){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Gydytojas psichiatras psichoterapeutas Raimundas ALEKNA įsitikinęs, kad šiuolaikinis gyvenimo tempas yra greitesnis. „Man patiko toks pastebėjimas, kad prieš 100–150 metų daugelis žmonių pažinojo tiek žmonių, kiek dabar sutinkame per vieną dieną. Užtenka nueiti į prekybos centrą, ir ten šimtai žmonių. Darbe tenka bendrauti su klientais ir užsakovais? Kiek jų būna per dieną? Dešimt dvidešimt? Vos prieš šimtmetį žmogus gyveno ramiau, pažinojo keletą artimesnių ir tolimesnių giminaičių, kaimynų, dar vieną kitą šeimos draugą. Bet kokio naujo žmogaus atsiradimas sukeldavo nemažą sąmyšį. Su juo reikėjo susipažinti, išgerti ne vieną puodelį arbatos, padiskutuoti įvairiomis temomis. Pažintis su žmogumi mezgėsi ramiai ir lėtai. Dabar neturime tiek laiko bendrauti su naujais žmonėmis“, – sakė gydytojas R. Alekna.
Nors yra ir kita medalio pusė. Šiuolaikinių technologijų „prikimštas“ pasaulis leidžia mums pasislėpti už technikos progreso: kompiuterių, interneto, mobiliųjų telefonų. Mes mielai tą darome, nes dažni kontaktai su žmonėmis mus gąsdina. Tačiau nuo to, kad slepiamės už technikos, dar labiau nukenčia mūsų socialiniai įgūdžiai. Ir, susidūrę su nepažįstamu žmogumi, labai vargstame.
Be to, žiniasklaidos priemonės į mūsų gyvenimą „įveda“ visai nepažįstamų žmonių, kurie galiausiai tampa lyg ir pažįstami, nors niekada jų nematėme. Tai įvairūs šou pasaulio atstovai, dainininkai, aktoriai, taip pat visas būrys politikų ir dar dešimtys paprastų žmogelių, netyčia patenkančių į televizijos ekranus. Akivaizdu, kad šiuolaikiniam žmogui – per daug žmonių.
Biologai neleis sumeluoti: per šimtą metų vienodos rūšies paukščių snapai pasikeičia, jeigu jiems tenka gyventi šiek tiek kitokiomis sąlygomis. Vienų snapai pailgėja, kitų tampa trumpesni. Kodėl per šimtą ir daugiau metų mes nesugebėjome prisitaikyti? Kodėl negalime nekreipti dėmesio į gyvenimo tempą? Ir nereaguoti į to tempo sukeliamą stresą? „Tiesą pasakius, mes gi neišnykome. Tai leidžia manyti, kad prisitaikėme. Taip, mes patiriame stresą. Tačiau nereikia vertinti streso kaip kažko visiškai neigiamo. Svarbiausia užduotis – neužstrigti kurioje nors streso stadijoje“, – aiškino gydytojas psichoterapeutas Raimundas Alekna.
Pasak gydytojo, stresas – tai yra praradimas, savotiškas gedėjimo procesas. Pavyzdžiui, užstrigome kamštyje ir nervinamės, nes prarandame laiką, vėluojame į susitikimą, esame priversti kvėpuoti užterštu automobiliais miesto oru. Žmogui reikia laiko prisitaikyti prie šios situacijos: jis iš pradžių negali patikėti, paskui pyksta, tada nuliūsta, galiausiai susitaiko ir nusiramina. „Svarbiausia, kaip sėkmingai mes praeiname šiuos momentus. Jeigu įstringam kuriam nors etape ir liekame jame visą dieną, aišku, tai kenkia mūsų sveikatai. Reikia išmokti priimti stresinės situacijos sukeltas emocijas. Nuliūdote? Paliūdėkite. Paskui tik susitaikykite su situacijos neišvengiamumu ir nieko dėl to nekaltinkite. Taip jau nutiko“, – patarė gydytojas Raimundas Alekna.
Visas mūsų gyvenimas – nuolatinės problemos. Jų kyla kasdien. Dabar turime vienokių, prieš šimtą metų buvo kitokių. Psichologine prasme, sveiku žmogumi vadinamas tas, kuris sugeba greitai išspręsti iškilusią problemą. Ir dar geriau, jeigu gyvenime pasitaikęs sunkumas sukelia pasitenkinimą. Juk tai dar viena gyvenimo pamoka, įdomi ir nauja patirtis bei unikalus patyrimas, kuris vieną dieną virs išmintimi.
Didžiausi stresoriai:• Šeimos skyrybos
• Konfliktai darbe
• Padidėję darbų mastai
• Finansinės problemos
• Konfliktai šeimoje
Nekontroliuojamas stresas sukelia
• Raumenų įsitempimą, kuris pasireiškia galvos, sprando, nugaros skausmu
• Virškinimo sutrikimus ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opas
• Nervingumą
• Nuovargį
• Nemigą
• Depresiją
• Koncentracijos, pasitikėjimo savimi ir kūrybiškumo sumažėjimą
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę