){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Žmogus – tai genetinės informacijos, kurią jis gauna iš tėvų, ir aplinkos sąveikos rezultatas“,– sako gydytoja genetikė Birutė Tumienė. Pasak medikės, visi mes esame skirtingi, nes genetinės informacijos variantų yra be galo daug, ir niekas, išskyrus identiškus dvynius, nesame genetiškai visiškai vienodi. „Vis dėlto ir identiški dvyniai nebūna visiškai vienodi (juk bent jau tėvai ir artimieji juos paprastai atskiria) – tai rodo aplinkos įtaką. Aplinka (ką mes valgome, kur mes gyvename, kokiomis ligomis sergame ir kaip mes esame auklėjami, o, kitaip sakant, – visi mūsų gyvenimo įvykiai) kiekvienu atveju taip pat yra bent šiek tiek skirtinga“,– sako B. Tumienė. Taigi, ką paveldime su genais? Atsakymas šiuo atveju negali būti visiškai tikslus dėl tos priežasties, kad dar toli gražu ne viskas yra žinoma. „Genetikos mokslas didžiąja dalimi koncentruojasi ties tokiomis taikomosiomis kryptimis, kurios gali duoti naudą žmonijai, kaip kad medicina ar augalininkystė. Todėl aišku, kad tokie dalykai, kaip nosies ilgumo priklausomybė nuo paveldėtų genų nėra išsamiai tyrinėjami, nes galbūt ir nėra tokie svarbūs“,– šypsosi medikė. Tačiau, be jokios abejonės, tetulės, aptariančios vaiką ir sakančios, kad jis „iš akies luptas tėvas“, „jo tokia pat ilga nosis“ ar „jis tokio pat ūmaus būdo“ ir apibendrinančios kad tai „genai“, yra visiškai teisios – iš tiesų ir išvaizdos, ir charakterio ypatybės yra paveldimos ir perduodamos palikuonims.
„Genetinė informacija yra kiekvienos mūsų organizmo ląstelių branduolyje (jei jos jį turi), informacija užkoduota dezoksiribonukleo rūgšties (DNR) grandinėse iš pažiūros visai nesudėtinga keturių raidžių, kuriomis žymimos cheminės medžiagos, sistema, t.y. šią grandinės seką galėtume užrašyti ....ATCGTTGCAAAATGC.... ir t.t. Visa ši DNR seka sudaro vadinamąjį žmogaus genomą, t.y. genetinės informacijos visumą“, – pasakoja B. Tumienė. Apskaičiuota, kad žmogaus genomą sudaro maždaug 3 milijardai tokių „raidžių“. Tam tikros šių DNR grandinių atkarpos vadinamos genais (žmogus jų turi apie 30 tūkstančių.), o tai ir yra svarbiausi paveldimumo vienetai, nulemiantys vienokį ar kitokį žmogaus požymį. „Įdomu tai, kad mitochondrijas su jose esančia DNR mes gauname tik iš savo motinų, vadinasi, didesnę genetinės informacijos dalį mes gauname iš motinų, o ne iš tėvų“,– sako genetikė. Tai kaip gi perduodama genetinė informacija iš kartos į kartą? „Vis dėl to, nors kai kuriais atvejais požymio buvimas arba nebuvimas iš tiesų priklauso tik nuo vieno geno, daugeliu atvejų viskas vyksta kur kas sudėtingiau: genai ir jų produktai sąveikauja tarpusavyje ir su aplinka, todėl kai kuriais atvejais net ir tiksliai žinodami geno seką, negalėsime pasakyti, kaip jis pasireikš“, – perspėja B. Tumienė.
„Nors, kaip jau minėta, didžioji genetinės informacijos dalis yra dvejopa, t.y. turime tų pačių genų kopijas iš mamos ir iš tėvo, tai jokiu būdu nereiškia, kad visus mūsų požymius galima suskirstyti: šį gavau iš mamos, o šį – iš tėvo“,– sako gydytoja – genetikė B. Tumienė. Pasak jos, gamta pasirūpino, kad mes būtume skirtingi. Tą skirtingumą užtikrina tai, kad iš esmės vaikas gali gauti pačius įvairiausius savo keturių senelių (nes tėvai vaikams taip pat perduoda po vieną iš savų genų kopijų) genų derinių. Vis dėlto turbūt nerastume tokių žmonių, kurie būtų visiškai (nei išvaizda, nei asmeninėmis savybėmis) nepanašūs į savo tėvus. „Kita vertus, jei gydytojui genetikui asmuo iš tiesų atrodo labai nepanašus į kitus šeimos narius, jis iš tiesų pabando paieškoti genetinių priežasčių – pakitimo kokiame nors gene, nulemiančio tam tikrą vadinamąjį genetinį sindromą. Tas ypač pasakytina apie žmones, kuriems, be išskirtinių išvaizdos savybių, yra ir ligos požymių, pvz., širdies ydų ar pan.“,– sako B. Tumienė.
Tačiau juk taip norisi sužinoti, kas sėdi sau ramiai pilve ir kokius geriausius bruožus jis paveldės … Gal todėl dažnai ne viena mama atsakymo ieško liaudies išminty. „Šie spėjimai visuomet tikslūs bent jau 50 proc., nes lytis juk būna arba vyriška, arba moteriška“,– juokiasi genetikė. – Tačiau tiksliai pasakyti, į ką jis bus panašus, galima tik taip: didelė tikimybė, kad vaikas turės tėvo bruožų, taip pat didelė tikimybė, kad jis turės motinos bruožų, ir šiek tiek mažesnė, bet taip pat nemaža tikimybė, kad jis bus panašus į savo brolius, seseris, senelius ir kitus kraujo giminaičius. Vis dėlto visais atvejais žmogus bus kitoks nei maždaug 5 milijardai kitų Žemės gyventojų, nes visi mes esame skirtingi“.
Jei genetikai negali pasakyti, į ką bus panašus mažylis, kam gi jie reikalingi? „Kiekvienas iš mūsų arba mūsų vaikai gali sirgti genetinėmis ligomis, kurios nėra tokios retos, kaip kad įprasta manyti“,– perspėja B. Tumienė. Šiuo metu aprašyta apie 500–600 genetinių ligų, ir kiekvieną savaitę atsiranda vis naujų. Nors šios ligos retos (pavyzdžiui, pasitaiko vienam iš 100 000 gimusiųjų, vadinasi, Lietuvoje, kurioje šiuo metu gimsta maždaug 30 tūkst. naujagimių per metus, tokia liga sergantysis gimtų maždaug kas trejus metus), bendras genetinėmis ligomis sergančių pacientų skaičius gali siekti iki 5–6 iš 100. „Šios ligos yra labai įvairios, gali pažeisti bet kokį organą. Todėl tiksliai apibrėžti, kokie pacientai turėtų kreiptis į gydytoją genetiką, labai sunku“,– sako medikė. – Dažniausiai kreipiasi pacientai (ir vaikai, ir suaugę), sergantys sunkiomis ligomis ir ilgai varstę gydytojų kabinetų duris, kol kuriam nors iš specialistų „kyla mintis“ nusiųsti sergantįjį pas genetiką. Tačiau pagelbėti genetikas gali ne visais atvejais, net ir tuomet, kai genetinės ligos tikimybė yra labai didelė – tiesiog ne viskas dar žmonijai yra žinoma, ne visos ligos atskleistos“. Vis dėlto yra ligų, kurias galima išgydyti dar tuomet, kai mažylis plaukioja pilve, arba jam gimus – svarbiausia tai padaryti laiku, tuomet visi galėsime džiaugtis mažyliais, panašiais ir į mamą, ir į tėtį, tačiau gerokai gražesniais ir protingesniais…
· įtarus, kad asmuo serga paveldima liga;
· vieno iš sutuoktinių šeimoje yra sergančiųjų genetine liga, ir šeima norėtų sužinoti ligos perdavimo riziką palikuonims;
· sutuoktiniai yra giminės (Lietuvoje retai);
· nėščiosioms, esant padidėjusiai vaisiaus anomalijų ir kai kurių genetinių ligų (dėl vyresnio amžiaus, nėštumo metu vartotų vaistų ar kitokių nepalankių veiksnių poveikio ir kt.) rizikai ir t. t.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt