){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pagrindinis renginio tikslas – padidinti visuomenės supratimą, skatinti prevenciją bei sumažinti susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis skaičių.
Šįmet, padedant Vilniaus miesto savivaldybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai ir Vilniaus sveiko miesto biurui, ši diena minima 5 didžiausiuose Lietuvos miestuose.
Kodėl toks didelis dėmesys skiriamas būtent Širdies dienai? Nors šiuolaikinė medicina labai daug pasiekusi, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Nuo širdies ligų ir insulto, sudarančių trečdalį visų mirčių, kasmet miršta apie 17,5 mln. žmonių. Manoma, kad 2030 metais skaičius padidės iki 24,2 mln.Tad svarbu žinoti, kad daug ko galima išvengti. Kaip?
Paskutiniuoju metu vis daugiau dėmesio skiriama kardiometabolinės ligų rizikos veiksnių valdymui. Arterinė hipertenzija, padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis bei maža didelio tankio cholesterolio koncentracija kraujyje, rūkymas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, „pilvinis“ nutukimas, padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje, audinių atsparumas insulinui – visi šie veiksniai ir sukelia širdies ligas, insultą bei cukrinį diabetą.
Deja, didžioji dalis žmonių vis dar mano, kad ligų išvengti galima ir nekreipiant dėmesio į šiuos veiksnius. Juos galime nuvilti – tik rimtai susirūpinus ir „suėmus save į rankas“ galima pakeisti kitais atvejais jau nulemtą ligos istoriją.
Tyrimai rodo, kad mažiau nei ketvirtadalis žmonių žino, kas yra kardiometabolinė rizika. Iš visų veiksnių didesnioji dalis žinojo tik savo arterinį kraujo spaudimą ir, deja, tik trečdalis – gliukozės kiekį kraujyje, tik ketvirtadalis – bendro cholesterolio kiekį ir labai nedidelė dalis „blogojo“, „gerojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje.
Iš visų minėtų rizikos veiksnių ypatingas dėmesys pastaruoju metu yra skiriamas „pilviniam“ nutukimui, kuris lengvai nustatomas matuojant juosmens apimtį. Kas tai yra?
Nutukimas dažnai skirstomas į du tipus – „obuolio“ ir „kriaušės“. „Obuolio“ tipas – kai daugiausia riebalinio audinio susikaupia pilvo srityje, „kriaušės“ – kai riebalinio audinio perteklius susikaupęs klubų ir sėdmenų srityse.
Kaip jau minėta, „pilvinis“ nutukimas yra svarbus kardiometabolinės rizikos veiksnys, skatinantis kitų rizikos veiksnių atsiradimą. Didelis riebalų kiekis apie juosmenį išskiria tam tikras veiklias chemines medžiagas, kurios veikia vidaus organus ir gali sutrikdyti normalią jų funkciją. Žmonėms, kurių nutukimas „pilvinis“, yra du kartus didesnė rizika susirgti miokardo infarktu.
Visi yra bent kartą girdėję šiuos terminus. Tačiau tikriausiai ne visi paklausti galėtų paaiškinti, kuo šie veiksniai yra kenksmingi.
Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti 2 tipo cukrinį diabetą, o ilgalaikis gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje lemia smulkiųjų kraujagyslių pažeidimą, sukeliantį širdies, inkstų, akių, nervų sistemos ligas, insultą. Šios komplikacijos paprastai atsiranda greičiau nei per dešimt metų nuo ligos pradžios, tačiau svarbu atsiminti, kad 2 tipo diabetas gali būti gerai valdomas stebint cukraus kiekį kraujyje.
Apie cholesterolį žinome daugiau, tačiau prisiminti niekada nepakenkia.
Yra du cholesterolio tipai – didelio tankio („gerasis“) ir mažo tankio lipidų cholesterolis („blogasis“ cholesterolis). Gydytojai dažniausiai tikrina „blogojo“ cholesterolio kiekį, tačiau pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas ir „gerajam“, kadangi jis saugo nuo širdies ligų.
Svarbu atminti, kad rūkymas, antsvoris, nepakankamas fizinis aktyvumas – visi šie veiksniai mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje ir taip didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kraujo riebalai – trigliceridai – yra pagrindinė riebalų forma mūsų organizme. Daugumos pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir širdies ligomis, yra padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje. Tokiu atveju didelio tankio lipidų cholesterolio kiekis dažniausiai būna mažas, o tai, kaip jau minėta, dar labiau didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Turbūt geriausiai visiems pažįstamas ir girdėtas arterinis kraujo spaudimas yra jėga, kuria kraujas tekėdamas veikia kraujagyslių sieneles. 2000 metais 26 proc. pasaulio suaugusių gyventojų sirgo arterine hipertenzija, kuri gali būti ankstyvos mirties nuo širdies ligų priežastis. Tačiau paprastai ji yra gerai valdoma esant pakankamam fiziniam aktyvumui, sveikai maitinantis bei vartojant tinkamų medikamentų.
Taigi išvada viena – svarbu ne tik žinoti savo sveikatos būklę, bet ir rūpintis ja. Juk kas daugiau, jei ne jūs patys, padarys tai?
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę