Nors medikai tvirtina, kad sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis savo sveikata reikėtų rūpintis ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais, tačiau būtent dėl vasaros karščių padažnėja širdies plakimas, labiau prakaituojama. Su prakaitu netenkama ne tik vandens, bet ir vitaminų bei mineralinių medžiagų, tarp jų – kalio ir magnio, būtinų normaliai širdies veiklai. „Todėl didelė oro temperatūra ypač kenkia sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis – hipertenzija, išemine širdies liga – juos dažniau ištinka priepuoliai, taip pat hipotonija – kraujospūdis dar labiau sumažėja, vargina silpnumas”, – sako Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadovė prof. habil. dr. Marija-Rūta BABARSKIENĖ.
Medikai varginamiems širdies negalavimų būtent vasaros dienomis rekomenduoja numatytus darbus lauke atlikti prieš vidudienio kaitrą arba vakare, kai saulė nebe tokia kaitri. Taip pat patartina kelis kartus per dieną pasimatuoti kraujospūdį, atsargiai elgtis prie vandens telkinių, vandens ir oro temperatūrų skirtumas turi būti ne didesnis nei 10 laipsnių. Verta prisiminti ir tai, jog įkaitus maudytis šaltoje jūroje pavojinga – negalima stačia galva nerti į tokį vandenį. Mirkti tokiame vandenyje taip pat derėtų saikingai ir nelaukti drebulio.
Prof. habil. dr. Marija Rūta Babarskienė sako, kad ir širdies negalavimų kankinamas žmogus gali turėti lygiai tokias puikias atostogas kaip ir sveikas. „Atostogauti galima visada, bet svarbu, kaip jūs suplanuosite savo atostogas. Jeigu planuojate jas praleisti pajūryje, pasirinkite saugesnį buvimą prie jūros – ryte ir po pietų. Negalima būti prie jūros vidurdienį, kai labai karšta. Negalima maudytis šaltoje, banguotoje jūroje, lipti į vandenį įkaitus ir negalima ilgai būti vandenyje”, – perspėja medikė.
Pasak jos, prieš atostogas svarbu apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad patikrintų sveikatą, rekomenduotų poilsio režimą ir gydymo planą atostogų metu. Kelionėse būtina turėti šeimos gydytojo rekomenduotus vaistus ir juos reguliariai vartoti. Atostogų metu sergantiems hipertenzija vertėtų pasimatuoti arterinį kraujospūdį ir, jeigu reikia, vartoti papildomai vaistų, kuriuos pataria šeimos gydytojas. „Patarčiau neplanuoti kelionių vidurdienį per kaitrą perpildytu autobusu ar savo automobiliu. Keliauti vertėtų ryte ar pavakaryje”, – pataria KMUK Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadovė.
„Patvirtintų mokslinių duomenų, kad sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis yra sveika vartoti alkoholį, nėra. Tačiau kelių epidemiologinių tyrimų metu yra nustatytas ryšys tarp alkoholio vartojimo bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos”, – sako prof. habil. dr. Marija-Rūta Babarskienė. Šiais tyrimais siekta paaiškinti vadinamąjį prancūziškąjį paradoksą. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai parodė, kad mirštamumas nuo širdies ligų Prancūzijoje yra mažesnis negu kitose išsivysčiusiose šalyse, nepaisant prancūzams būdingo gana gausaus sočiųjų riebalų vartojimo, rūkymo bei nedidelio fizinio aktyvumo. Šis reiškinys pavadintas „Prancūzų paradoksu“, pradėtos tirti jo priežastys. 1970 metais vienas Bordo universiteto profesorius iškėlė hipotezę, kad prancūzai širdies ligomis serga rečiau, nes daugiau negu kitų šalių gyventojai geria raudonojo vyno, kuris esą saugo širdies ir kraujagyslių sistemą. Hipotezė buvo patvirtinta 1982 metais tiriant gyvūnus. Remiantis moksliniais tyrimais, raudonasis vynas apsaugo nuo širdies ligų, tačiau nėra aišku, ar taip veikia tik raudonas vynas, ar bet koks alkoholis.
„Atliekant stebėjimo tyrimus, sunku įvertinti įvairių sąveikaujančių veiksnių įtaką ir individualų poveikį žmonėms. Taigi gydytojai rekomenduoja alkoholį vartoti atsargiai, nes labai svarbu, kad pacientai neviršytų rekomenduojamos dozės”, – sako KMUK Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadovė prof. habil. dr. Marija Rūta Babarskienė.
Sergantysis širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų visada laikytis sveikos mitybos rekomendacijų – vartoti vaisius ir daržoves penkis kartus per savaitę, liesą mėsą, daugiau žuvies ir liesesnio pieno produktų. Vasarą rekomenduojama mitybos racioną gausiau papildyti mūsų krašte užaugintomis šviežiomis daržovėmis ir vaisiais. Valgant įvairias daržoves ir vaisius, gaunama daug maistinių skaidulų, vitaminų, antioksidantų, mineralinių ir kitų medžiagų, saugančių nuo ligų, sumažinamas dietoje riebalų kiekis. Sergantiesiems padidėjusi arterinio spaudimo liga, medikai nepataria piktnaudžiauti sūriais produktais, druskos kiekį maiste kaip tik derėtų riboti.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę