Divalproinės rūgšties svarba gydant dvipolį afektinį sutrikimą

Dvipolis sutrikimas – vienas iš seniausiai aprašytų, žinomų daugiau nei du tūkstančius metų psichikos sveikatos sutrikimų. Jam būdingi cikliškai pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), arba nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas sumažėja (depresija). Kadangi dvipolio sutrikimo eiga lėtinė, o atkryčiai susiję su padidėjusia savižudybės rizika, labai svarbu pasirinkti tinkamą ilgalaikio palaikomojo ir profilaktinio gydymo strategiją.
 

Dvipolio sutrikimo diagnostika


Dvipoliu sutrikimu vienodai dažnai serga tiek vyrai, tiek moterys. Nors liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau didžioji dalis pacientų pirmąjį jos epizodą patiria iki 25 m. amžiaus.
Atpažinti manijos būklę nėra sunku. Jos metu nuotaika, nepaisant aplinkybių, būna pakili, padidėja energija bei fizinis ir psichinis aktyvumas, pasireiškiantis padidėjusiu kalbumu, greitesne kalba, mintimis bei judesiais, sumažėjusiu miego poreikiu, dirglumu ir impulsyvumu; prarandamas socialinių normų jutimas. Tačiau depresijos epizodo metu dėl objektyvumo trūkumo dauguma pacientų neigia anksčiau galėjusius būti manijos ar hipomanijos epizodus. Norint nustatyti tikslią diagnozę, kalbamasi tiek su sergančiuoju, tiek su jo artimaisiais. Dažniausiai jie tiksliai pastebi nuotaikos svyravimus, miego bei aktyvumo pakitimus, hiperseksualumą ir t.t.

 

Dvipolio sutrikimo gydymo bei profilaktikos ypatumai


Dvipolis sutrikimas daugiausia gydomas nuotaikos stabilizatoriais (normotimikais).Vienas iš seniausiai vartojamų normotimikų – litis – smarkiai sumažina manijos simptomus, tačiau gydymas juo nepakankamai veiksmingas beveik kas antram dvipoliu sutrikimu sergančiam ligoniui. Dvipolio afektinio sutrikimo terapijai bei jo atkryčių profilaktikai daug veiksmingesnė valproinė rūgštis (divalproatas). Ji itin veiksminga mišriems epizodams, greitiesiems ciklams bei depresijos fazėms gydyti. Taip pat tinka, kai yra rezistentiškumas ličiui.
Apibendrinę publikuotų dvigubai aklų klinikinių tyrimų su atsitiktiniu būdu atrinktais pacientais rezultatus, mokslininkai nustatė, kad valproinė rūgštis saugi ir veiksminga gydant dvipolį afektinį sutrikimą. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad valproinė rūgštis ne tik tokia pat veiksminga kaip litis, bet ir geriau toleruojama. Gydant sunkią maniją, palyginti su ličiu, ji turi keletą privalumų. Valproinė rūgštis apima platesnį dvipolio sutrikimo spektrą nei litis, o vartojant derinyje su papildomais medikamentais rezultatai geresni nei gydant bet kurio kito vaisto monoterapija. Be to, skirtingai nei litis, valproinė rūgštis sukelia daug mažiau nepageidaujamų poveikių, todėl pacientai rečiau nustoja vartoti vaistų.
Gydant dvipolį sutrikimą yra svarbi depresijos problema. Depresijos fazėje paskyrus antidepresantų be nuotaikos stabilizatorių padidėja manijos atsiradimo galimybė, tačiau nepaskyrus antidepresantų didėja gilios depresijos ir savižudybės rizika. Labai svarbu, kad palaikomojo profilaktinio gydymo metu skiriami normotimikai ribotų depresijos pasireiškimą. Buvo atliktas dvigubai aklas daugiacentris klinikinis tyrimas su atsitiktiniu būdu atrinktais pacientais. Jo metu esant dvipolio sutrikimo manijos fazei tiriamieji gydyti ličiu arba divalproatu (Depakine chrono). Vėliau pacientams, kurie atitiko pasveikimo kriterijus, atsitiktine tvarka buvo skirtas palaikomasis gydymas divalproatu, ličiu arba placebu (netikru vaistu). Mokslininkai nustatė, kad tyrimo metu dėl depresijos atkryčio antidepresantų teko skirti didesniam skaičiui pacientų, vartojusių placebo, nei vartojusiųjų divalproato (Depakine chrono). Ligoniams, kurie anksčiau dėl nuotaikos sutrikimų buvo gydyti ligoninėje ar tyrimo pradžioje buvo gydyti divalproatu, palaikomojo gydymo metu rečiau pasireiškė atkrytis, jei vartojo divalproato, o ne ličio. Divalproatas (Depakine chrono) sumažino galimą depresijos atkrytį dvipoliu sutrikimu sergantiems pacientams, ypač tiems, kuriems gydymas šiuo vaistu buvo veiksmingas manijos periodu, ir pacientams, kuriems buvo sunkesnė ligos eiga.
Pirmojo manijos epizodo gydymą patartina tęsti mažiausiai metus. Palaikomasis profilaktinis gydymas dažniausiai skiriamas po antro ar trečio epizodo. Jeigu tokio gydymo poveikis geras ir jeigu nėra nepageidaujamų poveikių, rekomenduojama jį tęsti visą gyvenimą. Jeigu gydymą tenka nutraukti dėl nėštumo, nepageidaujamų poveikių ar kitų priežasčių, dozę reikia mažinti iš lėto, nes priepuolis gali pasikartoti labai greitai.
Iš pradžių valproinės rūgšties skiriama 750 mg/p. per kelis kartus, dozę didinant iki optimalaus poveikio. Pradinė dozė – 10-15 mg/p., vėliau dozė didinama iki vidutinės, dažniausiai 20-30 mg/kg per parą. Depakine chrono – vienintelis sudėtinis valproatas, sudarytas iš 1/3 valproinės rūgšties ir 2/3 jos druskos. Tai sumažina vaisto koncentracijos svyravimus kraujo plazmoje ir nepageidaujamus poveikius. Be to, Depakine chrono yra ilgo veikimo formos, todėl pakanka jo skirti vieną kartą per dieną. Daugeliui pacientų optimali dozė svyruoja nuo 1000 mg iki 2000 mg. Remiantis JAV specialistų rekomendacijomis, jo skiriama kaip pirmiausia pasirenkamo nuotaikos stabilizatoriaus.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai