){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Stresas įvairiuose žodynuose, žinynuose apibrėžiamas kaip protinis, emocinis ar fizinis krūvis arba įtampa, panaši į susikrimtimą. Vienas pirmųjų šios srities tyrinėtojų vengrų kilmės kanadietis gydytojas endokrinologas Hansas Selje (Hans Seyle) (1907–1982) stresą apibrėžė kaip „necharakteringą kūno atsaką į kokį nors reikalavimą“. 1936 m. H. Selje pirmasis pavartojo streso terminą ir sukūrė streso teoriją, kuri yra aktuali ir šiam metui. Nedidelis stresas skatina; didelis stresas sekina. Pavyzdžiui, šioks toks nerimas prieš egzaminą gali pagerinti suvokimą bei gebėjimą spręsti užduotis, padeda prisiminti dalykus, kurie atrodė užmiršti, ir tinkamiau pasirengti atsakymui.
Tačiau didelis stresas tiesiog ‚sprogdina“ kūną iš vidaus, „drasko jį į gabalus“. Taip yra, todėl, kad stresinė reakcija apima mintis, emocijas, cheminius pokyčius smegenyse ir kūne, taigi ir šių pokyčių pasekmes – fizinius pojūčius. Galiausiai išsivysto liga. Jei apsilankysite pas psichiatrą, jis, nuodugniai jus ištyręs, pasakys, kad tai, kas su jumis vyksta, yra reakcija į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimas.
• Fiziniai simptomai: miego sutrikimai, raumenų įtampa, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai ir nuovargis.
• Emociniai ir elgesio simptomai: nervingumas, nerimas, mitybos įpročių pokyčiai, taip pat persivalgymas, entuziazmo ar energijos netekimas, nuotaikos pokyčiai.
• Dėl streso žmonės dažnai nesveikai elgiasi. Jie piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais ar rūkymu, dažnai pasirenka netinkamą maistą.
*Nepamirškite, kad visi šie simptomai gali atsirasti ir dėl kitų medicininių ar psichologinių priežasčių. Todėl būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Stresas yra vidinis organizmo procesas, kuris padeda žmonėms tvarkytis su išorinėmis grėsmėmis ir iššūkiais. Dėl stresą sukeliančių veiksnių įtakos mūsų kūnai išskiria į kraują vadinamąjį streso hormoną kortizolį. Tačiau užsitęsęs kortizolio išsiskyrimas, nesulaukdamas būtino atpalaiduojančio atsako, sukelia nuolatinį stresą. Jam veikiant vystosi aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, raumenų audinio pažeidimai, nevaisingumas, vaikams sutrinka augimas, slopinama imuninė sistema, spartėja senėjimo procesai, gausėja pilvo riebalų, sutrinka atmintis ir sunkėja mokymasis.
Labai įdomius ir originalius pastebėjimus pateikia streso specialistas psichologas Grandville J. Jo nuomone, lyderiams, susijusiems su finansine krize, yra būdingi sutrikusios smegenų veiklos požymiai. O tai – tipiškos ilgalaikio streso poveikio pasekmės, dėl kurių slopinami aukštesnieji smegenų centrai, atsakingi už intelektą, sprendimus, įžvalgumą, etiką ir emocinę pusiausvyrą. Galima ginčytis, bet tai gali būti viena iš svarbių dabartinės pasaulinės krizės priežasčių.
Stresas slopina aukštesniuosius smegenų centrus, lemiančius įžvalgumą, intelektą ir teisingų sprendimų priėmimą (Grandville J.)
Dėl streso primityvūs vidurinių smegenų centrai vadovauja elgesiui ir sukelia atitinkamą elgsenos modelį, kuris lemia:
• neatsakingumą,
• trumparegiškumą,
• nesąžiningumą,
• nejautrumą/abejingumą/kitų supratimo stoką,
• savanaudiškumą. Ekstremali egoizmo forma yra nepasotinamas politinės galios ar pinigų godumas.
Pa
Tyrimais jau yra įrodyta, kad streso poveikį veiksmingai mažina nuolatinės fizinės pratybos, ypač aerobika. Taip pat atsipalaidavimas, meditacija, maldos, psichoterapija, aktyvi dvasinė ir religinė veikla, socialinė parama.
Tyrimų metu pastebėta, kad:
• Socialinė parama ramina širdies ir kraujagyslių sistemą ir mažina streso hormonų koncentraciją
• Slaugos namuose atsitiktinai parinkti žmonės buvo suskirstyti į meditacijos ir nemedituojančią grupes. Po 3 m. buvo mirę ketvirtadalis nemedituojančiųjų, tačiau nei vienas iš medituojančiųjų.
• Tyrimais nustatyta, kad tie, kurie reguliariai lankosi bažnyčioje, miršta rečiau: 53 proc. mažiau nuo koronarinės širdies ligos; 53 proc. mažiau dėl savižudybių; 74 proc. mažiau nuo kepenų cirozės.
Socialinė parama, psichoterapija, meditacija ir maldos padeda mums įveikti nemažai sunkių gyvenimo momentų. Ir, nors apie religijos įtaką nėra vienareikšmės nuomonės, tačiau priklausymas tuos pačius įsitikinimus išpažįstančiai bendruomenei ir bendra veikla tikrai padeda susidoroti su stresu. Pas psichiatrus besilankantiems asmenims trūksta būtent to. Dažnai tenka girdėti, kad jie negauna jokios socialinės paramos, gyvena izoliuotą ir vienišą gyvenimą, nedalyvauja jokių bendruomenių veikloje, dažnai kenčia dėl gilaus emocinio skausmo, susilpnėjusios fizinės sveikatos ir nemokėjimo susitvarkyti su sunkumais. Šiais laikais labai nesunku izoliuotis ir tapti vienišiumi, prarasti ryšį su žmonėmis, šeima ir savo bendruomene. Tuomet stresas gali daryti su mumis ką nori, nes mes neturime į ką kreiptis pagalbos, padrąsinimo ar patarimo.
Šypsokitės
Šypsena keičia jūsų nuotaiką, stiprina imuninę sistemą, padeda sumažinti kraujo spaudimą ir išskiria endorfinus, natūralius skausmo slopintojus, ir serotoniną – jie visi mažina stresą. Taip pat šypsodamiesi jūs atrodote patrauklesni ir jaunesni.
Giliai kvėpuokite
Praktikuokite „kvėpavimą pilvu“. Įkvėpkite pro nosį, naudokite savo diafragmą ir išpūskite pilvą. Iškvėpdami, pilvą įtraukite.
Įkvepiant, iš nosies kanaluose esančių „saugyklų“ išsiskiria azoto oksidas. Tai teigiamai veikia organizmą ir mažina širdies susitraukimų dažnį, kraujo spaudimą, raumenų įtampą ir streso hormono kortizolio koncentraciją.
Savarankiškas masažas
Ekspertai teigia, kad savarankiško masažo poveikis toks pats kaip ir profesionalaus masažo. Aprašomas tyrimas, nustatęs, kad gilus audinių masažas pagerina kraujo cirkuliavimą, raumenų atsipalaidavimą, pagerina judesius ir padidina endorfinų koncentraciją, kurie gerina savijautą.
Jūs galite masažuoti save nuo galvos iki kojų ar masažuoti specifinę sritį. Maždaug minutę laipsniškai spauskite jautrią sritį nykščiu ar pirštu. Atleiskite ir pakartokite. Pasitarkite su specialistu apie specifinę techniką.
Atpalaiduokite veido raumenis
Ištikus stresui žmonės linkę stipriai sukąsti dantis. Tai nėra gražu ir tikrai nepadeda atsipalaiduoti. Pamėginkite taip:
• Pajutę streso poveikį, atpalaiduokite kaklo ir žandikaulio raumenis. Nesukąskite dantų.
• Pajusite, kad žandikaulio atpalaidavimas automatiškai atpalaiduoja ir smilkinius, akis ir vokus.
Skruostų ir veido raumenų, po to kaktos ir galiausiai galvos odos atpalaidavimas taip pat padeda įveikti stresą.
Svajonės dieną
Psichologų vertinimu, žmonės dienos metu svajoja nuo trečdalio iki pusės laiko, nors atskira svajonė tetrunka vos kelias minutes.
• Kaip ir meditavimas, dienos svajonė suteikia smegenims trumpalaikį poilsį, kurio metu sumažėja įtampa ir nerimas ir „sugrįžtama“ atsigavus. Tai taip pat labai naudinga fobijoms ir nerimui kontroliuoti.
Valdomos dienos svajonės kaip vizualizacija ir kryptingas įsivaizdavimas yra metodai, leidžiantys pakeisti smegenų veiklą ir nukreipti ją malonių minčių ar prisiminimų link, kas padeda protui pailsėti ir atsigauti.
Mūsų gyvenimas kupinas įvairių įvykių, dažnai tokių, kurių mes negalime kontroliuoti, bet, deja, negalime ir išvengti (pvz., ekonominė krizė). Taigi stresas yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, bet jis gali būti nesunkiai kontroliuojamas, jei mes laiku atpažinsime jo požymius ir jam įveikti pasinaudosime nesudėtingais metodais.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę