){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kai kurios ligos vadinamos jas atradusių gydytojų arba pirmųjų ta liga sirgusių žmonių vardais, porą tokių pavyzdžių jau paminėjau įvade, kurį nors jų galėsite pasakyti kokiam gudročiui, įsigeidusiam patikrinti jūsų eponimų žinias. Kadangi šiuos pavadinimus atmintin „kala“ visos gydytojų kartos, išbraukti jas iš pavadinimų sąrašo ganėtinai sudėtinga. Pamėginkite vietoj pavadinimo „Parkinsono liga“ įsiminti „lėtinė neurodegeneracinė dopamino stokos liga“.
Žmogui būdingas noras įamžinti savo vardą. Tam tikra kategorija žmonių įamžina savo buvimą ant parko suoliukų, sienų, tvorų, medžių. Kiti perka sertifikatus, kad tik jų vardu būtų pavadinta kokia mažytė žvaigždelė neaprėpiamoje galaktikoje, dar kiti sunkiai dirba, pasiekia profesionalumo aukštumų ir tik tuomet, pastebėję tai, ko kiti nematė, turi galimybę įamžinti savo pavardes. Beje, tikrai ne visada tokį ligos pavadinimą sukuria patys mokslininkai. Jų publikacijose paprastai rašomas mokslinis ligos pavadinimas, o eponimai atsiranda kur kas vėliau, pagerbiant atradėjus. „Romantiškų“ ligos pavadinimo istorijų beveik nėra. Tiesa, eponimai puiki terpė mitams tarpti. Antai vis pasigirsta kalbų, kad didžiai gerbiamas J. Parkinsonas pats sirgo šia liga, o iš tikrųjų jis mirė nuo miokardo infarkto.
Deja, gyvenimas ne visada toks, kokį norėtume jį matyti. Kartkartėmis gyvenimas pameta sunkiai išsprendžiamų klausimų, kaip antai prisiminti ar pamiršti? Eponimų atveju tuo užsiima etikos žinovai. Viena vertus, atradimai iš tikrųjų stulbinami ir mokslininkai tikrai sunkiai ir daug dirbo, kad tie atradimai būtų padaryti, kita vertus, kai kurie mokslinį darbą dirbę gydytojai peržengė moralės ribas. Vargu ar kuris mūsų didžiai gerbtume gydytoją, žinodami, kad jis – žudikas. Prisiminti ar pamiršti? Štai keli pavyzdžiai.
H. Eppingeris buvo laikomas vienu garbingiausių nacių gydytojų. Eppingeris atliko mokslinius tyrimus su žmonėmis, jis girdė Dachau koncentracijos lageryje esančius čigonus jūros vandeniu ir stebėjo, kelintą dieną šie žmonės mirs. H.Eppingerio stebėjimais, žmonės dažniausiai mirdavo po 6–12 dienų. Užrašuose pažymima, kad trokšdami gauti bent lašą vandens, kalintieji laižė net kameros duris. 1946 m. H.Eppingeris nusižudė.
Julius Hallervorden, neurologas, dalyvavęs fašistinėje veikloje. Jis atliko tyrimus su bemaž 700 eutanazijos aukų smegenimis. Gydytojas pripažino, kad pats asmeniškai dalyvavo nužudant daugiau kaip 60 vaikų ir paauglių Brandenburgo psichiatrijos įstaigoje 1940 metų spalio 28 dieną. „Aš tiriu smegenis ir man nesvarbu, kokiu būdu jos atkeliauja į mano laboratoriją“, – sakė J.Hallevorden.
Hugo Spatz, vokiečių psichiatras, kartu su J.Hallervorden dalyvavo nacistinėje veikloje, tyrė eutanazijos aukų smegenis.
Murad Jussuf Bey Ibrahim, pediatras, specializavosi naujagimių virškinamosios sistemos sutrikimų bei vaikų centrinės nervų sistemos sutrikimų srityje. Dalyvavo nacistinėje eutanazijos programoje žudant ligotus ir protiškai atsilikusius vaikus vertinant juos kaip „nevertus gyventi“. Šiandien jo vardas išbrauktas iš Jena vaikų klinikos pavadinimo.
Hans Conrad Julius Reiter, vokiečių bakteriologas ir higienistas, į nacių partiją įstojo 1932 metais. Jis buvo uolus rasinės sterilizacijos ir eutanazijos šalininkas. Antrojo pasaulinio karo metais jis atliko vidurių šiltinės eksperimentus su koncentracijos stovyklų kaliniais, šių eksperimentų metu žuvo pustrečio šimto žmonių.
Hans Joachim Scherer,vokiečių neurologas, dalyvavo nacių eutanazijos projekte. Tiesiogiai dalyvavo tiriant daugiau kaip 300 lenkų ir vokiečių vaikų, nužudytų kaip „nevertų gyventi“ Lobeno psichiatrijos klinikoje.
Friedrich Wegener, patologas, priklausė nacių partijai. Tvirtų įrodymų nėra, tačiau manoma, kad jis susijęs su žmonių kankinimais Lotz gete. Tai buvo pirmasis likviduotas getas, jame iš 250 000 kalinių išgyveno tik 1000. Po karo gydytojas buvo suimtas, apkaltintas karo nusikaltimais, vėliau išteisintas nesurinkus pakankamai įrodymų.
Galbūt susidarė įspūdis, kad tik nacistinį judėjimą rėmę gydytojai turėjo pakankamas sąlygas savo darbams atlikti ir tik jie padarė atitinkamus atradimus. Laimei, tai nėra tiesa. Pasauliui žinoma daug puikių mokslininkų, kentėjusių nuo nacistinio režimo vardų. Kelis pavyzdžius rasite toliau.
Abraham Buschke, žydų kilmės vokiečių dermatologas. Pagrindinės specializacijos sritys: sifilis ir gonorėja. Kartu su šeima buvo įkalintas koncentracijos stovykloje Čekoslovakijoje, kur ir mirė 1943 metais.
Simon van Creveld, pediatras kartu su Von Gierke aprašė I tipo glikogenozę. 1938 metais tapo Amsterdamo universiteto profesoriumi, dalyvavo įkuriant pirmąjį hemofilijos institutą. 1941 metais kartu su šeima įkalintas nacių koncentracijos stovykloje. Pasakojama, kad jis parodė nepaprastą drąsą koncentracijos stovykloje gydydamas vaikus. Paskelbė apie 500 mokslinių straipsnių. Aprašė įgimtą Ellis-van Creveld sindromą (liliputiškumo forma).
Lucja Frey-Gottesman, lenkų neurologė. Ji buvo pirmoji Europos akademijai priklausiusi neurologė moteris. Jos vyras teisininkas buvo nužudytas, mokslininkė įkalinta Lvovo gete, kur dirbo vidaus ligų gydytoja geto ligoninėje. Tačiau 1942 metais naciai išžudė visus pacientus bei personalą, o ligoninę sugriovė.
Ne visada žmogaus vardas ligos pavadinime žymi patį atradėją, kartais pasitarnauja net pasaulinė literatūros klasika. Dalis personažų gali būti tiesiog ligos prototipais. Pavyzdžiui, ar teko girdėti Alisos stebuklų šalyje sindromą? Tai psichopatologinis sindromas, pasireiškiantis iškreiptu paciento erdvės, laiko ir kūno suvokimu. Ligonis jaučia, kad pakito viso kūno ar jo dalių forma ir dydis, atsiranda regimosios haliucinacijos, lengvumo ir pakilimo į orą jausmas, laiko sampratos sutrikimas. Dalis ligonių ir jų šeimos narių yra sirgę migrena.
Miunchauzeno sindromas – psichikos sutrikimas, kuriuo sergantis žmogus simuliuoja skirtingas ligas ir dalijasi išgalvotais negalavimais, kad atkreiptų į save dėmesį.
Piterio Peno sindromas – tai plačiai paplitęs terminas, vartojamas psichologiniam reiškiniui – pernelyg užsitęsusiai berniukų vaikystei – apibūdinti. Kitais žodžiais tariant, tai „įsišaknijusio“ berniukų infantilizmo sindromas. Kas įdomiausia, mergaitėms šis sindromas nebūdingas.
Medicinoje priskaičiuojamos kelios dešimtys tūkstančių eponimų, visų jų prisiminti tiesiog neįmanoma. Egzistuoja specialūs žodynai, kuriuos atsivertus galima rasti ne tik mokslinį vienos ar kitos ligos pavadinimą, bet ir trumpą tos ligos aprašymą. Taigi, susidomėję kokios ligos pavadinimu, galite nedelsdami išsiaiškinti visą esmę. O aš jums linkiu ligų pavadinimus girdėti tik atsitiktinai. Būkite sveiki.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę