){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Kiek šiuo metu žmonių Lietuvoje serga lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL)? Kokių rizikos faktorių pasekmė yra ši liga?[/klausimas]
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, šalyje užregistruota apie 50 tūkst. suaugusiųjų ir apie 2 tūkst. vaikų bei paauglių, sergančių LOPL. Šie skaičiai nėra tikslūs, nes epidemiologinių tyrimų nėra atlikta. Manoma, kad skaičiai turėtų būti didesni, nes nemaža dalis rūkančių, dirbančių ar gyvenančių užterštoje aplinkoje ir sergančių LOPL žmonių nekreipia dėmesio į ankstyvuosius ligos simptomus (skrepliavimą, ilgalaikį kosulį, fizinio pajėgumo mažėjimą) ir nesikreipia pagalbos. Iki pasireiškiant simptomams, kurie priverčia kreiptis pagalbos (dusuliui, švokštimui krūtinėje ir sumažėjusiam darbingumui), neretai praeina 15-20 metų. Tai LOPL klasta.
Nėra priemonių atskiro individo rizikos veiksniams (genetiniams faktoriams, padidėjusiam bronchų jautrumui aplinkos dirgikliams, imuninės sistemos ypatumams) koreguoti, tačiau galima šalinti aplinkos rizikos veiksnius. Tabako rūkymas (aktyvus ir pasyvus) - viena pagrindinių LOPL priežasčių. 90 proc. sergančiųjų LOPL - aktyviai arba pasyviai rūkantys. Dulkės ir chemikalai darbo aplinkoje gali sukelti LOPL, nesvarbu, ar žmogus rūko, ar ne. Taip pat veikia didėjantis miestų oro užterštumas. Patalpose praleidžiama per 90 proc. laiko, todėl oro kokybė ypač svarbi. Dažnos kvėpavimo takų infekcijos kūdikystėje ir vaikystėje “programuoja” blogesnę kvėpavimo funkciją ir dažnesnius susirgimus suaugus.
[klausimas]Kokios prevencijos priemonės?[/klausimas]
Sergančiųjų mokymas - svarbiausia sėkmingo gydymo sąlyga, labai svarbus darbo baras siekiant užkirsti kelią ligos paūmėjimui ir progresavimui bei užtikrinti gerą pacientų gyvenimo kokybę. Ypač tai svarbu sergantiesiems astma ir LOPL, nes pagrindiniai vaistai vartojami naudojant įvairius inhaliatorius. Reikia žinių ir “mokytojų” komandai (gydytojams, slaugytojams, farmacininkams, reabilitologams). Pradėjome mokymą 1988 m., įkūrę Astmos klubą - pirmieji Lietuvoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje. 1994 m. įsteigta Lietuvos astmos asociacija. Šiuo metu Lietuvoje yra 26 sergančiųjų kvėpavimo ligomis klubai, gydytojai juose dirba visuomeniniais pagrindais. Per šį laikotarpį surengta nemažai astmos mokyklų: dešimt respublikinių, kitos - regionuose. Išleistos knygutės “Jeigu sergate astma”, “Sirgdami LOPL galite gyventi geriau” (autorius - dr. G.A.Norvaišas - red.), leidžiamas laikraštis “Kvėpavimo džiaugsmas”.
Lietuvoje dirba 105 pulmonologai (iš jų 28 - vaikų pulmonologai) bei 28 alergologai (iš jų 9 - vaikų). Daugelis jų aktyviai dirba profilaktikos srityje, organizuoja pacientų klubus. Teigiamiems ligos kontrolės rezultatams Lietuvoje neabejotinai turi reikšmės vaistų kompensavimo sistema. Mes, pulmonologai, sakome, kad ankstyva LOPL ir astmos diagnostika yra BP gydytojų komandos rankose, nes pirminės grandies specialistai pirmiausia gali įtarti šias ligas, atlikti spirometriją, o sergančiuosius sistemingai stebėti ir gydyti. To paties iš BP gydytojų pageidauja ir kiti specialistai.
[klausimas]Kokie vykdomos LOPL ankstyvos diagnostikos programos rezultatai?[/klausimas]
Patirtis ir teigiami rezultatai yra apibendrinti Lietuvos ir užsienio spaudoje. Ši veikla teigiamai įvertinta GINA komitete. Pažymėtina, jog dirbama be papildomo finansavimo iš biudžeto. LOPL ankstyvos diagnostikos programa Lietuvoje vykdoma nuo 1999 m. Organizuota daug akcijų. Didesnio susidomėjimo susilaukė 2002 m. Pasaulinės LOPL dienos renginiai. LOPL ankstyvos diagnostikos ir mokymo kabinetai jau įsteigti Klaipėdos apskrities ligoninėje, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Alytaus gydymo įstaigose. Juose jau apsilankė per 1500 asmenų. Apie 300 naujų pacientų nustatyta LOPL, rizika susirgti nustatyta 375 asmenims. Pagrindinis šių kabinetų steigimo ir veiklos bei daugumos renginių, priemonių rėmėjas - farmacijos kompanija “Boehringer Ingelheim”.
[klausimas]Prašome papasakoti apie naują LOPL mokyklą.[/klausimas]
Klaipėdos apskrities ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos centras ir fondas “Kvėpavimo džiaugsmas”, padedant kolegoms iš Kauno ir Vilniaus bei farmacijos kompanijoms, rugsėjo mėn. Palangoje rengia pirmąją respublikinę mokyklą suaugusiesiems, sergantiems LOPL. Į ją kviesime asmenis, kuriems LOPL diagnozuota naujai atidarytuose Ankstyvos LOPL diagnostikos kabinetuose.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę