){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Iš tikrųjų visi pastebime, kad ne su visais žmonėmis vienodai lengva bendrauti. Su kai kuriais sutarti sunku beveik visiems, o, pabendravus su jais, lieka nemalonus jausmas. Taigi „vampyrizmą“ galima apibūdinti kaip tam tikrą elgesį, kai taip besielgiantys gerai jaučiasi tada, kai kitiems sukelia nemalonias emocijas. Tačiau kaltinti šio žmogaus taip pat negalima – juk apie savo elgesio problemas jis dažnai net nežino ir toli gražu pats nesijaučia gerai. Tokiam žmogui reikalinga kvalifikuota psichoterapeuto pagalba. Kaip, beje, ir jo aukoms – nuo „vampyrų“ paprastai nukenčia ypač jautrūs ir pažeidžiami žmonės. Ir padėti geriausiai gali ne būrėjos ar ekstrasensai, o profesionalai, mokantys psichologinę būklę koreguoti moksliniais metodais.
Psichoterapijos požiūriu, „vampyrizmo“ esmė yra tam tikri psichologiniai žaidimai, nuodugniai aprašyti žymaus JAV psichoterapeuto Eric Berne knygoje „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės: žmogiškųjų santykių psichologija“. Tai nenuoširdus bendravimas, lyg su „dvigubu dugnu“, kurio metu kyla jausmas, kad pašnekovas nori mumis pasinaudoti. Ir jis iš tikrųjų mus panaudoja, tik tikslas čia – ne materialus. Tai savotiška psichologinė vagystė, kurios objektas – ne pinigai ar materialios vertybės, o ... mūsų jausmai. Paprastai vampyras pasinaudoja mūsų užuojauta ir jautrumu, kad „išlietų“ savo susikaupusią blogą nuotaiką, bet ne tiesiogiai, o subtiliai, tam radęs pretekstą.
Dažniausią vampyrizmo variantą galima pavadinti emociniu egoizmu. Taip besielgiantis žmogus rūpinasi savo ramybe ne pačiu geriausiu būdu – aplinkinių sąskaita. Savo blogą nuotaiką jis išlieja psichologiniu gynybos metodu, vadinamuoju perkėlimu. Neigiamas emocijas (pyktį, agresiją, nuoskaudas, susierzinimą, nusivylimą ir t.t.) jis nukreipia ne į juos sukėlusį žmogų, o į kitą – priklausomą nuo jo materialiai ar pagal pareigas arba bejėgį pagal savo elgesio stilių. Taip dėl viršininkų neigiamų emocijų tenka kentėti pavaldiniams, tėvų – vaikams, šeimoje lyderiaujančio sutuoktinio – „silpnesnei pusei“.
Kitas „vampyrizmo“ variantas būdingas vaikams ir suaugusiems žmonėms, kurie vaikystėje negavo pakankamai dėmesio ir šilumos, buvo „nepakankamai mylėti“. Dėl to susiformuoja žema savivertė ir slaptas nepasitikėjimas savimi. Siekdami panaikinti vidinį diskomfortą ir užmaskuoti psichologinį pažeidžiamumą, įsitikinti savo reikšmingumu, tokie žmonės bet kokia kaina siekia į save atkreipti aplinkinių dėmesį. Šis stiprus poreikis numalšinamas tik tada, kai „vampyras“ gauna ne formalius, išorinius dėmesio požymius, o pajaučia gyvą emocinį pašnekovo atsaką (to jis visomis jėgomis ir siekia, net jei pašnekovas atsako neigiamomis emocijomis).
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Jei panašios „vampyrų“ manipuliacijos priverčia mus netekti pusiausvyros, tai iš dalies kalti esame ir mes patys. Ne kiekvienas žmogus tampa „vampyrų“ manipuliacijų objektu, nes šie subtiliai jaučia, kuris pasiduos jų „atakoms“, o su kuriuo taip elgtis negalima. Pirmiausia nuo jų kenčia emocionalūs, pernelyg jautrūs pašnekovo intonacijoms ir užuominoms, kas leidžia pastariesiems suprasti jų jautrias vietas. Šiuo atveju kenksmingai veikia ir automatinė emocinio mėgdžiojimo reakcija, kurios dėka mūsų viduje kaip veidrodyje atsispindi pašnekovo emocinė būsena.
Pirmiausia, norint atsiriboti nuo „vampyro“ ir jam padėti, reikia gerai suprasti, kas vyksta (panašiu būdu, kaip aprašyta aukščiau). Pagalba „vampyrui“ būtų paradoksali – jį mylėti, rūpintis juo ir jį suprasti (jokiu būdu – nebijoti jo ir nevengti).
Pasitaiko atvejų, kad vaikai, net pakankamai maži, elgiasi kaip energetiniai vampyrai, tuo sukeldami tėvams įvairius sunkius jausmus. Tokiais atvejais vaikui būtina skirti daugiau dėmesio, o ypač tai reikia daryti tam iš tėvų, kuris mažiau būna su vaiku. Su vaiku reikia praleisti daugiau laiko, kurio metu ne griežtai auklėti ar moralizuoti vaiką, o emocinės artumos atmosferoje užsiimti bendra veikla. Labai svarbu, kad artumas būtų tiek emocinis, tiek fizinis: vaiką kuo dažniau stenkitės paglostyti, priglausti. Tada mažojo „vampyro“ elgesys darysis ramesnis, o po kurio laiko šios problemos neliks nė ženklo. Tuo tarpu su paaugliais yra sudėtingiau: jau reikia mokėti išlaikyti tam tikrą distanciją, turėti daugiau kantrybės ir mažiau kritikuoti, gerbti jų pačių nuomonę.
Suaugusiems žmonėms, tiek „vampyrams, tiek jų „aukoms“, iš esmės tinka tos pačios rekomendacijos. Tai – prisiimti atsakomybę už savo emocinę būklę bei elgesį tiek svarbiose, nekasdieniškose situacijose, tiek kasdienybėje.
Požymiai, padedantys atskirti „energetinį vampyrą“ nuo kitų žmonių:
· Žmonės „vampyrai“ mėgsta su aplinkiniais kalbėtis apie įvairiausius nemalonumus, nesėkmes, išsiliedami pašnekovui „iki dugno“.
· Jie mėgsta klausti patarimų, tačiau jais niekada nepasinaudoja. Iš tikrųjų šiems žmonėms svarbūs yra ne patys patarimai, o jūsų įsitraukimas ir dėmesys jam.
· „Energetiniai vampyrai“ labai praktiški. Jeigu žmogus jiems nenaudingas, jie greit su juo nustoja bendrauti. Todėl jie ir neturi senų draugų.
· Visiškai beviltiška yra stengtis juos sujaudinti arba priversti ką nors užjausti. Priešingai, svetimas džiaugsmas šiems žmonėms sukelia pyktį ir liūdesį.
· Jie dideli liežuvautojai ir mėgsta už akių apkalbinėti žmones, deja, ne iš gerosios pusės.
· Jie nemėgsta gyvūnų, nors kartais namuose laiko katę ar mažą piktą šuniūkštį. Svetimiems gyvūnams jaučia agresiją.
Ne kiekvienas gali tapti „vampyro“ auka. Aukos dažniausiai pasižymi šiomis savybėmis:
· Pernelyg atviri ir emocionalūs žmonės, pasiruošę į formalų klausimą „Kaip reikalai?“ atsakyti nuodugniu pasakojimu apie savo pasiekimus.
· Pagyrūnas – pats skaniausias kąsnelis „energetiniams vampyrams“. Užtenka pagyrūną bent kiek pagirti, ir daryk su juo, ką tik nori.
· Nepasitikintys savimi ir savęs nevertinantys žmonės. Tokiems žmonėms vis nepatogu kitą pertraukti, nors ano kalbos tuščios ar nemalonios.
· Žmonės, kurie nuolat jaučiasi kalti. Kažin ar yra žmogus, kuriam būtų malonu jaustis niekšu. Būtent todėl mes dažnai ir vengiame nutraukti pabodusį bendravimą su įkyruoliu, prilipusiu prie mūsų kaip musė, nors jis ir siekia sugadinti mums nuotaiką. Kaltės jausmas, jei mes jį jaučiame ir jo siekiame bet kokia kaina išvengti, „energetinius vampyrus“ vilioja kaip jaukas.
Psichologinė gynyba nuo „energetinių vampyrų“:
· Nuslopinkite savyje kaltės jausmą: jūs niekam nieko neprivalote. Jeigu jūs skubate, užsiėmę arba paprasčiausiai nenorite su niekuo bendrauti, paprasčiausiai taip ir pasakykite.
· Nepasakokite apie save nieko asmeniško, bendraudami išlaikykite distanciją, nesikvieskite į savo namus. Neduokite peno apkalboms. Emocinis šaltumas – geriausia gynyba nuo „energetinio vampyro“.
· Neleiskite, kad jumis manipuliuotų. Išmokite pasakyti „Ne“, kai pašnekovas iš jūsų tikisi išgirsti „Taip“. Baikite galvoti apie tai, kaip jūs atrodysite aplinkiniams. Jūsų interesai visada jums turi būti svarbiausi.
· Savo kalba demonstruokite tvirtumą ir pasitikėjimą savimi. Tokie žodžiai, kaip „turbūt“, „galbūt“, „atrodo“ ir t.t. „vampyrams“ parodo jūsų silpnumą. Sakykite „aš manau“, „aš užtikrintas“, „aš žinau“.
· Niekada nekaltinkite žmonių vampyrizmu. Jų atsakomoji reakcija sukels kaltės jausmą jumyse, o taip jūs iš karto neteksite daug energijos.
· Jei manote, kad su jumis kalba užuominomis (o „vampyrai“ taip mėgsta), išveskite pašnekovą į „švarius vandenis“, perklausdami, ką jis turėjo omenyje. Geriau turėti reikalų su prašytoju negu su manipuliatoriumi.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę