Matyt, didžiausia vertybė, kuria gali džiaugtis vaikai visavertėje šeimoje tai, kad tėtis ir mama yra skirtingos lyties asmenys. Kooperuodamiesi, papildydami vienas kitą individualiais skirtumais, jie suteikia vaikui tai, ko negali suteikti auklėdamas vienos lyties asmuo (asmenys). Toks lyčių skirtumų pagrįstas auklėjimas yra sveikas ir visavertis. Tad kokias konkrečiau vertybes semia vaikas, augdamas visavertėje šeimoje?
Gana lakoniškai tokius tėvystės skirtumus paaiškina dr. Pruett K.savo knygoje (angl. Fatherneed: Why Father Care is as Essential as Mother Care for Your Child): tėvas yra tiesiog tėvas – jis nėra motina. Tėvystė (motinystė) vienija unikalų kompleksą vertybių, kurios turi didžiulę įtaką emociniam ir intelektualiam sveiko vaiko vystymuisi. Tėvas, būdamas vyriškos lyties atstovas, įneša savo lyties „atstovavimo“ duoklę į šeimą, lygiai kaip ir motina. Ir negalima ar būtų naivu tikėtis, kad vienas kuris iš tėvų gali visaverčiai atstovauti kitos lyties gimdytojui.
Panašiai ir mamos – moteriškosios lyties gimdytojos meilė unikaliai veikia kūdikio vystymąsi, vaiko gyvenimą. Kaip aiškina dr. Pruett K., tėvo ir motinos meilė skiriasi savo kokybine išraiška.
„Vaikui reikia motinos švelnumo lygiai taip pat, kaip tėvo šiurkštumo“ (Stanton G.T.)
Tėvų auklėjimo skirtumai kuria vaikų patyrimo įvairovę. Dr. Pruett aiškina, kad tėvai (vyrai) turi išskirtinį bendravimo su vaikais stilių. 8 savaičių kūdikiai kitaip reaguoja bendraujant su jais moteriai ar vyrui. Tuo tarpu psichologė Maccoby E. Iš Stanfordo aprašo, kaip skirtingų lyčių tėvai bendrauja su kūdikiais, pvz., moterys labiau linkusios rodyti šiltus jausmus, rūpestį verkiančiam kūdikiui. Vyro ar moters elgsenos kontrastingumas, išskirtinumas padeda vaikams geriau suvokti mūsų visuomenės skirtingų lyčių asmenybes. Dauguma tėvų apie net negalvoja ir neįsivaizduoja kokia ankstyvame amžiuje vaikai suvokia, kad moteris ir vyras yra skirtingi, skirtingas jų gyvenimo būdas, jie skirtingai bendrauja tarpusavyje, su vaikais ir pan.
Tėvai labiau linkę žaisti kartu su vaiku, motina – rūpintis, kad vaikas žaistų. Ir tėvai, ir mamos bendraudami naudoja fizinį kontaktą, tačiau jis skirtingas. Tėvai dažniau kutena, eina grumtynių ir jie mėto savo vaikus į orą. Tėvai gainiojasi savo vaikus, o kartais gąsdina juos, vaidina „siaubūnus“. Tėvai sukelia daugiau triukšmo žaisdami nei mamos. Mamos gi glėbesčiuoja vaikus, o tėvai – plekšnoja per petį. Tėvai – šiurkštauja, o motinos yra mandagios. Yra atliktas tyrimas, parodęs, kad 70 proc. jaunų tėvelių ir jų kūdikių žaidimų buvo labiau fiziniai, judrūs, pilni veiksmo, ir tik 4 proc. mamų žaidė tokiu būdu. Tėvai skatina varžytis; motinos skatina lygiąsias. Vienas stilius skatina nepriklausomybę, o kitas – saugumą.
Tėvystės psichologijos ekspertas John Snarey aiškina, kad vaikai, su savo tėvais mokęsi muštynių, grumtynių ar kitų fizinės kovos būdų, išmoksta suprasti, kad fizinė prievarta – nepriimtina. Jie išmoksta savikontrolės, kai šeimoje jiems liepiama „užteks“ („stop“, „pakanka“), „nurimk“. Mergaitės ir berniukai išmoksta išlaikyti sveiką pusiausvyrą tarp baikštumo ir agresijos. Kiekvienam vaikui reikia motinos švelnumo, lygiai kaip ir tėvo šiurkštumo. Jie abu neša saugumą ir pasitikėjimą savimi, savais būdais mylėdami ir bendraudami su vaikais.
Tėvai laužo barjerus; motinos skatina būti atsargius
Apsidairykime, kaip žaidžia vaikai. Kas ragina juos lipti aukščiau, važiuoti sparčiau, bėgti greičiau, mesti stipriau ? O ką girdime šaukiant: „Atsargiai, ne taip greitai, ramiau, ne taip smarkiai!“ Aišku, kad tėveliai drąsina vaikus bandyti dar ir dar, o mamos, rūpindamosi saugumu, ragina nepamiršti atsargumo. Šios priešybės gali sukelti rimtus nesutarimus tarp tėvų, ieškant to, kas vaikui tinkamiausia. Tačiau tokie nesutarimai, tėvų nuomonių skirtumai vaikams yra normalus reiškinys. Pavojus kyla tik tuomet, kai viena ar kita pusė peržengia „sveiko proto“ ribas, pvz., kai vaikas skatinamas rizikuoti visai nemąstant apie tokios rizikos pasekmes; arba kai atsargumas pereina į baimę, griaunančią savivertę ir naujovių siekį. O sveika pusiausvyra skatins vaiką ieškoti kažko naujo, mokytis, mėginti, nepamirštant saugumo ir apsvarstant galimus pavojus.
Tyrimai rodo, kad tėvas ir motina skirtingai kalba su vaiku. Motinos stengiasi kalbą supaprastinti, „nusileisdamos iki vaiko lygio“. Tėvai tuo tarpu nelinkę savo kalbos keisti, darydami ją suprantamesnę vaikui.
Motinos kalbėjimo maniera skatina betarpišką bendravimą, tėvo – plečia žodyną, lingvistinius gebėjimus. Tėvas dažniau kalba trumpai, įsakmiai, iš esmės. Jų kalboje daugiau vartojama „kūno kalbos“. Motinų kalba asmeniškesnė, padrąsinanti, jai būdingas aprašomasis stilius.
Vaikai, kurie augdami neturi galimybės girdėti abu kalbos stilius, neišmoksta tinkamai jų atskirti, suprasti ir vartoti. Lyčių kalbos bendravimo skirtumų jie mokysis iš auklėtojų, mokytojų, bendraamžių, o tai jau bus nevisavertės išmoktos pamokos.
Motina ir tėvas skirtingai rengia vaikus gyvenimui
Motinos labiausiai rūpinasi, kaip aplinkinis pasaulis gali paveikti jos vaiką (avarijos, ligos, svetimi žmonės, gyvūnai ir pan.), tėvai gi (nepamiršdami to, kuo rūpinasi vaiko mama) rūpinasi, ar pasiruošęs ir kaip pasiruošęs vaikas gyvenimui šiame pasaulyje. Tėvai moko vaikus elgesio tam tikromis aplinkybėmis, rengia juos sutikti ir nugalėti įvairius sunkumus, motina – saugo nuo jų. Viskas, ką vaikas gauna iš abiejų tėvų, yra gera ir reikalinga tam, kad jis suaugtų.
Moterys ir vyra skirtingai baudžia vaikus, skirtingai juos rengia gyvenimui, jie netgi savo vaikus mato kitaip šio pasaulio realybėje... Tokių skirtybių būtų galima vardinti gana daug. Visa tai ir sudaro sveikos, visavertės šeimos, kurioje auga sveikas būsimas vyras ar būsima moteris, pagrindą.
Susirūpinimas tinkamu vaikų auklėjimu pirmiausia turėtų reikšti rūpinimąsi, kad jūsų vaikas kasdien gali bendrauti su kiekvienu iš savo tėvų. Kiekvienas jų įneša neįkainojamą indėlį į vaiko gyvenimą: tėvas atneša į šeimą vyro pasaulį, o motina – moters.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę