){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Gydanti mityba – kas tai? Naujas XXI amžiaus atradimas, užmiršta senųjų kultūrų patirtis ar tiesiog mada? Šia tema, 2012 rugsėjo 27-28 dienomis, Vilniuje, Ann Wigmore gyvo maisto konferencijos metu,diskutavo žymiausi pasaulio mokslininkai, ekspertai ir praktikai. Konferenciją organizavo privati nevyriausybinė organizacija „Ann Wigmore fondas“ (AWF), bendradarbiaudama su „Living Ann Fund“ (JAV), Kornelio universitetu (JAV), Vilniaus miesto savivaldybe ir kitomis organizacijomis.
AWF direktorius Paulius Jaruševičius džiaugėsi pasiektais rezultatais: „Fondo darbas duoda apčiuopiamų rezultatų. Šiemet pakvietėme prof. T. Coliną Campbelą (T.C. Campbell) iš JAV.
Susidomėjimas šio mokslininko veikla visame pasaulyje didžiulis. Jo knygos išverstos i daugelį pasaulio kalbų. Lietuvių kalba leidykla „Luceo“ išleido antrąją T.C. Campbelo knygą „Visuma“. Profesorius nagrinėja mitybos įtaką sveikatai jau virš 40 metų. Lietuvoje jis ne tik skaitė pranešimus tūkstantinei konferencijos auditorijai, bet susitiko ir su Sveikatos ministru V. P. Andriukaičiu bei Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininke D. Mikutienė, visuomenės veikėjais, mokslininkais ir specialistais atsakingais už visuomenės sveikatą bei mitybą. Ypač džiugina, kad sąmoningos subalansuotos mitybos tema susidomėjo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Klaipėdos universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkai.
Profesorius T.C. Campbelas rugsėjo 28 d. pabrėžė, kad mitybai nėra skiriama pakankamai dėmesio ne tik visuomenėje, bet ir tarp medikų bei sveikatos profesionalų.
Dažnai vadovaujamasi korporacijų užsakytais, tendencingais, moksliškai nepagrįstais ar ydingais redukcionistiniais tyrimų rezultatais. Neretai mokslininkų atlikti fundamentalūs tyrimai mitybos srityje nepelnytai ignoruojami ar pateikiami tendencingai. Maistas yra kur kas galingesnis sveikatą lemiantis faktorius, negu genetika, aplinkos tarša, vaistai ir visa tai, ką siūlo šiuolaikinė medicina. „Tinkamai pasirinktas maistas gali pagydyti jus greičiau ir veiksmingiau negu patys brangiausi vaistai ar dauguma chirurginių intervencijų, bet to, maistas neturi jokio nepageidaujamo šalutinio poveikio“, – sako mokslininkas naujausioje savo knygoje „Visuma“. Mokslininkas užaugo gyvulininkystės ūkyje ir valgė daug gyvulinės kilmės produktų, todėl savo karjeros pradžioje taip pat skatino gyvulinio maisto vartojimą. „Dabar esu mokslininkas ir galiu pasakyti tik tai, ką mes išsiaiškinome savo tyrimų metu. O išsiaiškinome labai daug dramatiškų dalykų, ir būtų neetiška jais nepasidalinti. Kai mes ištiriame žmones, kurie pradeda maitintis neapdorotu augaliniu maistu, konstatuojame, kad širdies ligos išnyko. Ar tai nepakankami įrodymai, kad ši mityba veikia? Jeigu žmonės serga diabetu, turi antsvorį, pakeitę mitybą jie atsikrato ir šių negalavimų. Jei manimi netikite, patys išbandykite. Tai ir yra mano pagrindinis tikslas – kad žmonės patys pamatytų pokyčius. Aš nesiimsiu pamokslauti, tiesiog pasidalinu, kokių rezultatų man pavyko pasiekti“ – tikino Lietuvoje viešėjęs mokslininkas.
Prof. T.C. Campbelas buvo vienas iš vadovaujančių mokslininkų, dvidešimtojo amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose vykusiuose bendruosiuose Kinijos profilaktinės medicinos akademijos, Oksfordo ir Kornelio universitetų tyrimuose apie mitybą ir ligas. 1983 metais pradėtas tyrimas siekė ištirti ryšį tarp maisto ir vėžio, širdies bei medžiagų apykaitos ligų. Šis tyrimas „The New York Times“ buvo pavadintas „didžiuoju epidemiologijos prizu“.
Subalansuota mityba – geriausias vaistas nuo ligų. Ideali žmogaus mityba yra neapdorotas ar mažai apdorotas augalinės kilmės maistas, o gyvūninės kilmės baltymai – tai tiesiausias kelias į ligas. „Tokią išvadą aš priėjau remdamasis savo paties atliktais fundamentaliais moksliniais tyrimais, tokiais kaip „Kinijos studija“. “ - sakė mokslininkas.
{banner-25}
Prof. T.C.Campbelas- buvo sužavėtas apsilankymu Lietuvoje, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesiu bei šalyje vykdomomis iniciatyvomis sveikatos prevencijos srityje. „Tai didelis laimėjimas, kad 2013- ieji nevyriausybinių organizacijų iniciatyva LR Seimo yra paskelbti Sveikatingumo metais“, – sako profesorius. Jis žavisi mokslininkų, medikų, politikų, savivaldybių tarnautojų susidomėjimu mitybos tema. Mokslininką ypač sudomino galimybė bendradarbiauti su Lietuvos sveikatos mokslų ir Klaipėdos universitetais, organizuojant studentų mokymą bei mokslinius darbus mitybos srityje.
Jam pritaria ir Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė, sakydama, kad gyvulinės kilmės baltymai yra kaip klijai, kurie sulipina ne tik kraują, bet ir limfą. Moteris aiškiai įvardina, kad XXI a. žmonių išsigelbėjimas – augalinis maistas. „Netinkamas maistas mus tiesiog nužudys“ – sako ilgametė vegetarė. Ji džiaugiasi, kad teko jau antrą kartą sudalyvauti Ann Wigmore gyvo maisto konferencijoje.
Lietuvos sveikuolių sąjungos Prezidentas Dainius Kepenis taip pat tiki, kad konferencija, kurią surengė Ann Wigmore fondas, neabejotinai yra naujas žingsnis link sveikesnės Lietuvos. „Manau, kad šis renginys atsakė į daug klausimų, kurie vis dažniau kyla kai kalbame apie sveiko maisto principus. Konferencija taip pat gerai pasitarnaus tolimesniam natūralios medicinos propagavimui mūsų šalyje“ – dėstė mintis pašnekovas. 
„Didelis šio renginio indėlis į sklandesnį visuomeninių organizacijų ir valstybinio sveikatos sektoriaus bendradarbiavimą. Profesionalių lektorių paskaitos, išleisti leidiniai (T.C.Campbell „Visuma“), gausi informacija žiniasklaidoje ir objektyvus renginio nušvietimas – taip pat ženklas, kad sveikos gyvensenos judėjimas Lietuvoje įgyja vis didesnį pagreitį ir populiarumą“ – sako nenuilstantis sveikuolis.
Susidomėjimas antrąja Ann Wigmore gyvo maisto konferencija tikrai buvo didelis, vieni atėjo ieškoti rakto į sveikesnį gyvenimą, kiti – informacijos apie gydančią mitybą, treti – pagilinti ir praplėsti žinias.
Štai, kad ir Fitneso Europos ir Pasaulio čempioną Liną Kričalą nustebino renginio masiškumas.
Anot jo, smagu išgirsti, kad Marva Oganian ir kiti pranešėjai pastebėjo, kad nei vienoje šalyje nematė tiek daug susidomėjusių žmonių sveika mityba. Dar pridėjo, kad holistinės sveikatinimo idėjos labai tinka Lietuvai dėl jos sąlyginio mažumo. Tai galėtų apimti visą Lietuvą. Iš profesoriaus T.C. Campbell pranešimo buvo įdomu sužinoti, kad eksprezidentas Billas Clintonas naudoja jo rekomenduotą mitybą ir pasisako prieš gyvūninės kilmės maisto vartojimą ir konkrečiai pieną, pieno produktus, mėsą,
Snieguolės ir Leonido Ladinskų šeima konferencijoje lankėsi jau antrą kartą ir tvirtina, kad daugiausia važiuoja dėl vidinės motyvacijos gyventi sveikiau. „Pernai važiavom, tam, kad pasisemtume įrodymų, kad pasirinkom teisingą kelią. Tikrai taip labai padėjo, sužinojom daug visko, nors jau nemažai apie žalią mitybą žinojom ir anksčiau, daug skaitėm ir domėjomės. Šiemet taip pat važiavom dėl motyvacijos, bet sužinojom ir naujų dalykų“ – dalinasi Snieguolė.
Žurnalistės Justinos Mikaitės nuomone, šių metų konferencija buvo stipresnė. „Visų pirma todėl, kad buvo pakviesti tokie žmonės kaip amerikiečių biochemikas T.C. Campbelas, kuris, dažnai kritikuojamoms alternatyvioms mitybos teorijoms, suteikė mokslinį svorį. Šis žmogus yra daugiau negu 300 tiriamųjų straipsnių autorius. Džiugu, kad abi jo knygos „Natūralus būdas išvengti ligų“ (The China Study) ir „Visuma“ (Whole) išleistos Lietuvoje“.
Kasmetine Ann Wigmore gyvo maisto konferencija, kurioje dalyvavo pasaulinio garso mokslininkai: prof. T.C Campbell (JAV), Marva Oganian (Rusija), Viktoras Kulvinskas (JAV)) ir praktikai Loreta Vainius (JAV), Cherie Soria (JAV), Lietuvos ir tarptautinei visuomenei siekiama pateikti naujausią, moksliniais tyrimais pagrįstą informaciją apie mitybos įtaką sveikatai ir galimybę gydyti maistu. Renginys skirtas atkreipti už visuomenės sveikatą atsakingų valdžios institucijų dėmesį į galimybę keisti visuotinę sveikos mitybos sampratą, norint gerinti žmonių sveikatą ir garsinti lietuvaitės Onos Varapickaitės (Ann Wigmore) vardą Lietuvoje bei Europoje.
Antrąją Ann Wigmore gyvo maisto konferenciją, tema „Gydanti mityba“, organizavo VšĮ „Ann Wigmore fondas“ (Lietuva), „Living Ann Fund“ (JAV), bendradarbiaudamas su Vilniaus miesto savivaldybe, Vilniaus visuomenės sveikatos biuru, Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmais, Lietuvos sveikuolių sąjunga ir kitomis organizacijomis.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę