Klizmos - ypač senas gydymo metodas. Manoma, kad pirmieji šią procedūrą atliko senovės egiptiečiai. Klizmos minimos Eberso (XIVa.pr.Kr) ir Edvino Smito (1700 m.pr.Kr.) papirusuose. Pasirodo, Egipto faraonai turėjo "išangės globėjus", kurie kasdien darydavo klizmas savo šeimininkams. Klizmas savo veikaluose minėjo Herodotas ir Diodaras, gyvenę antikinės Graikijos laikais. Medicinos tėvas Hipokratas siūlė šį nuostabų gydymo metodą savo pacientams, o senovės Indijoje buvo rašomi traktatai apie klizmų savybes ir jų naudojimo ypatybes. Pirmosios klizmos buvo daromos naudojant storąsias avies ar kiaulės žarnas arba pilvaplėvę su pritvirtintu sidabriniu vamzdeliu. Amerikos indėnai tuo pačiu tikslu naudojo gyvūnų tulžies pūslę, sujungtą su tuščiaviduriu kojos kaulu. Būtų sunku rasti vietą pasaulyje, kur nežinoma klizma. Ji minima net nemirtinguose Aristofano bei Šekspyro kūriniuose. Europoje šis gydymo metodas šlovės apogėjų pasiekė viduramžiais, pirmiausia Prancūzijoje. Metraščiuose rašoma, kad Liudvikui XIV buvo daryta daugiau kaip 20 tūkstančių klizmų ne tik siekiant išvengti ligų, bet ir tikintis išsaugoti jėgas ir jaunystę. Net reanimuojant ligonius buvo patariama daryti tabako dūmų klizmas.
Klizma - saugus ir efektyvus metodas norint pašalinti nereikalingas medžiagas iš storosios žarnos. Nurodoma, kad šis gydymo būdas tinka esant vidurių užkietėjimui, viduriavimui, sergant kai kuriomis odos ligomis, alergija, esant galvos skausmui, meteorizmui, parazitinėms žarnų ligoms ir net reguliuojant kūno svorį. Atitinkamos temperatūros ir sudėties klizmos padeda pasišalinti dujoms, slopina žarnų spazmus, palengvina daugelį nugaros skausmų, pašalina iš storžarnės toksinus. Tai vienas iš dažnai taikomų vidurių užkietėjimo gydymo metodų. Ši profilaktikos priemonė taikoma ir gimdymo metu, kai nuo užkrėtimo saugomas naujagimis. Be to, šią procedūrą lengva atlikti. Per dažnai naudojant valomąsias klizmas pakinta normali bakterinė flora ir sutrinka žarnų veikla, dėl to gali imti trūkti organizmui būtinų medžiagų.
Palyginti paprastai atliekamos procedūros, sulaukusios neįtikėtino dėmesio tiek karalių rūmuose, tiek ir varguolių lūšnose, liaudis neužmiršo ir šiais laikais. Itin populiarios augalinės kilmės įvairių žolių nuovirų klizmos. Tvirtinama, kad jos padeda pašalinti žarnyno dujas, malšina viduriavimą. Medaus klizma skatina žarnyno peristaltiką, teigiamai veikia antinksčių, kepenų ir tulžies pūslės veiklą. Kavos klizma rekomenduojama norint sustiprinti detoksikacinę kepenų funkciją. Burokėlių nuoviro - itin veiksmingai gydo lėtinius vidurių užkietėjimus, žarnyno disbakteriozę, skatina žarnų peristaltiką. Teigiama, kad šios klizmos poveikis yra itin švelnus, todėl ji tinka ir vaikams. Cukraus klizma rekomenduojama gydant žarnyno polipozę - ji skatina žaizdų ir opų gijimą. Pastebėjus naudingąsias Lactobacillus acidophillus savybes (šių bakterijų yra natūraliuose, termiškai neapdorotuose jogurtuose), siūloma daryti jogurto klizmas. Jos itin naudingos ilgą laiką vartojant antimikrobinių preparatų, kadangi užtikrina normalią žarnyno mikroflorą, išvengiama nemalonių disbakteriozės ar žarnyno kandidozės simptomų.
Įsiminkite: Jei pacientas serga širdies ligomis, klizmų sudėtyje būtinai turi būti druskų, antraip rezorbuotas hipotoninis tirpalas gali sukelti hiponatremiją, ir ligonis gali mirti.
Esmarcho indas. Tai stiklinis, plastmasinis ar guminis 1,5-2 l talpos rezervuaras (rekomenduojama įsigyti skaidrų arba viršuje atidaromą rezervuarą, kad galėtumėte matyti, kiek skysčio įleidote į storąją žarną). Prie jo dugno tvirtinama storasienė guminė (vaistinėse galima įsigyti ir pagamintas iš silikono) žarnelė. Rekomenduojama naudoti 1 cm diametro ir 1,5 m ilgio žarnelę, tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, darant klizmą vaikui, žarnelės diametras gali būti mažesnis. Žarnelės gale yra lengvai pakeičiamas antgalis (kai kurie jų turi vieną angą, kiti - keletą angelių. Teigiama, kad pastarieji rečiau užsikemša). Pastaruoju metu gaminami plastmasiniai antgaliai. Juos lengva prižiūrėti, mažesnė tikimybė sužeisti žarnų gleivinę. Šalia antgalio yra kranelis, kuriuo reguliuojamas į žarnyną patenkančio skysčio kiekis. Jei kranelio nėra, jis pakeičiamas paprasčiausiu spaustuku.
Skiriamos valomosios, aliejinės, sifoninės, vaistinės ir maitinamosios klizmos. Be to, šių laikų medicina naudoja ir diagnostines klizmas rentgenologinio tyrimo metu žarnynui užpildyti rentgenokontrastinėmis medžiagomis.
Valomoji klizma. Siūloma esant vidurių užkietėjimui, apsinuodijus maistu, prieš rentgenologinį pilvo ertmės ir dubens organų tyrimą, proktologo apžiūrą, operacijas, gimdymą bei prieš atliekant maitinamųjų ir vaistinių klizmų procedūras. Klizmų tikslas - iš storosios žarnos pašalinti susikaupusias išmatas ir dujas. Valomosios klizmos, kurių pagrindą sudaro vanduo, veikia mechaniškai ir termiškai, skystina storajame žarnyne esančias išmatas, sudirgina žarnų gleivinę, todėl sustiprėja peristaltika, palengvėja išsituštinimas. Pastebėta, kad didesnio tūrio klizmos būna efektyvesnės, jos pradeda veikti jau po 5-10 min. Suaugusiam žmogui rekomenduojama suleisti 1-1,5 l švaraus, šilto (25-35 0C) vandens. Siekiant labiau sudirginti žarnyną, gali būti vartojamas šaltesnis (20-12 0C) vanduo arba ištirpinami 2-3 valgomieji šaukštai glicerino. Vaikams klizmos ruošiamos tik iš virinto vandens, pašildyto iki 28-30 0C, skysčio kiekis priklauso nuo vaiko amžiaus (žr. 1 lentelę). Nepasitarus su specialistu, vaikams daryti klizmos nerekomenduojama. Aiškinama tuo, kad vaiko organizmas greitai pripranta prie klizmų, gali sutrikti įprastinė žarnyno veikla.
Hipertoninė klizma. Suleidžiama 50-100 ml hipertoninio tirpalo (dažniausiai vartojamas 10 proc. natrio chlorido arba 20-30 proc. magnio sulfato tirpalas). Ligoniui rekomenduojama nesituštinti 20-30 min. Šios klizmos netinka esant storosios žarnos uždegimui ar opiniams procesams distaliniame storosios žarnos segmente.
Aliejinė klizma. Jos naudojamos esant sunkiai gydomam lėtiniam vidurių užkietėjimui. Siūloma vartoti augalinius aliejus (saulėgrąžų, alyvų, kanapių) arba vazeliną. Vienai klizmai reikia pašildyti (iki 37-40 0C) 50-100 ml aliejaus. Ypatinga šių klizmų atlikimo technika. Aliejaus suleidžiama švirkštu, sujungtu su kateteriu, kurio 10 cm įkišta į tiesiąją žarną. Aliejus pasiskirsto ant žarnos sienelės ir atpalaiduoja lygiuosius raumenis, todėl tuštintis būna lengviau.
Krakmolo klizma. Naudojamos siekiant nuslopinti žarnų peristaltiką ir kaip minkštinamoji medžiaga sergant ūminiu kolitu.
Sifoninė klizma. Jai prireiks 10-12 l švaraus vandens, 1l talpos piltuvėlio, 1cm diametro ir 1,5 m ilgio guminės žarnelės. Žarnyno valymas vyksta susisiekiančių indų arba sifono principu ir atliekamas 10 ir daugiau kartų, kaskart keičiant vandenį, kol iš žarnyno ištekėjęs vanduo būna skaidrus.
Vaistinės klizmos.Tai klizmos, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, besirezorbuojančių į kraują, tačiau nepatenkančių į kepenis. Be to, veikliosios medžiagos, patekusios į žarnyną ne per skrandį, mažiau suyra, todėl veikia efektyviau. Jei suleisti preparatai nerezorbuojami, poveikis būna tik lokalus. Rekomenduojama naudoti mikroklizmas (tūris iki 100ml), nes geriau rezorbuojasi veikliosios medžiagos. Skystį būtina pašildyti iki 38-40 0C, nes vėsesnė klizma greičiau sukelia defekacijos poreikį ir preparatas pašalinamas iš žarnyno. Jei nepavyko išlaikyti klizmos turinio ir jis pasišalino su išmatomis, klizmą būtina pakartoti. Prieš darant vaistinę klizmą, patartina išvalyti žarnyną. Dažniausiai tokiu būdu į žarną įšvirkščiama migdomųjų, narkotinių ir raminamųjų vaistų. Augalinės kilmės preparatai taip pat gali būti priskiriami šiai klizmų rūšiai. Pavyzdžiui, sergančiam storosios žarnos uždegimu ligoniui gali būti daroma ramunėlių nuoviro klizma.
Maitinamosios klizmos. Tai vienas iš dirbtinio maitinimo būdų. Storajame žarnyne rezorbuojamas skystis, baltymai, aminorūgštys, vitaminai, alkoholis. Dažniausiai tokios klizmos naudojamos siekiant papildyti natrio chlorido kiekį ar skysčių atsargas organizme (maisto medžiagoms papildyti beveik nenaudojamos). Maitinamosioms klizmoms dažniausiai vartojami izotoninis natrio chlorido, 5 proc. gliukozės, aminorūgščių tirpalai. Rekomenduojama klizmos masė - ne didesnė kaip 200 g. Prieš šias klizmas būtina atlikti valomąsias. Jei maitinamosios klizmos daromos vaikams, būtina stebėti, kad tirpalas neatvėstų ir į žarnyną patektų lašais. Kadangi iš storosios žarnos greitai rezorbuojamas alkoholis, šios klizmos gali būti naudojamos toksikologijoje, apsinuodijus metilo alkoholiu.
Klizma, išlikusi tiek amžių ir užkariavusi visą Žemės rutulį, gyvuos dar ne vieną šimtmetį. Ne veltui sakoma - genialu tai, kas paprasta.
Literatūros sarašas - redakcijoje.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Yra zmoniu Kure turi bedu ir to reikia o ne pezat.
Klausimas, ar nieko blogo neatsitiks toks daznas ju naudojimas?
Dėkoju už atsakymą.