){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Psichikos sveikata – emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.
Psichikos ligomis serga įvairaus amžiaus, visų rasių ir etinių grupių vyrai ir moterys. Nors daugelio psichikos sutrikimų priežastys nėra visiškai žinomos, tačiau jos neabejotinai veikiamos biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių. Psichikos sutrikimai paveikia mąstymą, elgesį, jausmus, santykius su kitais žmonėmis, t.y. gebėjimą normaliai gyventi visuomenėje.
Kaip ir daugelio fizinių (kūno) ligų, taip ir psichikos sutrikimų priežastys susijusios tiek su psichologiniais žmogaus išgyvenimais, tiek su jį supančia aplinka. Susirgęs žmogus savo išgyvenimus laiko realesniais nei ta tikrovė, kurioje mes visi gyvename: žmogus kitaip suvokia aplinką, savaip supranta, kas jam sakoma, kartais girdi, mato ar užuodžia tai, ko iš tiesų nėra, ir niekas nepajėgia įtikinti, kad jis klysta.
Kiekvienas žmogus yra išgyvenęs trumpas sumaišties, nerimo, liūdesio ar net nevilties valandas. Jei šie išgyvenimai turi aiškią juos sukėlusią priežastį, jei jie trunka neilgai, to dar nereikėtų laikyti liguista būkle. Tačiau jei tokios būsenos užsitęsia kelias savaites ar mėnesius, jei sutrikdo normalų elgesį ir gyvenimo būdą, reikėtų pradėti ieškoti pagalbos. Juo ryškesni ir sunkesni sveikatos sutrikimai, tuo sunkiau įtikinti žmogų gydytis, – tiek gydytojai, tiek kai kurių pacientų šeimų nariai žino, kiek daug pastangų reikia padėti, kad susirgęs žmogus priimtų pagalbą, kurios jam taip reikia.
Simptomai Simptomų pavyzdžiai
Fiziniai simptomai: Arterinio kraujo spaudimo svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai, svorio kritimas ir kt.
Emociniai simptomai: Įtampa, nerimas, bloga nuojauta, vidinis diskomfortas ir kt.
Pažinimo simptomai: Dėmesio sutrikimas, pakitęs požiūris į aplinką ir save, netenkama turėtų žinių, prarandama patirtis ir kt.
Suvokimo simptomai: Garsai ir kvapai, kurių nėra, išgyvenimai, nesusiję su tikrove ir kt.
Mąstymo simptomai: Neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimai, pašalinių jėgų poveikis, įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba
jis tapo neįprastai galingas, didingas ir pan.
Elgesio simptomai: Agresyvus ar keistas elgesys, nesuprantamas elgesys, pozos, grimasos, gestai ir kt.
Žmonės, paliesti psichikos ar proto negalios, turi tas pačias teises, kaip ir visi kiti visuomenės nariai. Taip pat jie turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Be to, psichikos sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas pažeisti žmogaus teises.
Statistika rodo, kad smurtas žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, nėra būdingesnis nei bendrai populiacijai. Psichiškai nesveikas žmogus, pavyzdžiui, sergantis šizofrenija, daug dažniau būna išsigandęs, sumišęs ir netekęs vilties nei linkęs į smurtą. Tik kai kurie gali tapti agresyvūs, bet tik laikinai, nes, matyt, jiems įvyko ligos paūmėjimas. Šią agresiją sunku pastebėti pašaliniams, nežinantiems sergančiojo elgesio. Šiuos protrūkius pastebi tik draugai ir namiškiai. Be to, statistika skelbia, kad:
▪ kas 40 sek. pasaulyje nusižudo 1 žmogus;
▪ psichikos ligų gydymo efektyvumas yra 60–80 proc.;
▪ 68 proc. lietuvių mano, kad žmonės, turintys psichikos sutrikimų, yra pavojingi;
▪ 96 proc. nusikaltimų įvykdomi sveikų žmonių;
▪ 60 proc. žmonių su sunkiais psichikos sutrikimais gali visavertiškai dirbti.
Sergantiesiems psichikos ligomis gali padėti specialistai, tai būtų psichologai ar gydytojai psichiatrai. Šeimos gydytojai taip pat gali padėti susirasti reikiamus specialistus arba padėti patys.
Svarbu neužmiršti, kad svarbų vaidmenį rolę sergantiesiems psichikos liga atlieka artimieji, draugai ir bendruomenė.
Šeima ir draugai turi skatinti, kad sergantis žmogus būtų gydomas kuo anksčiau. Tai padeda ne tik ligoniui, bet ir jo artimiesiems. Šeimos parama yra pati svarbiausia. Šeima turi parodyti supratimą ir būti visada pasirengusi padėti.
Kai žmogus jaučiasi vienišas, bejėgis, išgyvena vidinę krizę – nepalikime jo vieno. Parodykime nuoširdų susirūpinimą jo išgyvenimais, pvz. „Aš matau, kad tau sunku ir man tai tikrai rūpi". Paskatinkime jį išsikalbėti, išreikšti savo jausmus, pvz.: „Papasakok, kas tave slegia". Kuo atidžiau jį išklausykime, nepertraukime ir nekritikuokime. Krizę išgyvenančiam žmogui svarbu suteikti galimybę kuo daugiau kalbėti apie skausmą, kurį jis išgyvena, apie slegiančius jausmus. Kad būtų lengviau suprasti kitą, galite prisiminti, kaip jautėtės, kai jums patiems buvo sunku (kas tada padėjo, ko norėjosi iš kitų žmonių?). Jeigu reikia, padėkite rasti reikiamus specialistus.
Pirmiausia, su sergančiaisiais psichikos ligomis reiktų elgtis kaip su visais žmonėmis, rodyti paramą ir supratimą. Nekaltinti žmogaus dėl jo ligos ar sutrikimo. Be to, didelį nerimą kelia stiprėjanti visuomenės nuostata, kad psichikos ligoniai tampa pavojingi visuomenei ir kad jiems suteikiama per didelė laisvė. Taigi jei pilietis elgiasi taip, kad jo poelgiai trikdo visuomenės rimtį ir yra pavojingi aplinkiniams, reikia kreiptis į policiją. Bet jei pilietis elgiasi keistai, tačiau visai nepavojingai, mums tai kelia nemalonių jausmų, tai pageidavimas izoliuoti tokį pilietį jau gali būti mūsų, „normaliųjų“, problema. Taip pat svarbu inicijuoti savitarpio pagalbos grupių steigimąsi bendruomenėje, palaikyti psichikos ligomis sergančių asmenų šeimos narius bei paskatinti juos burtis į bendrijas, padėti kurti ligoniams klubus, užimtumo centrus.
Yra žinoma, kad daugelis genialių ir išmintingų žmonių sirgo psichikos liga, tačiau, nepaisant to, jie tapo garsūs ir sukūrė daug žinomų darbų. Štai keletas žinomų žmonių: tai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vincentas van Gogas, Vinstonas Čerčilis, Levas Tolstojus. Vieni buvo laikomi psichikos ligoniais, nes jų elgesys prieštaravo tuo metu visuomenės normoms, arba išties sirgo psichikos ligomis, tad kartais daroma prielaida, kad nemaža dalis psichikos ligonių – tai tiesiog prie visuomenės neprisitaikę žmonės, mąstantys skirtingu būdu, nesuprantamu daugumai žmonių.
Per pandemiją psichologinė žmonių sveikata tik dar labiau suprastėjo. Vienas dažniausiai linksniuojamų psichinių sutrikimų – generalizuotas nerimo sutrikimas, kai pacientai nuolat jaučia nerimą, nors atrodo, kad tam net nėra nei aiškių priežasčių, nei aiškių aplinkybių. Suprantama, kad pandemijos sukelta nežinomybė galėjo gana rimtai prisidėti prie dar didesnio nerimo sutrikimų paplitimo. ...
Skaityti daugiauSausis laikomas vienu liūdniausių mėnesių. Po malonaus švenčių maratono tenka grįžti į darbus bei į mokslus, o kitos atostogos, saulė ir šiluma, atrodo, kažkur toli, už kalnų. Nieko tokio, jei slogi nuotaika pasitaiko tik retkarčiais, tačiau jei prislėgta nuotaika užsitęsia – galbūt tai vienas pirmųjų depresijos signalų? ...
Skaityti daugiauPasaulinė sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad didėja netradicinės medicinos priemonių naudojimas bendrai savijautai pagerinti. Dažnai žmonės, prieš patekdami į gydymo įstaigą, būna jau išbandę vieną ar kitą netradicinės medicinos gydymo būdą. Be to, yra žmonių, kurie stengiasi, kad reikėtų kuo mažiau vartoti vaistų, o savijautą gerinti kitais, nemedikamentiniais būdais....
Skaityti daugiauGera žinia – savo veiklą pradėjo „Sveiko žmogaus“ akademija! Pirmąsias paskaitas skaitė daugiametę patirtį turintis nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas med.dr.Julius Neverauskas. Kadangi užsiėmimo tema „Šiuolaikinis moksliškai pagrįstas streso valdymas aktyviems žmonėms“ aktuali praktiškai kiekvienam (net mūsų puslapio www.sveikaszmogus.lt forume apie stresus diskutuojama bene daugiausia), tai kiekvienam turėtų būti įdomu sužinoti tai, ką Akademijoje išgirdo pirmieji jos klausytojai....
Skaityti daugiauValgymo sutrikimai pasaulio civilizacijoje žinomi nuo neatmenamų laikų. Gausus valgymas su visomis pasekmėmis aprašytas senovės romėnų rankraščiuose, ankstyvosios krikščionybės kronikose, viduramžių raštuose. Todėl nieko nuostabaus, kad mūsų visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad moters kūno formos turi būti „tobulos ir nepriekaištingos“ – žurnalų puslapiai ir viršeliai mirga „tobulomis“ kūno linijomis, patarimais, kaip įgauti idealią figūrą, ir pan. Žiniasklaidos priemonės ir madų magnatai, brukte brukantys liesų gražuolių įvaizdį paskatina būsimąsias aukas – pateikia dešimtis ar šimtus liesėjimo receptų. Taigi, besivaikydamos tokių „idealų“, moterys ir merginos (o kartais ir vaikinai) pradeda bado maratoną. Apie valgymo sutrikimus ir jų keliamus pavojus papasakojo medicinos psichologė Dovilė NAVIKIENĖ....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojas teiraujasi: „Mano žmona serga depresija nuo tada, kai gimė mūsų dukrytė (jai dabar penki mėnesiai). Atrodo, kad jokios priemonės, kurių mes ėmėmės, kurias siūlė šeimos gydytoja, nedavė naudos – žmona jaučiasi vis blogiau, o tai labai sunkina visos šeimos gyvenimą. Šeimos gydytoja siūlo kreiptis į psichiatrą, nes mano, kad ją reikia gydyti vaistais. Žmona atsisakinėja, teigdama, kad nenori tapti priklausoma nuo vaistų; (ar tai tiesa?), be to, ji vis dar maitina dukrytę. Gal yra kitų pagalbos būdų?” Gydytojos psichiatrės Alvydos Pilkauskienės prašome atsakyti mūsų skaitytojui bei papasakoti plačiau apie pogimdyminę depresiją. ...
Skaityti daugiauAnoreksija – vienas iš pavojingiausių valgymo sutrikimų, slepiantis gilias psichologines problemas. Visas pasaulis vis dažniau susiduria su šia pavojinga liga, kuri ne tik visam laikui sužaloja organizmą, bet ir silpnina ryšius su aplinkiniais, kelia nusivylimą gyvenimu, savimi ir gali baigtis net mirtimi. Dažniausiai serga merginos, norinčios atitikti grožio standartus (90–60–90). Valgymo sutrikimų centre dirbanti Inga MASLAUSKIENĖ mielai sutiko pasidalyti darbo su tokiais ligoniais patirtimi su „Sveiko žmogaus“ skaitytojais....
Skaityti daugiauBipolinis afektinis sutrikimas – tai sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys manijos ir depresijos epizodai, kurie gali vienas kitą keisti arba atskirti normalios nuotaikos epizodus. Bipolinio sutrikimo eiga tarsi įkalnės ir nuokalnės, kuriose atsiduria sergantysis. Išsamiai apie bipolinį sutrikimą, šios ligos priežastis bei riziką susirgti, simptomus, kuriais liga pasireiškia, bei gydymo metodus konsultuoja Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Lina KALINAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauŠiuo metu depresija – vyraujanti psichikos liga. Mūsų geografinėje platumoje iki 70 proc. pacientų, besiskundžiančių įvairiais negalavimais, serga būtent depresija. Bent kartą šią būseną išgyvena apie 25 proc. moterų ir 10–15 proc. vyrų....
Skaityti daugiauSkaitytojai jau pastebėjo, kad pastaruoju metu labai daug rašoma ir kalbama apie depresijas. Neretai tenka išgirsti nuomonę, kad ši problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta, tačiau specialistų žiniomis, apie 70 proc. sergančiųjų depresija yra iš viso negydomi, o kiti nurodo, kad negydoma dar didesnis skaičius sergančiųjų. Taip yra dėl to, kad pacientai nesikreipia pagalbos bei dėl to, kad ne visada tinkamai gydomi. Pvz., 2002 m. užsienyje atlikto tyrimo duomenimis (ištirta 18 679 gyventojų), tik 7 proc. depresijų atvejų buvo gydoma tinkamai - t.y. antidepresantais....
Skaityti daugiauPastaruoju metu apie depresiją nemažai kalbama bei rašoma. Nors specialistai tvirtina, kad depresija vis dar nepakankamai diagnozuojama ir gydoma, tenka išgirsti ir tokią nuomonę: “depresija sirgti dabar madinga”, “depresijos problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta”....
Skaityti daugiauPsichikos ligos, hemorojus, AIDS, šlapimo nelaikymas... Galima vardinti ir vardinti negalavimus, apie kuriuos ryžtasi prabilti nedaugelis, net ir savo gydytojui. Ir vyrai, ir moterys kai kuriuos savo sveikatos sutrikimus stengiasi nuslėpti, o juk reikia tik praverti gydytojo kabineto duris. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad žmonės suprastų, jog liga – ne gėda, aiškinomės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės med.psichologe-psichoterapeute Virginija Liveikiene....
Skaityti daugiauDepresijos priežastys vis dar nėra iki galo aiškios, o kartais pastebimos priežasties gali ir nebūti. Manoma, kad kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį susirgti depresija. Kitiems tam tikrų medžiagų disbalansą smegenyse ir depresiją gali sukelti sukrečiantys įvykiai, ligos, vaistai ir kiti veiksniai. Vieni iš tokių reikšmingų veiksnių yra lėtinės somatinės ligos, tokios kaip diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV ar lėtinis skausmas ir kt. Kartais depresija, beviltiškumo jausmas ir neviltis priverčia sergančiuosius depresija galvoti apie gyvenimo nutraukimą. Todėl ją pastebėti būtina....
Skaityti daugiauŠizofrenija daugybę metų buvo laikoma kone mistine liga. Šiuo metu šizofrenija dengiančios paslaptys išsklaidytos, tačiau ar tikrai labai aiškiai ir tiksliai galima pasakyti, kokios šios sudėtingos ligos priežastys ? «Šizofrenija dažniausiai yra galutinis sudėtingų tarpusavio sąveikų tarp tūkstančių genų ir dauginių aplinkos veiksnių, kurie nė vienas pats savaime nesukelia šizofrenijos, rezultatas». (Psichiatras, prof. Gilmore J.H. (JAV, 2010))...
Skaityti daugiauŽiniasklaida vis dar netyla apie seksualinius nukrypimus, keliančius grėsmę mūsų visuomenei. Termino „pedofilai“ dabar nėra girdėjęs nebent koks atsiskyrėlis miške. O štai žodis „parafilai“ girdėtas tikrai ne visiems. Šįkart apie juos ir dar daugiau kalbamės su psichiatru Vytautu BARTKEVIČIUMI. ...
Skaityti daugiauNatūralios medicinos centras „Gera sveikata" – moderni gydymo įstaiga visai šeimai, besiremianti naujausiais natūralios medicinos pasiekimais. Čia dirbančių žmonių tikslas – padėti rasti naują kelią į ilgą, sveiką ir visavertį gyvenimą. Centre dirbantys medikai siekia kiekvienam pacientui padėti šalinti ligų priežastis, o ne jas gydyti. Nors centras Lietuvoje įsikūrė visai neseniai, tačiau daugybė žmonių spėjo atsikratyti savo negalavimų itin paprastais būdais. Šįkart apie pasiekimus natūralios medicinos srityje kalbamės su centro „Gera sveikata“ gydytoja Marija Dudnik. Jau seniai dirbate šioje srityje. Kuo gi vis dėlto išskirtinė yra natūrali medicina?...
Skaityti daugiauSergantis psichikos liga žmogus dažnai negali kritiškai įvertinti savo būklės ar atsakyti už savo veiksmus, juo labiau kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą. Todėl šiame straipsnyje, norime atkreipti dėmesį į kai kurias būkles, simptomus, ženklus ar signalus, kai reikėtų susirūpinti ir padėti artimiesiems ar pažįstamiems žmonėms ir taip išvengti nemalonių skaudžių įvykių....
Skaityti daugiauSaugus alkoholio vartojimas – labai reliatyvi sąvoka. Kai kurie žmonės taip linkę į priklausomybę, kad net neilgas alkoholio vartojimas jiems sukelia ligą su visomis kartais nepataisomomis pasekmėmis. Todėl pasiteisina principinė nuostata, kad alkoholio geriau nevartoti visai, o jeigu vis dėlto apsisprendžiama vartoti, tai pradėti daryti kuo vėliau (ne anksčiau nei 21 metų amžiuje) ir niekada neviršyti moksliniais tyrimais nustatytų santykinai saugių dozių (140 g gryno etilo alkoholio per savaitę vyrams ir 70 g – moterims). ...
Skaityti daugiauAnoreksija – vienas iš pavojingiausių valgymo sutrikimų, slepiantis gilias psichologines problemas. Visas pasaulis vis dažniau susiduria su šia pavojinga liga, kuri ne tik visam laikui sužaloja organizmą, bet ir silpnina ryšius su aplinkiniais, kelia nusivylimą gyvenimu, savimi ir gali baigtis net mirtimi. Dažniausiai serga merginos, norinčios atitikti grožio standartus (90–60–90). Valgymo sutrikimų centre dirbanti Inga MASLAUSKIENĖ mielai sutiko pasidalyti darbo su tokiais ligoniais patirtimi su „Sveiko žmogaus“ skaitytojais....
Skaityti daugiauKo gero, galime pasidžiaugti, kad šizofrenija nebeatrodo tokia paslaptinga ir grėsminga liga, kokia mūsų šalyje ji buvo dar pieš dešimtmetį. Tuomet sergantieji šizofrenija tarsi būdavo pasmerkti kitokiam gyvenimui, daug durų jiems buvo užverta. Šiandien galime pasidžiaugti, kad tokie ligoniai gydosi ir išlieka socialiai aktyvūs, gyvena savo namuose, dirba, rūpinasi vaikais…Tai didelis medicinos mokslo laimėjimas. Medicinos visuomenė pradeda geriau suprasti psichikos ligas, mes patys pradedame priimti sergančiuosius į savo tarpą. Tačiau dar negalime sudėti rankų, nes sergančiųjų šizofrenija skaičiai nesumažėjo, ir liga mažiau varginanti ir mažiau slegianti yra tik todėl, kad ji anksčiau ir tiksliau diagnozuojama, kad ligonis anksčiau pradedamas gydyti ir kad turime veiksmingų vaistų, kuriuos pacientai daug noriau vartoja....
Skaityti daugiauDevintajame dešimtmetyje spaudoje ėmė rodytis pranešimų apie paslaptingą ligą, pakertančią jaunus, daug dirbančius ir energija trykštančius 20–40 metų žmones. Tik daug vėliau ji gavo „lėtinio nuovargio sindromo“ pavadinimą. Nors ir šiandien atsiranda gydytojų, abejojančių šio sindromo egzistavimu, vis daugiau žmonių kreipiasi į medikus, skųsdamiesi užsitęsusiu nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu ir nepaaiškinamais galvos, sąnarių ar raumenų skausmais. Apie šią ligą kalbame su Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docente Vita DANILEVIČIŪTE....
Skaityti daugiauDvipolis sutrikimas – vienas iš seniausiai aprašytų, žinomų daugiau nei du tūkstančius metų psichikos sveikatos sutrikimų. Jam būdingi cikliškai pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), arba nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas sumažėja (depresija). Kadangi dvipolio sutrikimo eiga lėtinė, o atkryčiai susiję su padidėjusia savižudybės rizika, labai svarbu pasirinkti tinkamą ilgalaikio palaikomojo ir profilaktinio gydymo strategiją....
Skaityti daugiauDevynis mėnesius būsimoji mama ir tėvelis rengiasi tai svarbiai valandai - kūdikio gimimui. Ir kai laiminga šeimynėlė su naujagimiu ant rankų grįžta iš ligoninės namo, atrodo, kad visi nemalonūs netikėtumai, kuriems taip pat buvo rengtasi, jau nedrums ramybės. Deja, statistika, liudijanti apie pogimdyminius psichikos sutrikimus, teigia ką kita. ...
Skaityti daugiauGydytojo priimamasis Su vyru tuokiausi iš meilės ir ilgą laiką džiaugiausi pilnaverčiu santuokiniu gyvenimu. Maždaug pusmetį prieš patenkant į ligoninę viskas pasikeitė - ėmė kamuoti nuolatinis liūdesys ir nuovargis, darbe ir namie viskas erzino, blaškė, dažniausiai būdavau suirzusi, trūko jėgų pasirūpinti savimi ir namais, jaučiausi nutolusi nuo draugų, atstūmiau vyrą. Tik vėliau supratau, kad tai ir buvo depresijos pradžia, bet tuomet tikėjausi, kad viskas praeis savaime. Deja, neatlaikęs mano slegiančios nuotaikos namuose, vyras paguodos ėmė ieškoti svetimame glėbyje. Išaiškėjus vyro neištikimybei, mano būklė dar labiau pasunkėjo. Jaučiausi visai menkavertė, kalta dėl būtų ir nebūtų nuodėmių, gyvenimas atrodė beprasmis ir bespalvis, beveik negalėjau valgyti, sunku būdavo net pajudėti, vos begalėjau šnekėti. Ligoninėje buvau gydoma antidepresantais, ir pamažu normali nuotaika grįžo, susitaikiau su vyru, o gydytoja nurodė toliau gydytis namuose. Po kurio laiko grįžau pas gydytoją pasikonsultuoti, nes vartodama vaistų, nejaučiau jokio pasitenkinimo lytiniu gyvenimu. Gydytojai pasakiau, kas mane neramina. Pasirodė, kad dauguma antidepresantų sukelia tokį poveikį, o nutraukus jų vartojimą grėstų depresijos atsinaujinimas. To aš tikrai nenoriu. Noriu paklausti, ar yra kokia kita išeitis, ar gydydamasi depresiją aš turiu aukoti savo šeimyninį gyvenimą? Ar visi vaistai nuo depresijos kenkia seksualumui? M.I., 35 m....
Skaityti daugiauMūsų redakcija gauna skaitytojų laiškų, kuriuose klausiama pačių įvairiausių su sveikata susijusių dalykų. Kiti skaitytojai savo klausimus pateikia internete, mūsų svetainėje „Sveikas žmogus“ arba mūsų „Facebook“ puslapyje. Šį kartą į jūsų klausimus, susijusius su psichine sveikta, atsako Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja psichiatrė Alvyda Pilkauskienė....
Skaityti daugiau
