){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jeigu jūsų paklaustų, ar jausti nuovargį gerai, ar blogai, turbūt daugelis spontaniškai atsakytų, kad blogai. Iš tikrųjų nėra taip. Nuovargis, kaip, pavyzdžiui, ir nerimas gali būti ir geras, padedantis ir apsaugantis, ir sutrikimo ar ligos simptomas. Skirtumas yra tas, ar tai, ką mes jaučiame, mums padeda, ar trukdo. Normalus nuovargio jausmas, atsirandantis po darbo, signalizuoja, kad mūsų nervų sistema ar mūsų kūnas turi pailsėti, kad galėtume būti vėl darbingi ir aktyvūs. Tokiu atveju pailsėję mes vėl atgauname jėgas ir jaučiamės pajėgūs pakankamai intensyviai dirbti. Liguistas nuovargis atsiranda be didesnio krūvio, mūsų darbingumas būna sumažėjęs kasdien, o poilsis jį padidina nedaug. Tokią būklę galima vertinti jau kaip išsekimą ir sveikatos sutrikimą, dažnai reikalaujantį medicininės intervencijos.
- jautresnės nervų sistemos asmenims,
- neturint gerų tvarkymosi su stresinėmis situacijomis įgūdžių,
- patyrus labai stiprias, užsitęsusias psichologines traumas,
- žiemos ir pavasario pradžios metu,
- negaunant pakankamo reikalingų medžiagų asortimento su maistu,
- nereaguojant į poreikį pailsėti, „prievartaujant“ savo organizmą ir nervų sistemą, persidirbant, kai trūksta miego.
Gera žinia yra tai, kad tokios liguistos būsenos galima išvengti, ir tai padaryti ne taip jau ir sunku.
Laikydamiesi gana paprastų taisyklių, mes galime užtikrinti pakankamą ir nuolatinį nervų sistemos ir viso organizmo atsinaujinimą ir taip išvengti liguisto nuovargio ir išsekimo. Taigi ką daryti?
1. Laikykitės paros ir darbo poilsio režimo. Net ne tiek svarbu, kiek jūs miegosite (galima ir mažiau) ir kiek jūs dirbsite (galima ir daugiau), kaip svarbu, kad laikytumėtės tam tikro ritmo. Gulkitės ir kelkitės vienu metu (geriau anksčiau gultis ir anksčiau keltis negu, priešingai, nes tuo atveju daugiau išsiskirs reikalingo sveikatai, jaunatviškumui ir darbingumui augimo hormono). Maitinkitės tuo pačiu metu, 4–5 kartus per parą (tuo atveju jūsų smegenys ir organizmas bus aprūpinti pakankamu, bet ne per dideliu angliavandenių ir baltymų kiekiu). Bent pusvalandį pailsėkite (pajudėkite, pasivaikščiokite ar net pasnauskite) viduryje darbo dienos ir darykite bent po 5 minučių pertraukas kiekvieną darbo valandą.
2. Skirkite pakankamai laiko nakties miegui. Laikykitės taisyklės: geriau daugiau pamiegoti nei daugiau pavalgyti. Vieną dieną per savaitę skirkite tik poilsiui. Kiekvienais metais turėkite ne trumpesnes kaip 2–3 savaičių atostogas, nes per trumpesnį laiką organizmas nespėja atsigauti.
3. Mokėkite ilsėtis. Nesiilsėkite taip, kad dar daugiau nuvargtumėte. Užtrukę pobūviai, ypač jeigu gausiai valgoma ar geriama, intensyvus TV žiūrėjimas, net perpildytos įspūdžių kelionės dažnai išvargina ir sumažina darbingumą.
4. Darykite svarbiausius darbus. Susiformuluokite prioritetus. Pirmenybę teikite svarbiausiems (darantiems didžiausią teigiamą įtaką jūsų gyvenimui), o ne skubiausiems darbams. Tyrimais įrodyta, kad 80 proc. darbų galima padaryti su 20 procentų pastangų, o likusiems 20 proc. darbų reikės likusių 80 proc. pastangų, todėl pagalvokite, gal kurių nors darbų visai nereikia daryti.
5. Būkite fiziškai aktyvūs. Žmogus, kaip biologinė būtybė, turi pakankami intensyviai judėti. Norint išsaugoti sveikatą ir darbingumą, mes kasdien turime turėti fizinį krūvį, atitinkantį 10 km ėjimo pėsčiomis. Ypač efektyvus fizinis aktyvumas yra patyrus stresą ar jaučiant didesnį nerimą. Aerobiniai fiziniai pratimai (greitas ėjimas, bėgimas, dviratis, elipsinis treniruoklis, šokis ar intensyvūs judesiai) „sudegina“ streso hormonus („adrenaliną“) ir savaime, be papildomų pastangų pašalina įtampą, sukeliančią nuovargį bei išsekimą.
6. Mokėkite atsipalaiduoti. Kartais tai nėra lengva. Padėti gali mokymasis atpalaiduoti raumenis. Vien tik raumenų atpalaidavimas (kad tai pasisektų geriau, galima kelioms sekundėms prieš tai juos įtempti) pašalina ar sumažina intensyvius iš raumenų į smegenis sklindančių ir jas sekinančių nervinių impulsų srautus. Kitas veiksmingas ir greitas būdas yra gilus ir retas atpalaiduojantis kvėpavimas pilvu, akcentuojant iškvėpimą (iškvepiant pusantro karto ilgiau negu įkvepiant). Dar geriau išmokti profesionalių relaksacijos (pavyzdžiui, taikomosios relaksacijos, autogeninės treniruotės arba dėmesingumo ir įsisąmoninimo praktikos) metodikų. Tai galima padaryti ir medicinos centre „Neuromeda“.
7. Taisyklingai maitinkitės. Nepersivalgykite, tai nuo smegenų kraują „nutekina“ į pilvo organus ir didina nuovargį. Nebadaukite, naudokite gyvą, vitaminingą ir mineralų turintį maistą. Neperdozuokite angliavandenių, ypač greitai pasisavinamų, jie skatindami insulino išsiskyrimą gali sukelti silpnumo ir nuovargio jausmą. Valgykite pakankamai baltymų ir nesočiųjų riebalų rūgščių. Ypač vertingos yra omega 3 rūgštys, nes jos gerina ir smegenų mitybą.
8. Atsisakykite žalingų įpročių. Rūkymas ne atpalaiduoja, o suteikia atsipalaidavimo iliuziją, nes rūkydamas žmogus nukreipia dėmesį ir nutraukia aktyvią veiklą. Jeigu jums reikia, darykite pertraukėles, bet nerūkykite. Sutaupysite daugiau kaip 100 Lt per mėnesį, nesijausite apsinuodijęs ir išsaugosite sveikatą. Nors mažas alkoholio kiekis gali sumažinti nerimą, tai tikrai nėra tinkama priemonė siekiant padidinti darbingumą ir pagerinti sveikatą. Nerizikuokite tapti priklausomais nuo alkoholio, dažniausiai tai ateina nejučia, ir kai kuriems žmonėms alkoholizmas vystosi labai greitai.
9. Nusiteikite pozityviai. Susitelkite ne į problemas, bet į jų sprendimus. Pasitikėkite savimi ir kitais. Šypsokitės, kartais net per prievartą. Įrodyta, kad taip darant smegenyse vyksta tokie patys teigiami procesai, kaip ir natūraliai džiaugiantis. Susitaikykite su tuo, ko pakeisti negalite, bet ryžtingai keiskite tai, kas priklauso nuo jūsų. Atskirkite vieną nuo kito.
10. Naudokite pagalbines priemones. Šiuolaikinis medicinos mokslas ieško ir randa vis daugiau veiksmingų mūsų sveikatą stiprinančių priemonių. Kai reikia, vartokite maisto papildus. Pavyzdžiui, įrodyta, kad nuovargį gali sumažinti pakankamas magnio kiekis. Papildomai kasdien vartojant magnio preparatų, liguisto nuovargio simptomai sumažėdavo trečdaliui ar net pusei tiriamųjų. Taip pat gali padėti multivitaminų kompleksai, ypač specialiai tam pritaikyti, kofermento Q 10 preparatai, omega 3 riebalų rūgštys.
11. Ieškokite pagalbos sveikatos įstaigose – ne viską galite savo labui padaryti patys namuose, kartais reikalingi specialistų patarimai ir priežiūra. Naudinga nuvykti į sanatoriją. Ten bus atliktos specialiai nuovargiui mažinti skirtos procedūros. Kokios?
Tai gali būti audiovizualinė relaksacija, kurios metu jus veiks akustiniai ir optiniai stimulai. Procedūros metu gerėja savijauta, nuotaika, dėmesys, lėtėja širdies susitraukimų dažnis, mažėja arterinis kraujospūdis.
Žiemos „apsnūdimas“ ir depresija sanatorijoje gali būti gydoma matoma šviesa. Šviesa yra vienas iš stipriausių išorinių stimulų, skatinančių tam tikrų hormonų ir medžiagų gamybą galvos smegenyse, kurios yra atsakingos už mūsų aktyvumą, gerą savijautą. Šviesa sumažina miego hormono melatonino kiekį, kurį išskiria smegenyse esanti kankorėžinė liauka ir padidina serotonino ir norepinefrino atsipalaidavimą smegenyse, nuo kurių priklauso gera savijauta ir nuotaika. Šviesos terapija padeda atgauti gyvybiškumą. Sanatorijose šios procedūros atliekamos specialiai tam paruoštose patalpose (izoliuota nuo triukšmo, patogūs krėslai, specialus apšvietimas). Jos metu leidžiami klasikinės, šiuolaikinės muzikos įrašai, jūros ošimo, upelio čiurlenimo, miško garsai.
Nervų sistemai atpalaiduoti, stresui, nerimui, depresijai, vienatvės jausmui, nuovargiui ir perdegimo sindromui gydyti skirta aromaterapinė sinergija (eterinių aliejų mišinys). Tokio mišinio aromatas skatina vidinę ramybę ir pasitikėjimą savimi, sukuria saugumo jausmą, pakylėja nuotaiką, nuskaidrina protą. Tai padeda „sustyguoti“ organizmą ir nervų sistemą, vėl atrasti natūralų, individualų gyvenimo tempą ir ritmą.
Natūralus žmogaus šilumos poreikis patenkinamas skiriant įvairias vonias, mankšta baseine ir kt. – ko konkrečiai reikia jums, nustatys sanatorijose dirbantys specialistai.
Visas šias paslaugas ir dar daugiau, čia nepaminėtų, galima rasti Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811