Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » GYVENIMO BŪDAS  » Profilaktika  » Širdimi reikia rūpintis ne tik Širdies dieną

Širdimi reikia rūpintis ne tik Širdies dieną

Tradicija jau tapo Lietuvos širdies asociacijos minima Pasaulinė širdies diena – svarbiausias pasaulinės širdies federacijos (jos narė yra ir Lietuvos širdies asociacija) renginys. Generalinis šios šventės rėmėjas šiemet buvo farmacinė kompanija „Sanofi-Aventis“.
 

Pagrindinis renginio tikslas – padidinti visuomenės supratimą, skatinti prevenciją bei sumažinti susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis skaičių.
Šįmet, padedant Vilniaus miesto savivaldybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai ir Vilniaus sveiko miesto biurui, ši diena minima 5 didžiausiuose Lietuvos miestuose.
Kodėl toks didelis dėmesys skiriamas būtent Širdies dienai? Nors šiuolaikinė medicina labai daug pasiekusi, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Nuo širdies ligų ir insulto, sudarančių trečdalį visų mirčių, kasmet miršta apie 17,5 mln. žmonių. Manoma, kad 2030 metais skaičius padidės iki 24,2 mln.Tad svarbu žinoti, kad daug ko galima išvengti. Kaip?
 

Kardiometabolinės rizikos veiksnių valdymas


Paskutiniuoju metu vis daugiau dėmesio skiriama kardiometabolinės ligų rizikos veiksnių valdymui. Arterinė hipertenzija, padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis bei maža didelio tankio cholesterolio koncentracija kraujyje, rūkymas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, „pilvinis“ nutukimas, padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje, audinių atsparumas insulinui – visi šie veiksniai ir sukelia širdies ligas, insultą bei cukrinį diabetą.
Deja, didžioji dalis žmonių vis dar mano, kad ligų išvengti galima ir nekreipiant dėmesio į šiuos veiksnius. Juos galime nuvilti – tik rimtai susirūpinus ir „suėmus save į rankas“ galima pakeisti kitais atvejais jau nulemtą ligos istoriją.
Tyrimai rodo, kad mažiau nei ketvirtadalis žmonių žino, kas yra kardiometabolinė rizika. Iš visų veiksnių didesnioji dalis žinojo tik savo arterinį kraujo spaudimą ir, deja, tik trečdalis – gliukozės kiekį kraujyje, tik ketvirtadalis – bendro cholesterolio kiekį ir labai nedidelė dalis „blogojo“, „gerojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje.
 

„Pilvinis“ nutukimas ir jo keliamas pavojus


Iš visų minėtų rizikos veiksnių ypatingas dėmesys pastaruoju metu yra skiriamas „pilviniam“ nutukimui, kuris lengvai nustatomas matuojant juosmens apimtį. Kas tai yra?
Nutukimas dažnai skirstomas į du tipus – „obuolio“ ir „kriaušės“. „Obuolio“ tipas – kai daugiausia riebalinio audinio susikaupia pilvo srityje, „kriaušės“ – kai riebalinio audinio perteklius susikaupęs klubų ir sėdmenų srityse.


Kaip jau minėta, „pilvinis“ nutukimas yra svarbus kardiometabolinės rizikos veiksnys, skatinantis kitų rizikos veiksnių atsiradimą. Didelis riebalų kiekis apie juosmenį išskiria tam tikras veiklias chemines medžiagas, kurios veikia vidaus organus ir gali sutrikdyti normalią jų funkciją. Žmonėms, kurių nutukimas „pilvinis“, yra du kartus didesnė rizika susirgti miokardo infarktu.
 

Gliukozės kiekis kraujyje ir cholesterolis


Visi yra bent kartą girdėję šiuos terminus. Tačiau tikriausiai ne visi paklausti galėtų paaiškinti, kuo šie veiksniai yra kenksmingi.
Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti 2 tipo cukrinį diabetą, o ilgalaikis gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje lemia smulkiųjų kraujagyslių pažeidimą, sukeliantį širdies, inkstų, akių, nervų sistemos ligas, insultą. Šios komplikacijos paprastai atsiranda greičiau nei per dešimt metų nuo ligos pradžios, tačiau svarbu atsiminti, kad 2 tipo diabetas gali būti gerai valdomas stebint cukraus kiekį kraujyje.
Apie cholesterolį žinome daugiau, tačiau prisiminti niekada nepakenkia.
Yra du cholesterolio tipai – didelio tankio („gerasis“) ir mažo tankio lipidų cholesterolis („blogasis“ cholesterolis). Gydytojai dažniausiai tikrina „blogojo“ cholesterolio kiekį, tačiau pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas ir „gerajam“, kadangi jis saugo nuo širdies ligų.
Svarbu atminti, kad rūkymas, antsvoris, nepakankamas fizinis aktyvumas – visi šie veiksniai mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje ir taip didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
 

Kraujo riebalai ir arterinis kraujo spaudimas


Kraujo riebalai – trigliceridai – yra pagrindinė riebalų forma mūsų organizme. Daugumos pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir širdies ligomis, yra padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje. Tokiu atveju didelio tankio lipidų cholesterolio kiekis dažniausiai būna mažas, o tai, kaip jau minėta, dar labiau didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Turbūt geriausiai visiems pažįstamas ir girdėtas arterinis kraujo spaudimas yra jėga, kuria kraujas tekėdamas veikia kraujagyslių sieneles. 2000 metais 26 proc. pasaulio suaugusių gyventojų sirgo arterine hipertenzija, kuri gali būti ankstyvos mirties nuo širdies ligų priežastis. Tačiau paprastai ji yra gerai valdoma esant pakankamam fiziniam aktyvumui, sveikai maitinantis bei vartojant tinkamų medikamentų.
Taigi išvada viena – svarbu ne tik žinoti savo sveikatos būklę, bet ir rūpintis ja. Juk kas daugiau, jei ne jūs patys, padarys tai?

Populiariausi straipsniai

Rodyti daugiau

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2021. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS