Atostogos pagal širdies plakimą

Prasidėjusi vasara veja iš namų. Gamta vilioja savo malonumais, o ypač vasaros atostogas norisi išnaudoti kaip įmanoma vaisingiau ir atsipūsti nuo kasdienės rutinos. Tačiau dažnai net ir patys sveikiausi atostogautojai pajaučia, ką reiškia karštis, saulė ir tikriausiai galėtų patvirtinti, jog ne tik nuo intensyvių emocijų širdelė ima spurdėti labiau. Tad sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis dažnai vasaros laukia įsitempę ir nerimastingai.
 

Nors medikai tvirtina, kad sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis savo sveikata reikėtų rūpintis ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais, tačiau būtent dėl vasaros karščių padažnėja širdies plakimas, labiau prakaituojama. Su prakaitu netenkama ne tik vandens, bet ir vitaminų bei mineralinių medžiagų, tarp jų – kalio ir magnio, būtinų normaliai širdies veiklai. „Todėl didelė oro temperatūra ypač kenkia sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis – hipertenzija, išemine širdies liga – juos dažniau ištinka priepuoliai, taip pat hipotonija – kraujospūdis dar labiau sumažėja, vargina silpnumas”, – sako Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadovė prof. habil. dr. Marija-Rūta BABARSKIENĖ.
Medikai varginamiems širdies negalavimų būtent vasaros dienomis rekomenduoja numatytus darbus lauke atlikti prieš vidudienio kaitrą arba vakare, kai saulė nebe tokia kaitri. Taip pat patartina kelis kartus per dieną pasimatuoti kraujospūdį, atsargiai elgtis prie vandens telkinių, vandens ir oro temperatūrų skirtumas turi būti ne didesnis nei 10 laipsnių. Verta prisiminti ir tai, jog įkaitus maudytis šaltoje jūroje pavojinga – negalima stačia galva nerti į tokį vandenį. Mirkti tokiame vandenyje taip pat derėtų saikingai ir nelaukti drebulio.
 

„Širdininkų” pasiruošimas atostogoms


Prof. habil. dr. Marija Rūta Babarskienė sako, kad ir širdies negalavimų kankinamas žmogus gali turėti lygiai tokias puikias atostogas kaip ir sveikas. „Atostogauti galima visada, bet svarbu, kaip jūs suplanuosite savo atostogas. Jeigu planuojate jas praleisti pajūryje, pasirinkite saugesnį buvimą prie jūros – ryte ir po pietų. Negalima būti prie jūros vidurdienį, kai labai karšta. Negalima maudytis šaltoje, banguotoje jūroje, lipti į vandenį įkaitus ir negalima ilgai būti vandenyje”, – perspėja medikė.
Pasak jos, prieš atostogas svarbu apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad patikrintų sveikatą, rekomenduotų poilsio režimą ir gydymo planą atostogų metu. Kelionėse būtina turėti šeimos gydytojo rekomenduotus vaistus ir juos reguliariai vartoti. Atostogų metu sergantiems hipertenzija vertėtų pasimatuoti arterinį kraujospūdį ir, jeigu reikia, vartoti papildomai vaistų, kuriuos pataria šeimos gydytojas. „Patarčiau neplanuoti kelionių vidurdienį per kaitrą perpildytu autobusu ar savo automobiliu. Keliauti vertėtų ryte ar pavakaryje”, – pataria KMUK Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadovė.


 

Vynas ir širdies ligos


„Patvirtintų mokslinių duomenų, kad sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis yra sveika vartoti alkoholį, nėra. Tačiau kelių epidemiologinių tyrimų metu yra nustatytas ryšys tarp alkoholio vartojimo bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos”, – sako prof. habil. dr. Marija-Rūta Babarskienė. Šiais tyrimais siekta paaiškinti vadinamąjį prancūziškąjį paradoksą. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai parodė, kad mirštamumas nuo širdies ligų Prancūzijoje yra mažesnis negu kitose išsivysčiusiose šalyse, nepaisant prancūzams būdingo gana gausaus sočiųjų riebalų vartojimo, rūkymo bei nedidelio fizinio aktyvumo. Šis reiškinys pavadintas „Prancūzų paradoksu“, pradėtos tirti jo priežastys. 1970 metais vienas Bordo universiteto profesorius iškėlė hipotezę, kad prancūzai širdies ligomis serga rečiau, nes daugiau negu kitų šalių gyventojai geria raudonojo vyno, kuris esą saugo širdies ir kraujagyslių sistemą. Hipotezė buvo patvirtinta 1982 metais tiriant gyvūnus. Remiantis moksliniais tyrimais, raudonasis vynas apsaugo nuo širdies ligų, tačiau nėra aišku, ar taip veikia tik raudonas vynas, ar bet koks alkoholis.
„Atliekant stebėjimo tyrimus, sunku įvertinti įvairių sąveikaujančių veiksnių įtaką ir individualų poveikį žmonėms. Taigi gydytojai rekomenduoja alkoholį vartoti atsargiai, nes labai svarbu, kad pacientai neviršytų rekomenduojamos dozės”, – sako KMUK Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadovė prof. habil. dr. Marija Rūta Babarskienė.
Sergantysis širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų visada laikytis sveikos mitybos rekomendacijų – vartoti vaisius ir daržoves penkis kartus per savaitę, liesą mėsą, daugiau žuvies ir liesesnio pieno produktų. Vasarą rekomenduojama mitybos racioną gausiau papildyti mūsų krašte užaugintomis šviežiomis daržovėmis ir vaisiais. Valgant įvairias daržoves ir vaisius, gaunama daug maistinių skaidulų, vitaminų, antioksidantų, mineralinių ir kitų medžiagų, saugančių nuo ligų, sumažinamas dietoje riebalų kiekis. Sergantiesiems padidėjusi arterinio spaudimo liga, medikai nepataria piktnaudžiauti sūriais produktais, druskos kiekį maiste kaip tik derėtų riboti.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai