){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Psichoanalitinė teorija teigia, kad simptomai paprastai atsiranda dėl pasąmoninio konflikto, kurio asmenybė dėl jai pačiai būdingų priežasčių negali išspręsti. Neišspręsta problema gali tapti neurozės, psichozės ar somatiniu (kūno) simptomu. Dažniau somatinius simptomus jaučia aleksitimiškos asmenybės. Tai tokie žmonės, kurie tiesiog negali jausti savo jausmų. Tuomet vietoje dvasios pradeda kalbėti kūnas.
Tam tikri kūno simptomai gali turėti daugiau mažiau universalias prasmes. Tarkim vidurių užkietėjimas gali reikšti tai, kad žmogui tenka sulaikyti savyje daug to, ko jis negali išreikšti (pvz., pykčio). Pykčio jausmai tokiems žmonėms gali atrodyti nepriimtini ar nešvarūs, jiems gali būti labai svarbu neišleisti iš savęs to, kas nepriimtina jiems patiems. Paprastai tai labai tvarkingi, kruopštūs ir pareigingi žmonės.
Viduriavimas gali būti susijęs su stresinėmis situacijomis, tarkim, prieš egzaminus, svarbius lemtingus pokalbius ar pan. Tai tampa tarsi pasąmoninga dovana ar bandymu papirkti svarbius asmenis.
Pykinimas gali reikšti, kad žmogus nenori ar negali priimti į save kažko iš išorinio pasaulio, o vėmimas – jog kažkas iš savęs išmetama. Tai gali būti jausmai, sprendimai ar kas nors, su kuo žmogus niekaip negali gyventi.
Kvėpavimas turi ypatingą reikšmę žmogaus gyvenime. Gimęs vaikas visų pirma įkvepia, be oro žmogus gali išgyventi vos kelias minutes. Džiaugsmas didina kvėpavimą, liūdesys mažina. Pavojaus akimirkomis kvėpavimas dažnėja ir gilėja. Nerimas dažnai jaučiamas kaip krūtinės užgulimas, kai sunku net įkvėpti. Kaip oda yra mūsų išorinės ribos su pasauliu, taip plaučiai bei žarnynas – vidinės. Bronchinės astmos metu – sunku iškvėpti, vargina ekspiracinis dusulys, bandymas sulaikyti ne tik orą, bet ir jausmus. Ši liga tapatinama su pirmu kūdikio įkvėpimu apraudant prarastą saugumą gimstant. Sutrinka sugebėjimas emociškai ir imti, ir duoti. Tokie žmonės gali pasąmoningai netikėti, kad gali gauti tai ko jie emociškai trokšta, tarsi būtų uždrausta gedėti dėl to, kad jaučiasi nepaguodžiami. Jie rauda ne akimis, o plaučiais.
Kosulys reikalingas, kad iš kvėpavimo takų būtų pašalinami svetimkūniai. Galima užsikosėti iki vėmimo, kai reikia pašalinti tokį dalyką, kuriam kosulys per mažas. Taip gali būti atsikratoma neigiamų emocijų. Lėtinis kosulys gali būti susijęs su pykčiu ir įtūžiu, kurio neišeina išreikšti žodžiais. Springimas – gali reikšti negalėjimą kažko, ką pasaulis siūlo į save priimti. Kąsnio jausmas gerklėje – tai kažkas, ko žmogus negali nei nuryti, nei išspjauti.
Plaučių TBC lyginama su lėtiniu liūdesiu, nusivylimu bei nerimu dėl ateities. Gali būti būdingas labai didelis pasąmoninis meilės poreikis bei pažeidžiamumas, liūdesys jau nebesitikint jos gauti.
Alergija gali būti žmogaus santykio su pasauliu išraiška. Niežėjimo pojūtis gali atspindėti nesaugumo jausmą, tarsi stimuliuoja tam tikriems veiksmams, lyg reiktų ruoštis gynybai. Tai gali būti užslėptų seksualinių problemų, kaltės bei baimės jausmų simbolinė išraiška. Suaugusių žmonių neurodermitas gali būti nulemtas žemos savivertės ir su tuo susijusio savęs suvokimo santykyje su artimais žmonėmis. Žmogus laukia įvertinimo iš kitų, ir tai, kad jo negauna, –veda į konfliktą.
Žvynelinė gali atspindėti realų ar įsivaizduojamą saugumo, sveikatos ar žmogaus praradimą. Odos paraudimo problemos paprastai rodo savojo „aš“ vertės pojūtį. Raudonis tarsi atspindi gėdos jausmą, kai žmogus save mato blogesnį ar mažesnį nei norėtų matyti.
Galvos skausmas gali būti susijęs su stipriomis emocinėmis reakcijomis. Visų pirma, kai žmogui skauda galvą, jis galvoja apie skausmą, ir tai jau savaime leidžia kuriam laikui pabėgti nuo problemos. Jis gali reikšti nenorą kažką daryti, kažkur dalyvauti, atspindėti priešiškumą bei pyktį.
Nors simptomai ir turi tam tikras bendras prasmes, tačiau skirtingiems žmonėms tie patys dalykai gali turėti labai savitas reikšmes. Kiekviena liga ar simptomas turi biologinį bei psichologinį komponentą, kurį atradus, įmanoma paspartinti sveikimą.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę