankamai maža ir siekia tik keletą procentų.
Jei esate ne pirmos jaunystės ir nusprendėte turėti vaikų, pirmiausia venkite panašios informacijos arba konkrečių atvejų nagrinėjimo „kas kam buvo blogai“. Tai gali sustiprinti jūsų baimes ir tikrai neprisidės prie geros psichologinės savijautos. Niekas geriau už jus pačius nežino jūsų situacijos ir negali patarti, kada jums laikas turėti vaikų.
Tikėtina, kad savo aplinkoje galite sulaukti įvairių reakcijų. Stenkitės vengti stresų bei įtampos ir atsiribokite nuo tų, kurie nusiteikę perdėtai negatyviai jūsų nėštumo atžvilgiu (tikėtina, kad po gimdymo šios reakcijos pasikeis). Venkite visų medžiagų, kurios nėra būtinos ir gali pakenkti vaikučiui (alkoholio, nikotino, kofeino), o dėl vaistų vartojimo geriausia tartis su gydytoju dar iki nėštumo (tikrai ne visi vaistai kenkia vaisiui).
Populiarus mitas, kad vaikai gėdijasi savo tėvų, jeigu šie vyresni už bendraamžių tėvus. Tačiau gėdos jausmas labiau priklauso nuo vaiko (taip pat ir jo tėvų) asmenybės, o ne nuo tėvų amžiaus. Linkęs jausti gėdą vaikas gėdysis daug ko: kad jo mama negraži ar senamadiškai apsirengusi, kad tėvas turi antsvorio, kad tėvų mašina ne tokia nauja kaip draugo ar panašiai. Problema ne ta, kad tėvai ne idealūs, bet kad vaikas neturi pakankamo savigarbos jausmo. Tikėtina, kad jo tėvai, taip pat jausdami gėdą, dėl visko labai stengiasi „nebūti blogesni už kitus“, bet juk idealių žmonių nebūna.
Jei vyresnio amžiaus laukiatės vaikučio, labai gali padėti, jei turėtumėte panašaus amžiaus nėščią ar su mažu vaiku draugę – ji jus tikrai geriau suprastų ir nuramintų nei jaunos mamytės.
Jeigu jūs vyresnė nei 35-erių ar 40-ties ir nusprendėte gimdyti vaikutį, svarbiausia – nepamirškite sveikai maitintis, pakankamai ilsėtis ir klausyti visų gydytojo nurodymų bei neprarasti geros nuotaikos.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę