){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kokie pogimdyminiai nuotaikos sutrikimai ištinka moteris
Gydytojai psichiatrai skiria du dažniausiai pasitaikančius pogimdyminių nuotaikos sutrikimų tipus:
[b]»[/b] motinystės liūdesį, arba "melancholiją" - 30-85 proc.
[b]»[/b] pogimdyminę depresiją - 10-16 proc.
Motinystės liūdesys
Trijų vaikučių mama ponia Elena tik šypsosi, prisiminusi, kaip ji nerimavo dėl savo pirmagimio Andriaus: "Mane nuolat kankino baimė, kad vaikeliui kas nors atsitiks - užsprings, susirgs plaučių uždegimu ir pan. Sėdėdavau prie jo lovytės ir be jokios aiškios priežasties verkdavau. Šis į mane "įsirangęs" kvailas beviltiškumas labai apkartino pirmąsias motinystės dienas". Kaip dabar mano ponia Elena, ji nebūtų patyrusi tokios slogios nuotaikos, jeigu būtų žinojusi, kad šiuo laikotarpiu daugelį moterų aplanko panašios mintys ir liūdesys. Juk daug lengviau pakelti bet kurį išbandymą, kai žinai, jog ir kitos moterys patiria panašius jausmus ir kad ši būsena yra laikina.
Kaip pastebi gydytojai specialistai, pogimdyminiu laikotarpiu atsiradus melancholijai, moterims būdingas verksmingumas, nemiga, emocijų kaita. Kai kurios ima skųstis apetito stoka arba, priešingai - per dideliu noru užkandžiauti.
Nerimas paprastai prasideda pirmą savaitę ir labiausiai sustiprėja 4-5 dieną. Praeina antrą savaitę (iki 10-12 pogimdyminės paros). Simptomams užsitęsus ilgiau nei 2 savaites, būtina specialisto konsultacija, nes 1 iš 5 atvejų motinystės liūdesys pereina į pogimdyminę depresiją.
Pogimdyminės depresijos demaskavimas: mokėkite ją atpažinti
Įsidėmėkite požymius, būdingus pogimdyminei depresijai:
» pernelyg didelis susirūpinimas kūdikiu ar stiprus nerimas dėl jo sveikatos,
» kaltės, netinkamumo ar bevertiškumo jausmas; savęs, ypač kaip motinos, nuvertinimas,
» baimė prarasti kontrolę ar išprotėti,
» domėjimosi kūdikiu stoka,
» baimė pakenkti kūdikiui,
» sumažėjusi aistra, intymaus gyvenimo ignoravimas,
» nerimas,
» įkyrumai.
Pogimdyminė depresija dažniausiai prasideda iš lėto, nepastebimai, per pirmus 2-3 mėnesius. Greta įprastinių depresijos požymių (nuotaikos sutrikimų, dirglumo, nemigos, nuovargio, dažnų skundų vidaus ligų simptomais) būdingi prieštaringi ar negatyvūs jausmai kūdikiui. Motina paprastai ima abejoti savo sugebėjimu rūpintis kūdikiu. Ji jaučia nuolatinę kaltę, nes mano, kad yra bloga motina (arba bijo tokia tapti). Nerimastingai nuogąstauja, kad kūdikiui nenutiktų kas nors bloga. Kartais depresiją išgyvenančią moterį netgi persmelkia mintis apie savižudybę. Šiuos depresijos požymius dažnai lydi ir kiti simptomai - įvairios įkyrios mintys ir veiksmai, nerimo apraiškos.
Priežastys, dėl kurių atsiranda depresija, labai įvairios - tai ir hormonų pokyčiai, ir įvairūs skausmo pojūčiai, ir pasikeitusi gyvenimo situacija, ir nerimo mintys ("Ar pakaks pieno?", "Priaugau 15 kg, ar būsiu patraukli vyrui?" ir pan.). Socialiniai veiksniai (rūpesčiai šeimoje, menka parama, neigiami gyvenimo įvykiai, socialinės problemos) taip pat turi reikšmės.
Ką daryti, jei nerimas ir depresija ima brautis į jūsų gyvenimą?
Pirmąsias kelias savaites gimus kūdikiui dauguma mamų be reikalo baiminasi. Jeigu mažylis nusičiaudi, mano, kad jis jau peršalo. Jei jis tyliai miega, įtaria, kad nebekvėpuoja, ir pan. Toks didelis motinos rūpestingumas - tai paprasčiausia išmintingosios gamtos "gudrybė". Mat taip nepatyrusi mama mokoma motinystės pradžiamokslio. Laimė, jis greitai ir intuityviai perprantamas. Galbūt todėl daugelis moterų savo dirglumą, išsekimo jausmą, t.y. depresinius pogimdyminio periodo simptomus, linkusios apibūdinti kaip savotišką "normą" - juk viskas savaime suprantama: "Dažnai keliuosi naktį prie vaikelio, neišsimiegu, argi galiu normaliai jaustis?" Taip, jeigu kūdikiui 2 savaitės ir jį dažnai reikia maitinti naktį, mamos pasiteisinimas objektyvus. Tačiau jeigu kūdikis jau vyresnis, ramiai išmiega visą naktį, o mama vis tiek yra sudirgusi, verksminga ir prastos nuotaikos, protingiausia išeitis - pasikliauti specialisto konsultacija. Jeigu reikės, gydytojas padės pasirinkti gydymo alternatyvas. Nerimas ar depresija tada nebetemdys motinystės.
Kaip gydytis depresiją maitinant krūtimi?
Motinos depresiškumas turi itin neigiamas pasekmes kūdikiui: pablogėja ryšys tarp motinos ir vaiko, tyrimų metu depresiškų motinų vaikams dažniau nustatomi elgesio, pažinimo funkcijų sutrikimai, todėl vis dažniau pasisakoma už aktyvią pogimdyminių psichikos ligų gydymo taktiką.
Svarbu žinoti, kad nėra nė vieno psichiką veikiančio vaisto, kurio nepatektų į motinos pieną, todėl gydytojo uždavinys - padėti moteriai pasirinkti gydymo ir/ar kūdikio maitinimo alternatyvas. Būtina atsižvelgti ir į mamos, ir į kūdikio poreikius bei pasistengti juos suderinti. Tam labai svarbu parinkti tinkamą vaistą. Jei motina vartojo vaistų nėštumo metu - paprasčiau, nes laktacijos periodu kūdikiui tenkantis vaisto kiekis bus daug mažesnis nei tada, kai vaisius dar buvo gimdoje. Tokiu atveju toliau rekomenduojama vartoti mažiausią efektyvią to paties vaisto dozę, nes šalutiniai poveikiai kūdikiui dažnai tiesiogiai priklauso nuo vaisto dozės. Jei motina nėštumo metu vaistų nevartojo, rekomenduojama vengti ilgai iš organizmo besišalinančių, slopinimą sukeliančių ar labai gausiai į pieną patenkančių vaistų. Jei galima, vaisto reikėtų skirti vienkartinai, prieš ilgiausią kūdikio miego periodą. Patartina stengtis kūdikį pamaitinti prieš pat vaisto suvartojimą.
Jei pasireiškia tik motinystės liūdesys (nors simptomai ir sukelia didelį stresą), paprastai motinos gebėjimas pasirūpinti savo kūdikiu nesumažėja. Ją tada svarbu nuraminti, paremti. Psichiatro konsultacijos ar specifinio gydymo dažniausiai nereikia. Pogimdyminė depresija turi būti gydoma tinkamomis antidepresantų dozėmis pakankamai ilgą laiką (ne trumpiau nei 6 mėn.). Renkantis antidepresantus, atsižvelgiama į anksčiau moters vartotų antidepresantų efektyvumą ir šalutinius poveikius. Jei motinai antidepresanto skiriama tik pagimdžius, daugumoje literatūros šaltinių rekomenduojama rinktis triciklius antidepresantus (išskyrus doksepiną), kurių vartojant sukaupta daug klinikinės patirties arba SSRI (selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių) (išskyrus fluoksetiną) grupės preparatus. Motinų, vartojusių doksepino ar fluoksetino, kūdikiams pastebėti šalutiniai poveikiai (mieguistumas, kvėpavimo slopinimas, diegliai). Greičiausiai jie pasireiškia dėl ilgesnio šių vaistų gyvavimo ir kaupimosi organizme.
Iš šių dviejų vaistų grupių geriau toleruojami yra SSRI grupės antidepresantai. Manoma, kad pagal poveikį kūdikiui jie nesiskiria, tad gydyti reikėtų tais, kurie geriau toleruojami, sukelia mažiau šalutinių poveikių, ilgai neišlieka organizme, nesąveikauja su kitais preparatais, veikia daugiau simptomų (ir nerimą, ir depresiją). Vienas iš tokių gerai toleruojamų vaistų yra citalopramas (CipramilŅ).
Pogimdyminių nuotaikos sutrikimų prognozė dažniausiai yra gera, nors kartais nuotaikos sutrikimai vėliau gyvenime pasikartoja. Ligos pasikartojimo tikimybę labai sumažina ankstyvas (tik pagimdžius) ir pakankamai ilgas profilaktinis gydymas. Jei pogimdyminė depresija negydoma, tai gali nulemti lėtinę jos eigą bei vėliau - atsparumą gydymui. Tad tikrai verta kreiptis pagalbos laiku.
Ką kalba skaičiai
» Pogimdyminiu periodu dėl nuotaikos sutrikimų kenčia iki 85 proc. moterų. Ir tik trečdalis (!) kreipiasi pagalbos į profesionalus.
» Praėjus metams po gimdymo negydant maždaug 25 proc. moterų lieka depresija.
» Jei moteriai jau anksčiau (dar iki gimdymo) buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai, tai pogimdyminiu periodu jų pasikartojimo rizika smarkiai išauga, pvz., pogimdyminės depresijos rizika padidėja 50 proc.
Per pandemiją psichologinė žmonių sveikata tik dar labiau suprastėjo. Vienas dažniausiai linksniuojamų psichinių sutrikimų – generalizuotas nerimo sutrikimas, kai pacientai nuolat jaučia nerimą, nors atrodo, kad tam net nėra nei aiškių priežasčių, nei aiškių aplinkybių. Suprantama, kad pandemijos sukelta nežinomybė galėjo gana rimtai prisidėti prie dar didesnio nerimo sutrikimų paplitimo. ...
Skaityti daugiauSausis laikomas vienu liūdniausių mėnesių. Po malonaus švenčių maratono tenka grįžti į darbus bei į mokslus, o kitos atostogos, saulė ir šiluma, atrodo, kažkur toli, už kalnų. Nieko tokio, jei slogi nuotaika pasitaiko tik retkarčiais, tačiau jei prislėgta nuotaika užsitęsia – galbūt tai vienas pirmųjų depresijos signalų? ...
Skaityti daugiauPasaulinė sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad didėja netradicinės medicinos priemonių naudojimas bendrai savijautai pagerinti. Dažnai žmonės, prieš patekdami į gydymo įstaigą, būna jau išbandę vieną ar kitą netradicinės medicinos gydymo būdą. Be to, yra žmonių, kurie stengiasi, kad reikėtų kuo mažiau vartoti vaistų, o savijautą gerinti kitais, nemedikamentiniais būdais....
Skaityti daugiauGera žinia – savo veiklą pradėjo „Sveiko žmogaus“ akademija! Pirmąsias paskaitas skaitė daugiametę patirtį turintis nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas med.dr.Julius Neverauskas. Kadangi užsiėmimo tema „Šiuolaikinis moksliškai pagrįstas streso valdymas aktyviems žmonėms“ aktuali praktiškai kiekvienam (net mūsų puslapio www.sveikaszmogus.lt forume apie stresus diskutuojama bene daugiausia), tai kiekvienam turėtų būti įdomu sužinoti tai, ką Akademijoje išgirdo pirmieji jos klausytojai....
Skaityti daugiauValgymo sutrikimai pasaulio civilizacijoje žinomi nuo neatmenamų laikų. Gausus valgymas su visomis pasekmėmis aprašytas senovės romėnų rankraščiuose, ankstyvosios krikščionybės kronikose, viduramžių raštuose. Todėl nieko nuostabaus, kad mūsų visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad moters kūno formos turi būti „tobulos ir nepriekaištingos“ – žurnalų puslapiai ir viršeliai mirga „tobulomis“ kūno linijomis, patarimais, kaip įgauti idealią figūrą, ir pan. Žiniasklaidos priemonės ir madų magnatai, brukte brukantys liesų gražuolių įvaizdį paskatina būsimąsias aukas – pateikia dešimtis ar šimtus liesėjimo receptų. Taigi, besivaikydamos tokių „idealų“, moterys ir merginos (o kartais ir vaikinai) pradeda bado maratoną. Apie valgymo sutrikimus ir jų keliamus pavojus papasakojo medicinos psichologė Dovilė NAVIKIENĖ....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojas teiraujasi: „Mano žmona serga depresija nuo tada, kai gimė mūsų dukrytė (jai dabar penki mėnesiai). Atrodo, kad jokios priemonės, kurių mes ėmėmės, kurias siūlė šeimos gydytoja, nedavė naudos – žmona jaučiasi vis blogiau, o tai labai sunkina visos šeimos gyvenimą. Šeimos gydytoja siūlo kreiptis į psichiatrą, nes mano, kad ją reikia gydyti vaistais. Žmona atsisakinėja, teigdama, kad nenori tapti priklausoma nuo vaistų; (ar tai tiesa?), be to, ji vis dar maitina dukrytę. Gal yra kitų pagalbos būdų?” Gydytojos psichiatrės Alvydos Pilkauskienės prašome atsakyti mūsų skaitytojui bei papasakoti plačiau apie pogimdyminę depresiją. ...
Skaityti daugiauAnoreksija – vienas iš pavojingiausių valgymo sutrikimų, slepiantis gilias psichologines problemas. Visas pasaulis vis dažniau susiduria su šia pavojinga liga, kuri ne tik visam laikui sužaloja organizmą, bet ir silpnina ryšius su aplinkiniais, kelia nusivylimą gyvenimu, savimi ir gali baigtis net mirtimi. Dažniausiai serga merginos, norinčios atitikti grožio standartus (90–60–90). Valgymo sutrikimų centre dirbanti Inga MASLAUSKIENĖ mielai sutiko pasidalyti darbo su tokiais ligoniais patirtimi su „Sveiko žmogaus“ skaitytojais....
Skaityti daugiauBipolinis afektinis sutrikimas – tai sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys manijos ir depresijos epizodai, kurie gali vienas kitą keisti arba atskirti normalios nuotaikos epizodus. Bipolinio sutrikimo eiga tarsi įkalnės ir nuokalnės, kuriose atsiduria sergantysis. Išsamiai apie bipolinį sutrikimą, šios ligos priežastis bei riziką susirgti, simptomus, kuriais liga pasireiškia, bei gydymo metodus konsultuoja Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Lina KALINAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauŠiuo metu depresija – vyraujanti psichikos liga. Mūsų geografinėje platumoje iki 70 proc. pacientų, besiskundžiančių įvairiais negalavimais, serga būtent depresija. Bent kartą šią būseną išgyvena apie 25 proc. moterų ir 10–15 proc. vyrų....
Skaityti daugiauSkaitytojai jau pastebėjo, kad pastaruoju metu labai daug rašoma ir kalbama apie depresijas. Neretai tenka išgirsti nuomonę, kad ši problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta, tačiau specialistų žiniomis, apie 70 proc. sergančiųjų depresija yra iš viso negydomi, o kiti nurodo, kad negydoma dar didesnis skaičius sergančiųjų. Taip yra dėl to, kad pacientai nesikreipia pagalbos bei dėl to, kad ne visada tinkamai gydomi. Pvz., 2002 m. užsienyje atlikto tyrimo duomenimis (ištirta 18 679 gyventojų), tik 7 proc. depresijų atvejų buvo gydoma tinkamai - t.y. antidepresantais....
Skaityti daugiauPastaruoju metu apie depresiją nemažai kalbama bei rašoma. Nors specialistai tvirtina, kad depresija vis dar nepakankamai diagnozuojama ir gydoma, tenka išgirsti ir tokią nuomonę: “depresija sirgti dabar madinga”, “depresijos problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta”....
Skaityti daugiauPsichikos ligos, hemorojus, AIDS, šlapimo nelaikymas... Galima vardinti ir vardinti negalavimus, apie kuriuos ryžtasi prabilti nedaugelis, net ir savo gydytojui. Ir vyrai, ir moterys kai kuriuos savo sveikatos sutrikimus stengiasi nuslėpti, o juk reikia tik praverti gydytojo kabineto duris. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad žmonės suprastų, jog liga – ne gėda, aiškinomės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės med.psichologe-psichoterapeute Virginija Liveikiene....
Skaityti daugiauDepresijos priežastys vis dar nėra iki galo aiškios, o kartais pastebimos priežasties gali ir nebūti. Manoma, kad kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį susirgti depresija. Kitiems tam tikrų medžiagų disbalansą smegenyse ir depresiją gali sukelti sukrečiantys įvykiai, ligos, vaistai ir kiti veiksniai. Vieni iš tokių reikšmingų veiksnių yra lėtinės somatinės ligos, tokios kaip diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV ar lėtinis skausmas ir kt. Kartais depresija, beviltiškumo jausmas ir neviltis priverčia sergančiuosius depresija galvoti apie gyvenimo nutraukimą. Todėl ją pastebėti būtina....
Skaityti daugiauŠizofrenija daugybę metų buvo laikoma kone mistine liga. Šiuo metu šizofrenija dengiančios paslaptys išsklaidytos, tačiau ar tikrai labai aiškiai ir tiksliai galima pasakyti, kokios šios sudėtingos ligos priežastys ? «Šizofrenija dažniausiai yra galutinis sudėtingų tarpusavio sąveikų tarp tūkstančių genų ir dauginių aplinkos veiksnių, kurie nė vienas pats savaime nesukelia šizofrenijos, rezultatas». (Psichiatras, prof. Gilmore J.H. (JAV, 2010))...
Skaityti daugiauŽiniasklaida vis dar netyla apie seksualinius nukrypimus, keliančius grėsmę mūsų visuomenei. Termino „pedofilai“ dabar nėra girdėjęs nebent koks atsiskyrėlis miške. O štai žodis „parafilai“ girdėtas tikrai ne visiems. Šįkart apie juos ir dar daugiau kalbamės su psichiatru Vytautu BARTKEVIČIUMI. ...
Skaityti daugiauNatūralios medicinos centras „Gera sveikata" – moderni gydymo įstaiga visai šeimai, besiremianti naujausiais natūralios medicinos pasiekimais. Čia dirbančių žmonių tikslas – padėti rasti naują kelią į ilgą, sveiką ir visavertį gyvenimą. Centre dirbantys medikai siekia kiekvienam pacientui padėti šalinti ligų priežastis, o ne jas gydyti. Nors centras Lietuvoje įsikūrė visai neseniai, tačiau daugybė žmonių spėjo atsikratyti savo negalavimų itin paprastais būdais. Šįkart apie pasiekimus natūralios medicinos srityje kalbamės su centro „Gera sveikata“ gydytoja Marija Dudnik. Jau seniai dirbate šioje srityje. Kuo gi vis dėlto išskirtinė yra natūrali medicina?...
Skaityti daugiauSergantis psichikos liga žmogus dažnai negali kritiškai įvertinti savo būklės ar atsakyti už savo veiksmus, juo labiau kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą. Todėl šiame straipsnyje, norime atkreipti dėmesį į kai kurias būkles, simptomus, ženklus ar signalus, kai reikėtų susirūpinti ir padėti artimiesiems ar pažįstamiems žmonėms ir taip išvengti nemalonių skaudžių įvykių....
Skaityti daugiauSaugus alkoholio vartojimas – labai reliatyvi sąvoka. Kai kurie žmonės taip linkę į priklausomybę, kad net neilgas alkoholio vartojimas jiems sukelia ligą su visomis kartais nepataisomomis pasekmėmis. Todėl pasiteisina principinė nuostata, kad alkoholio geriau nevartoti visai, o jeigu vis dėlto apsisprendžiama vartoti, tai pradėti daryti kuo vėliau (ne anksčiau nei 21 metų amžiuje) ir niekada neviršyti moksliniais tyrimais nustatytų santykinai saugių dozių (140 g gryno etilo alkoholio per savaitę vyrams ir 70 g – moterims). ...
Skaityti daugiauAnoreksija – vienas iš pavojingiausių valgymo sutrikimų, slepiantis gilias psichologines problemas. Visas pasaulis vis dažniau susiduria su šia pavojinga liga, kuri ne tik visam laikui sužaloja organizmą, bet ir silpnina ryšius su aplinkiniais, kelia nusivylimą gyvenimu, savimi ir gali baigtis net mirtimi. Dažniausiai serga merginos, norinčios atitikti grožio standartus (90–60–90). Valgymo sutrikimų centre dirbanti Inga MASLAUSKIENĖ mielai sutiko pasidalyti darbo su tokiais ligoniais patirtimi su „Sveiko žmogaus“ skaitytojais....
Skaityti daugiauKo gero, galime pasidžiaugti, kad šizofrenija nebeatrodo tokia paslaptinga ir grėsminga liga, kokia mūsų šalyje ji buvo dar pieš dešimtmetį. Tuomet sergantieji šizofrenija tarsi būdavo pasmerkti kitokiam gyvenimui, daug durų jiems buvo užverta. Šiandien galime pasidžiaugti, kad tokie ligoniai gydosi ir išlieka socialiai aktyvūs, gyvena savo namuose, dirba, rūpinasi vaikais…Tai didelis medicinos mokslo laimėjimas. Medicinos visuomenė pradeda geriau suprasti psichikos ligas, mes patys pradedame priimti sergančiuosius į savo tarpą. Tačiau dar negalime sudėti rankų, nes sergančiųjų šizofrenija skaičiai nesumažėjo, ir liga mažiau varginanti ir mažiau slegianti yra tik todėl, kad ji anksčiau ir tiksliau diagnozuojama, kad ligonis anksčiau pradedamas gydyti ir kad turime veiksmingų vaistų, kuriuos pacientai daug noriau vartoja....
Skaityti daugiauDevintajame dešimtmetyje spaudoje ėmė rodytis pranešimų apie paslaptingą ligą, pakertančią jaunus, daug dirbančius ir energija trykštančius 20–40 metų žmones. Tik daug vėliau ji gavo „lėtinio nuovargio sindromo“ pavadinimą. Nors ir šiandien atsiranda gydytojų, abejojančių šio sindromo egzistavimu, vis daugiau žmonių kreipiasi į medikus, skųsdamiesi užsitęsusiu nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu ir nepaaiškinamais galvos, sąnarių ar raumenų skausmais. Apie šią ligą kalbame su Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docente Vita DANILEVIČIŪTE....
Skaityti daugiauDvipolis sutrikimas – vienas iš seniausiai aprašytų, žinomų daugiau nei du tūkstančius metų psichikos sveikatos sutrikimų. Jam būdingi cikliškai pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), arba nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas sumažėja (depresija). Kadangi dvipolio sutrikimo eiga lėtinė, o atkryčiai susiję su padidėjusia savižudybės rizika, labai svarbu pasirinkti tinkamą ilgalaikio palaikomojo ir profilaktinio gydymo strategiją....
Skaityti daugiauDevynis mėnesius būsimoji mama ir tėvelis rengiasi tai svarbiai valandai - kūdikio gimimui. Ir kai laiminga šeimynėlė su naujagimiu ant rankų grįžta iš ligoninės namo, atrodo, kad visi nemalonūs netikėtumai, kuriems taip pat buvo rengtasi, jau nedrums ramybės. Deja, statistika, liudijanti apie pogimdyminius psichikos sutrikimus, teigia ką kita. ...
Skaityti daugiauGydytojo priimamasis Su vyru tuokiausi iš meilės ir ilgą laiką džiaugiausi pilnaverčiu santuokiniu gyvenimu. Maždaug pusmetį prieš patenkant į ligoninę viskas pasikeitė - ėmė kamuoti nuolatinis liūdesys ir nuovargis, darbe ir namie viskas erzino, blaškė, dažniausiai būdavau suirzusi, trūko jėgų pasirūpinti savimi ir namais, jaučiausi nutolusi nuo draugų, atstūmiau vyrą. Tik vėliau supratau, kad tai ir buvo depresijos pradžia, bet tuomet tikėjausi, kad viskas praeis savaime. Deja, neatlaikęs mano slegiančios nuotaikos namuose, vyras paguodos ėmė ieškoti svetimame glėbyje. Išaiškėjus vyro neištikimybei, mano būklė dar labiau pasunkėjo. Jaučiausi visai menkavertė, kalta dėl būtų ir nebūtų nuodėmių, gyvenimas atrodė beprasmis ir bespalvis, beveik negalėjau valgyti, sunku būdavo net pajudėti, vos begalėjau šnekėti. Ligoninėje buvau gydoma antidepresantais, ir pamažu normali nuotaika grįžo, susitaikiau su vyru, o gydytoja nurodė toliau gydytis namuose. Po kurio laiko grįžau pas gydytoją pasikonsultuoti, nes vartodama vaistų, nejaučiau jokio pasitenkinimo lytiniu gyvenimu. Gydytojai pasakiau, kas mane neramina. Pasirodė, kad dauguma antidepresantų sukelia tokį poveikį, o nutraukus jų vartojimą grėstų depresijos atsinaujinimas. To aš tikrai nenoriu. Noriu paklausti, ar yra kokia kita išeitis, ar gydydamasi depresiją aš turiu aukoti savo šeimyninį gyvenimą? Ar visi vaistai nuo depresijos kenkia seksualumui? M.I., 35 m....
Skaityti daugiauMūsų redakcija gauna skaitytojų laiškų, kuriuose klausiama pačių įvairiausių su sveikata susijusių dalykų. Kiti skaitytojai savo klausimus pateikia internete, mūsų svetainėje „Sveikas žmogus“ arba mūsų „Facebook“ puslapyje. Šį kartą į jūsų klausimus, susijusius su psichine sveikta, atsako Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja psichiatrė Alvyda Pilkauskienė....
Skaityti daugiau
