){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lietuvoje odos navikai užima antrą vietą tarp visų onkologinių ligų, o vyresnio amžiaus moterų – net pirmą. Nors odos vėžių yra įvairių, tradiciškai odos vėžiu vadinamos trys skirtingos ligos: bazalioma – dažniausia odos vėžio forma, plokščialąstelinis vėžys – retesnis, melanoma – rečiausia, bet agresyviausia odos vėžio forma. Per metus šalyje daugiau kaip dviem šimtams žmonių nustatoma melanoma.
50 proc. melanomų išsivysto iš apgamų, todėl labai svarbu juos stebėti. Vidutinis susirgusiųjų amžius Lietuvoje – 57 metai, bet liga užklumpa vis jaunesnius žmones.
Jei pastebėjote, kad pakito kurio nors apgamo išvaizda, dydis, kontūrai arba spalva, atsirado bet koks naujas, tamsus ar neaiškus odos darinys, savaime nenykstantis arba negyjantis per 2 mėnesius, reiktų kreiptis į dermatologą. Odos vėžio profilaktikai labai svarbu yra reguliari savistaba, mat dauguma odos navikų progresuoja lėtai. Pasitikrinti vertėtų žmonėms, kurių kūno odoje yra daugiau nei 50 apgamų, jie atipiniai, kinta, šlapiuoja ar kraujuoja.
Atlikę nemažai tyrimų, mokslininkai nustatė, kad didesnė rizika susirgti odos melanoma yra šviesiaplaukiams, mėlynakiams, strazdanotiems (I ir II odos foto-tipo žmonės), taip pat arčiau pusiaujo gyvenantiems asmenims, kartą ar daugiau smarkiai nudegusiems saulėje bei šiauriečiams, mėgstantiems atostogauti karšto klimato regionuose. Rizikos grupei priskiriami ir asmenys, kurie daug dirba lauke ir dažnai būna saulėje, kurių artimieji sirgo arba serga odos vėžiu. Moterims rizika susirgti melanoma yra du kartus didesnė negu vyrams. Pasaulyje daugiausia sergančiųjų melanoma yra Australijoje, Europoje – Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje.
Manau, australai dažniau serga dėl geografinės platumos, be to, didžiuma gyventojų – keltišką odą turintys imigravę asmenys, o švedai ir danai – dėl savo odos tipo, dauguma jų yra šviesiaodžiai ir mėlynakiai, kaip ir lietuviai. Nemažai įtakos turi ir šiauriečių pomėgis atostogauti karšto klimato regionuose. Jei šiauriečiai du kartus per metus po dvi savaites ilsisi ties pusiauju, saulės spindulių jie gauna daug daugiau nei mėnesį atostogaudami gimtinėje.
Ne visai. Nepamirškite, kad rizikos grupei priskiriami ir asmenys, kurie daug dirba laukuose ir dažnai būna saulėkaitoje bei soliariumų mėgėjai. Nemažai keliauti neišgalinčių jauno amžiaus tautiečių taip stengiasi įgyti šokoladinį įdegį. O soliariumų „saulė“ yra lygiai taip pat pavojinga kaip ir natūrali, neretai ir pavojingesnė – jei piktnaudžiaujama nejaučiant saiko. Nepamiršti reikia ir individualaus žmogaus genetinio polinkio sirgti odos vėžiu bei kitų, imunitetą mažinančių ligų, vaistų ir stresinių situacijų.
Odos ligomis lietuviai ir šiaurinės dalies europiečiai serga maždaug vienodai. Labiau išsivysčiusiose pasaulio šalyse didėja sergamumas alerginėmis, navikinėmis odos ligomis, o trečiosiose, besivystančiose šalyse – infekcinėmis.
Euromelanomos dienos akcija, kuri prasidėjo 1999-aisiais Belgijoje, Lietuvoje vyksta nuo 2008-ųjų. Tais metais akcijoje dalyvavo 43 gydytojai, patikrinti 1456 žmonės, apie 30 asmenų įtarta melanoma, 40 – kitos odos vėžio formų, 200 – atipiniai apgamai, kuriuos reikia stebėti ar šalinti. Pernai per akciją pasitikrino 1080 šalies piliečių, šiemet turėtų pasitikrinti apie 2000 žmonių .
Euromelanomos dienos akcija nesiekia patikrinti visų šalies piliečių, tik atkreipti visuomenės dėmesį į melanomos ir odos vėžio atsiradimo rizikos veiksnius ir būtinybę sekti odos pokyčius bei laiku kreiptis į specialistą. Kuo anksčiau žmogus atkreips dėmesį į rizikos veiksnius, tuo geresnių rezultatų gali tikėtis. Odos vėžio galima išvengti, pradinių stadijų jį nesunku išgydyti.
Siekiama atkreipti jaunų žmonių dėmesį į noro stipriai įdegti, pomėgio lankyti soliarumus ir visą dieną kaitintis saulėkaitoje įtaką sveikatai. Oda turi atmintį, sukaupusi tam tikrą ultravioletinių spindulių kiekį, greičiau sensta, sausėja, netenka imuniteto, gali susirgti vėžiu. Tyrimai rodo, kad iš tų 18 proc. žmonių, kurie reguliariai lankosi soliariumuose, net du trečdaliai nežino apie didėjančią riziką susirgti odos vėžiu, iš apklaustų piliečių tik 3,3 proc. teisingai nurodė visus odos vėžio rizikos veiksnius, net pusė apklaustųjų nežinojo, kaip žymimas apsauginių kremų filtro stiprumas. Iš 30 proc. piliečių, kurie saulėkaitoje naudoja apsauginius kremus nuo saulės, 60 proc. jais tepasi tik atėję į paplūdimį. Dauguma šių žmonių vartoja nepakankamą kremo kiekį, juo tepasi tik kartą, o ne kas 2 valandas, kaip daugeliu atveju reikėtų. Toks rizikingas elgesys ypač būdingas paaugliams.
Euromelanomos dienos akcija nėra gąsdinimas, priešingai, geros žinios propagavimas, kad, kažkiek pakeitus įpročius, šių nemalonumų galima išvengti. Kad pasigamintų reikiamas kiekis vitamino D, žmogui saulėkaitoje per dieną pakanka pabūti 15–30 minučių. Tad žinios leidžia žmogui rinktis riziką ar saugų elgesį. Prasidedant melanomai, žmogus nejaučia skausmo, tad dažnai nemato reikalo kreiptis į gydytojus, tam reikia sąmoningumo. Svarbu jį įdiegti bei teisingus įgūdžius suformuoti jauniems žmonėms.
Kol neįgavau dermatologės specialybės ir žinių apie UV spindulių poveikį odai, mėgau degintis saulėkaitoje. Tačiau, pradėjusi domėtis odos ligomis, po stažuotės Vokietijoje pamačiusi skaudžias saulės vonių soliariumuose ir egzotiškose šalyse pasekmes, anksti susenusią odą, tapau atsargesnė. Saule nepatartina piktnaudžiauti. Atostogaudama nuo 11 iki 15 valandos nesideginu, paplūdimyje nebūnu nepasitepusi odos apsauginiais kremais, daugiau laiko praleidžiu po skėčiu negu saulėkaitoje. Jau senokai nesižaviu šokoladinės spalvos įdegiu, kuris kažkada atrodė bene svarbiausias gerų atostogų ženklas. Man tai – nereikalinga rizika.
• Susirgti odos vėžiu įtakos turi paveldimumas, odos tipas, ilgalaikis piktnaudžiavimas ultravioletiniais spinduliais ir stiprūs odos nudegimai, ypač vaikystėje.
• Svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių vidurdienį, nuo 11 iki 15 valandos, kai jie intensyviausi.
• Būtina naudoti asmenines apsaugos priemones: plačiabrylę skrybėlę, akinius nuo saulės, pridengti kūną natūralaus pluošto drabužiais ilgomis rankovėmis (tamsesnė spalva labiau sugeria spindulius), o atviras kūno vietas pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės.
• Lietuvoje patartina naudoti apsauginius kremus ne mažiau kaip 15–20 SPF, o moterims atviras kūno vietas – veidą, dekolte sritį, pečius tepti dvigubai stipresniais apsauginiais kremais (pvz.: SPF 50+).
• Apsauginius kremus vertėtų naudoti visada, jei saulėtą vidurdienį lauke (dirbant ar sportuojant) ketiname praleisti ne mažiau kaip valandą, jais teptis derėtų maždaug 30 minučių prieš einant į lauką, o ne būnant saulėkaitoje. Nepamiršti, kad reikia pakartotinai pasitepti po 2 val.
• Apsauginius kremus patikimiau pirkti vaistinėse.
• Verta įprasti reguliariai, 1 kartą į mėnesį (jei yra rizikos veiksnių) ar bent prieš vasaros sezoną ir jam pasibaigus, su dviem veidrodžiais apžiūrėti visą savo odą (nepamirštant padų, odos po krūtimis, genitalijų), stebėti pigmentines dėmes, apgamus ar naujai atsiradusius negyjančius darinius.
• Pamačius nerimą keliančių darinių, būtina pasikonsultuoti su specialistais.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau
