){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jau senovės egipto gydytojai 3000 m. pr. e. mokėjo amputuoti pažeistas galūnes, kastruoti ir operaciniu būdu gydyti inkstų akmenis. buvo manoma, kad sugebėjimas gydyti – tai dievo dovana, todėl senovės gydytojai užėmė garbingą vietą šalia pranašų ar kitų aukščiausio luomo žmonių.
senovės romoje egzistavo vaikų ir gladiatorių gydytojų specialybės.
arabai mokėjo šalinti šlapimo pūslės akmenis, operuoti išvaržas, gydyti plaučių pūlinius.
Chirurgija sparčiai vystėsi, kol neatėjo viduramžiai ir mokslo nesuvaržė krikščionybė. ilgus šimtmečius kauptos žinios, tapusios bevertėmis, dūlėjo knygų lentynose, kol galiausiai buvo visiškai pamirštos. atėjo tamsūs laikai. dėl draudimų skrosti chirurgija tapo antraeiliu ir niekam nebereikalingu amatu.
tačiau net ir pačiais sunkiausiais laikais chirurgija nemirė. ji atgimė barzdaskučių ir pirtininkų cechuose. pradėję įvairias ligas gydyti kraujo nuleidimu, barzdaskučiai nuolat tobulino žinias. po europą vėl ėmė sklisti gandai apie stebuklingai akmenis ir išvaržas gydančius žmones. chirurgija vėl užėmė savo vietą ir buvo gerbiama ne mažiau nei kitos medicinos sritys.
Kaip tik nebandė senovės chirurgai gydyti žaizdų. karo gydytojai, norėdami sustabdyti kraujavimą ar apsaugoti ligonio žaizdą nuo oro (manė, kad oras sukelia pūliavimą), sužeistą galūnę apliedavo smala ar kitais skysčiais. dažniausiai tokie ligoniai mirdavo nuo skausminio šoko.
XVII – XVIII a. chirurgai išmoko daryti sudėtingesnes operacijas: rezekuoti skrandį, susiūti žarnas, tačiau didžiulė problema buvo nuolat pūliuojančios žaizdos. dėl vis didėjančio žaizdų infekavimosi gydytojai bijodavo operuoti, nes po operacijos mirtingumas buvo daug didesnis nei nieko nedarant. vengrų akušeris ginekologas i. zemelveisas įtarė, kad žaizdas užkrečia nešvarios rankos. jis visiems to meto žymiausiems chirurgams išsiuntinėjo laiškus su siūlymu prieš operaciją plauti rankas. už tokias idėjas savo dienas i. zemelveisas užbaigė psichiatrinėje ligoninėje. tik daug vėliau buvo įrodyta, kad žaizdų komplikacijas tikrai sukelia ore, vandenyje, odoje knibždantys mikrobai.
Anesteziologijos raidos negalime atskirti nuo chirurgijos. abi medicinos sritys vystėsi kartu, viena kitą papildydamos. kol operacijos nebūdavo nuskausminamos, didelė dalis ligonių mirdavo nuo skausminio šoko. senovės germanai skausmą bandė malšinti nugirdydami ligonį, azijoje užspausdavo miego arterijas, kitur iki apalpimo nuleisdavo kraują. tik 1846 nuskausminimui buvo panaudoti eterio garai, sukėlę revoliuciją medicinos pasaulyje. ilgai, kol neatsirado tobulesnių nuskausminimo metodų, didelė dalis ligonių taip ir nepabusdavo. dabartiniai anestikai tokie tobuli, kad ligonis po operacijos pats savo kojomis gali išeiti iš operacinės.
Seniau vienas žmogus sugebėdavo būti filosofu, akušeriu, vidaus ligų ir chirurgijos gydytoju. dabartinė chirurgija yra susiskaidžiusi į atskiras sritis, bet ir tos atskiros sritys tokios didelės ir sudėtingos, kad prireikia daug metų ilgo bei sunkaus darbo tam, kad sugebėtum gydyti ir operuoti. žmogaus kūnas yra toks sudėtingas darinys, kad vienas žmogus visko aprėpti nesugeba.
kuo toliau, tuo žinių apie žmogų daugėja, o gydymo metodai tobulėja. stuburo ir galvos smegenis operuoja neurochirurgai, širdį – kardiochirurgai, pilvą – pilvo, o krūtinę – krūtinės chirurgai. mažesnėse ligoninėse nuolat budi visad pasirengę padėti bendrosios praktikos chirurgai. jei pasirodo, kad trauma per daug sudėtinga, ligoniai nedelsiant transportuojami į didesnius chirurgijos centrus.
„viena įdomiausių ir sudėtingiausių chirurgijos sričių yra angiochirurgija“, – sako ne vieną gyvybę iš mirties nagų išplėšęs S. Tvarijonavičius. ¬– dažnai būna taip, kad iš priėmimo skyriaus atvežamas sunkios būklės, kraujuojantis ar be sąmonės žmogus. tu turi vos keletą minučių nustatyti diagnozę ir nuspręsti kokios gydymo taktikos imtis. menkiausia klaida gali kainuoti gyvybę. būna ir taip, kad galutinė diagnozė paaiškėja tik prapjovus pilvą. todėl, nors chirurgija ir yra labai specializuota, tačiau joje svarbus komandinis darbas“. dažnai pečius surėmę už ligonio gyvybę kovoja kelių skirtingų chirurgijos sričių medikai: angiochirurgas, pilvo, krūtinės chirurgai
pavyzdžiui, prapjovus pilvą, tikintis apendicito (jį gydo pilvo chirurgai), gali paaiškėti, kad sunkios ligonio būklės priežastis – žarnų embolija ir gangrena. tokį ligonį perima angiochirurgas.. daug lengviau, kada ligonis operuojamas planine tvarka. tada galima išsiaiškinti patologiją, padaryti visus būtiniausius tyrimus, neskubant parinkti tinkamiausią gydymo metodą.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę