){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Adrenalinas ir noradrenalinas (giminingas hormonas kiek skirtingos molekulinės struktūros) – tai hormonai, kurių vaidmuo žmogaus organizme yra labai svarbus. Be šių vienas kitą papildančių hormonų organizmas paprasčiausiai negalėtų normaliai funkcionuoti ir palaikyti įvairių svarbių gyvybinių funkcijų.
Tiek adrenalinas, tiek ir noradrenalinas yra sekretuojami, t.y. gaminami antinksčiuose – liaukutėse, esančiose virš inkstų. Būtent čia yra didžiausia šių hormonų koncentracija. Vis dėlto mažesni jų kiekiai sutinkami beveik visuose organuose, pvz., centrinėje nervų sistemoje, nervų sinapsėse, blužnyje ir t.t.
Kaip jau minėta, adrenalino reikšmė organizme yra įvairialypė, tačiau visų pirma jis – streso hormonas, išsiskiriantis organizmui patyrus bet kokį stresą. Apie tai ir kalbėsime šiame straipsnyje.
Tad kodėl stresas? Streso metu organizmui iškyla būtinybė mobilizuotis, atrasti naujų jėgų – tai reiškia, kad turi padidėti raumenų tonusas, sparčiau plakti širdis ir paduoti daugiau kraujo į organus. Taip pat plaučiai turi teikti daugiau deguonies į organizmą, kepenys – išskirti daugiau gliukozės, reikalingos raumenų mitybai – taip jie geriau reaguoja situacijoje.
Šalia to, intensyviai pradeda veikti prakaito liaukos, išsiplečia vyzdžiai. Taip net, atrodytų, ramios būsenos žmogus išsiduoda, kad nervinasi, jaudinasi.
Visi išvardinti požymiai – žmogaus prisitaikymo sudėtingoje, pavojingoje situacijoje reakcijos, vykstančios tiek ląstelių, tiek ir organų bei sistemų lygmenimis. Mobilizavęsi organai turi daug daugiau jėgos, reikalingos stresinėje situacijoje, – pvz., įvykus nelaimei ar, paprasčiau, – per vairavimo egzaminą.
Kad ir kaip norėtųsi, streso išvengti neįmanoma – jį patiriame kiekvieną dieną. Net ir veiksmuose, kuriems neteikiame jokios reikšmės, organizmas yra streso būklės. Štai ryte, keičiant kūno padėtį (kai keliamės iš lovos), įsijungia centrinė nervų ir kitos sistemos, išskiriančios adrenaliną ir noradrenaliną. Jie reikalingi, kad organizmas prisitaikytų prie pasikeitusios situacijos. Atrodo, anoks čia pokytis, tačiau, jei kraujagyslės atsistojus funkcionuotų taip pat kaip ir gulint, žmogus paprasčiausiai pargriūtų. Taigi adrenalinas siunčia impulsus kraujagyslėms, kad reikia kraujo ir deguonies į galvą.
Kaip jau turbūt paaiškėjo, nereikia šokti parašiutu, kad sulauktum didesnės adrenalino dozės – štai užtenka šalčio, ir kūnas patiria stresą – šiurpsta. Rytinė kelionė autobusu į darbą taip pat gali tapti dideliu išbandymu – kartais sunku išvengti įtampos, ginčų, streso dėl spūsties ar blogo kvapo. Visais šiais atvejais antinksčių liaukutės veikia intensyviai ir išskiria adrenaliną.
Vis dėlto kodėl kai kuriems žmonėms neužtenka šios kasdieninės veiklos ir jie siekia didesnių, labiau įtemptų pojūčių?
Kaip jau minėta, adrenalinas veikia ir centrinėje nervų sistemoje, kadangi streso suvokimas vyksta pro smegenis. Jos, akimis matydamos įvairius veiksnius, vykstančius aplinkoje, suvokia jų prasmę, grėsmę ar pavojų. Atėjus šiam suvokimui – įspėjimui apie stresinę situaciją, perduodamas signalas į antinksčius, kur visos jų dalys – ir ne tik išskiriančios adrenaliną – pradeda išskirti hormonus, padedančius pasiruošti tai situacijai. Šio proceso metu žmogus ir jaučia tam tikrus specifinius pojūčius. Tie, kuriems tie pojūčiai malonūs, viliojantys, praėjus stresinei situacijai nori vėl ir vėl prie jos sugrįžti ir taip patirti tuos jausmus iš naujo. Įvairios ekstremalios sporto šakos yra geriausias pavyzdys – kad ir kiek streso sukelia šuoliai parašiutu ar nardymas giliuose vandenyse, kartoti norisi vėl ir vėl. Adrenalino kiekio padidėjimas yra tarsi atsakas į stresinį veiksmą.
Vis dėlto tikrai ne visais atvejais žmonės užsiima pavojinga veikla tik todėl, kad siekia gauti kuo daugiau šio hormono. Tam tikra kategorija žmonių yra azartiški dėl savo jaunatviškumo, patirties stokos, noro pasirodyti aplinkiniams. Norimą rezultatą jie pasiekia nugalėdami dirbtinai sukuriamas kliūtis (pvz., beprotiškas lėkimas automobiliu pavojingame kelyje). Deja, kartais šių kliūčių įveikti nepavyksta, ir „adrenalino fanatikams“ tenka ilgai ir skausmingai gydyti pasekmes.
Šalia sąmoningai sukurtų pavojų ir jų pasekmių, per didelis adrenalino kiekis gali būti pavojingas ir savaime. Jei, pvz., ilgą laiką tęsiasi nuolatinis lėtinis stresas, jis gali nualinti organizmą, antinksčius ir taip turėti neigiamų pasekmių visų organų normaliam funkcionavimui.
Taip pat yra ir ligų, kurių metu antinksčiai nuolatos išskiria didelius kiekius adrenalino ir noradrenalino. Taip visą laiką yra riziką kelianti situacija: be priežasties šokinėja kraujo spaudimas, kai kuriais atvejais nutinka ir didesnių problemų – plyšta kraujagyslės, ištinka insultas.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę