Moters sveikata besirūpinančių specialistų tikslas – nustatyti kuo mažesnius navikus, kol jie nėra išplitę. Ankstyvąsias vėžio stadijas galima gydyti radikaliai – operuoti, švitinti, skirti profilaktinę chemoterapiją ir hormonų terapiją. Esant išplitusiam vėžiui su metastazėmis, visiškai išgydyti jau nesitikima. Nors net ir šiuo atveju moterims, tinkamai parinkus gydymo būdą, galima daugeliui metų pratęsti gyvenimą. Bet progresavusį vėžį gydyti sunkiau, labiau vargina, o gydymo rezultatai blogesni. Ankstyva krūties vėžio diagnostika gali nulemti gydymo sėkmę. Čia labai svarbus vaidmuo tenka šeimos gydytojui. Vizito metu jis turėtų apčiupinėti krūtis, limfmazgius, pažastis, apžiūrėti, ar nėra pakitimų. Įtarus mažiausią patologinį procesą, nusiųsti atlikti mamomgrafiją ar echoskopiją bei konsultuotis pas onkologą.
Savo ruožtu moterys turėtų kas mėnesį apsižiūrėti krūtis pačios, atsistojusios prieš veidrodį: ar krūtys vienodos, ar nėra odos paburkimų, paraudimų, sukietėjimų, išskyrų iš spenelių, ar liaukoje nėra darinių, sukietėjimų. Nustačius, kad apčiuopta vieta kas mėnesį didėja, kreiptis į gydytoją.
Mamogramas tikslingiausia daryti ne jaunesnėms kaip 40 metų moterims. Jaunesnių moterų krūties liaukinis audinys tankus, pro jį blogiau praeina rentgeno spinduliai, todėl sunkiau tiksliai diagnozuoti. Apie 40-50-uosius metus, artėjant menopauzei arba jai jau prasidėjus, krūties liaukinis audinys nyksta, lieka daugiau riebalinio audinio, per kurį spinduliai labai gerai praeina ir išryškėja visi patologiniai dariniai krūtyse. Tuo paremta ši tyrimo metodika. Mamografija gali būti ne visai tiksli, jei krūties audinys labai tankus, pavyzdžiui, moteriai vartojant kontraceptikų ar pakeičiamąją hormonų terapiją vyresniame amžiuje. Beje, prieš pradedant vartoti pakeičiamąją hormonų terapiją ir tęsiant šį gydymą ilgesnį laiką, mamogramas praktiškai reiktų daryti kiekvienais metais. Mamografijos metu patiriamo krūties spaudimo moterys neturėtų bijoti – jis trunka kelias sekundes ir tikrai visos moterys iškenčia, netgi patyrusios krūties operacijas. Praktiškai nuo to suspaudimo, kurį aparatas reguliuoja pats, priklauso mamogramos kokybė.
Pagal krūties vėžio diagnostinės atrankos programas paprastai mamografinis tyrimas atliekamas vyresnėms nei 50 metų moterims dėl jų krūtų audinio ypatybių ir todėl, kad šio amžiaus moterims didesnė tikimybė rasti pakitimų. Jaunesnėms moterims krūties vėžys išsivysto retai, ir tikimybė rasti pakitimų, tiriant profilaktiškai, yra mažesnė.
Tyrimo metu nustačius apvalų darinį krūtyje, reikia patikslinti, ar jis piktybinis, ar ne. Šiuo tikslu atliekama biopsija. Žinoma, jei moteris jauna, 20-25 metų, didelė tikimybė, kad mazgelis nėra piktybinis. Dažniausiai tai fibroadenoma. Bet jeigu moteris vyresnė nei 40 metų, gerybinių krūties ligų procentas mažėja, vėžio – didėja. Šių tendencijų susikirtimą galima pavadinti „vėžio žnyplėmis“. Jų susikirtimas yra apie 40-tuosius metus, kai vėžio tikimybė, palyginti su kitomis ligomis, ima didėti.
Būtent dėl vėžio rizikos visi mazgeliai, aptikti vyresnėms nei 40 metų moterims, dažniausiai šalinami. Mažas mazgelis šiuo atveju nėra mažiau pavojingas – jis kartais gali maskuoti vėžį. Mat jeigu auglys jau didelis, jis tam tikru būdu įauga į audinius, ir rentgenu matomas būdingas vaizdas. Jeigu auglys mažiukas, jis dar gali būti nespėjęs įaugti, neturi tokių aiškių piktybiniam augliui būdingų požymių, ir tai gali suklaidinti.
Vėžiui būdingas invazinis augimas į aplinkinius audinius – jis ne atstumia audinius, o įauga į juos. Kitas būdingas vėžio požymis – metastazės.
Klinikiniai požymiai tokie: ne visai lygus mazgelis, jis gali būti visai neskausmingas. Jeigu jis padidėjęs tiek, kad apima gretimus audinius, gali būti ir odos paburkimas, peraugimas, spenelių įtraukimas, išskyros iš jų, padidėję limfmazgiai – tai jau progresavusio vėžio požymiai.
Kadangi krūties vėžys plinta ne tik limfogeniniu, bet ir hematogeniniu keliu, ligai progresuojant hematogeninių metastazių gali būti plaučiuose, kepenyse, kauluose, smegenyse – bet kurioje kūno vietoje. Suprantama, kad esant 0,5-1 cm ar dar mažesniam mazgeliui, tikimybė, kad auglys yra išplitęs į kitus organus, yra daug mažesnė nei tada, kai auglys yra 5 cm, yra apėmęs pažasties limfmazgius ar kt.
Jeigu krūties piktybinis navikas labai mažas, jį galima gražiai pašalinti atliekant krūties liauką dalinai išsaugančią operaciją. Kadangi tai yra kosmetinės operacijos, praktiškai jos neturi prasmės tuomet, jeigu auglys didelis ir jį pašalinus lieka tik nedidelis asimetriškas krūties gabalėlis. Tokiu atveju reikia tos pačios operacijos metu atnaujinti krūties formą iš kitų kūno vietų (pvz., nugaros) paimtais audiniais ar šalinti visą krūtį ir paskui protezuoti.
Jeigu pavyksta pašalinti piktybinį auglį iki sveikų audinių, po operacijos galima būti tikriems, kad viskas bus gerai. Bet kadangi krūties vėžys klastingas – gali būti keliose vietose, be to, kokio nors židinėlio galima ir nepamatyti, po krūtį tausojančių operacijų visada taikoma spindulinė terapija.
Kai navikas, palyginti su krūtimi, didelis ar dėl kitų auglio ypatybių tausojamosios operacijos netinka, šalinama krūtis. Pašalinus krūtį, jeigu navikas buvo nedidelis, jeigu mažai išplitęs, neperėjęs į limfmazgius, spindulinės terapijos dažniausiai nereikia. Tačiau esant mažiausiam įtarimui, kad vėžys jau pasklidęs, pagal tam tikrus žymenis skiriama chemoterapija.
Operacijos metu dažnai kartu šalinami pažasties limfmazgiai, arčiausia vieta, kur krūties vėžys gali metastazuoti. Jei vėžys jau apėmęs nors vieną limfmazgį, skiriama pagalbinė chemoterapija.
Specialiais metodais nustačius estrogenų ir progesteronų receptorius naviko ląstelės paviršiuje, gali būti taikoma hormonų (dažniausiai antiestrogenų) terapija.
Šiuo metu, anksti diagnozavus krūties vėžį, yra plačios veiksmingo gydymo galimybės, dažniau galima atlikti krūtį tausojančias kosmetines operacijas. Jeigu anksčiau gydymo taktiką buvo galima parinkti gana primityviai – tik pagal naviko dydį ir limfmazgių būklę, dabar yra žinomi ir nustatomi prognostiniai veiksniai, kurie padeda geriau atrinkti didesnės rizikos grupei priklausančias ligones, tiksliau parinkti veiksmingą gydymo taktiką.
Kuo anksčiau skiriamas šiuolaikinis, tinkamas gydymo būdas, tuo didesnė galimybė pasveikti. Tik reiktų neužleisti ligos tiek, kad padėti būtų neįmanoma.
Mamogramas tikslingiausia daryti ne jaunesnėms kaip 40 metų moterims. Jaunesnių moterų krūties liaukinis audinys tankus, pro jį blogiau praeina rentgeno spinduliai, todėl sunkiau tiksliai diagnozuoti. Apie 40-50-uosius metus, artėjant menopauzei arba jai jau prasidėjus, krūties liaukinis audinys nyksta, lieka daugiau riebalinio audinio, per kurį spinduliai labai gerai praeina ir išryškėja visi patologiniai dariniai krūtyse. Tuo paremta ši tyrimo metodika. Mamografija gali būti ne visai tiksli, jei krūties audinys labai tankus, pavyzdžiui, moteriai vartojant kontraceptikų ar pakeičiamąją hormonų terapiją vyresniame amžiuje. Beje, prieš pradedant vartoti pakeičiamąją hormonų terapiją ir tęsiant šį gydymą ilgesnį laiką, mamogramas praktiškai reiktų daryti kiekvienais metais. Mamografijos metu patiriamo krūties spaudimo moterys neturėtų bijoti – jis trunka kelias sekundes ir tikrai visos moterys iškenčia, netgi patyrusios krūties operacijas. Praktiškai nuo to suspaudimo, kurį aparatas reguliuoja pats, priklauso mamogramos kokybė.
Pagal krūties vėžio diagnostinės atrankos programas paprastai mamografinis tyrimas atliekamas vyresnėms nei 50 metų moterims dėl jų krūtų audinio ypatybių ir todėl, kad šio amžiaus moterims didesnė tikimybė rasti pakitimų. Jaunesnėms moterims krūties vėžys išsivysto retai, ir tikimybė rasti pakitimų, tiriant profilaktiškai, yra mažesnė.
Tyrimo metu nustačius apvalų darinį krūtyje, reikia patikslinti, ar jis piktybinis, ar ne. Šiuo tikslu atliekama biopsija. Žinoma, jei moteris jauna, 20-25 metų, didelė tikimybė, kad mazgelis nėra piktybinis. Dažniausiai tai fibroadenoma. Bet jeigu moteris vyresnė nei 40 metų, gerybinių krūties ligų procentas mažėja, vėžio – didėja. Šių tendencijų susikirtimą galima pavadinti „vėžio žnyplėmis“. Jų susikirtimas yra apie 40-tuosius metus, kai vėžio tikimybė, palyginti su kitomis ligomis, ima didėti.
Būtent dėl vėžio rizikos visi mazgeliai, aptikti vyresnėms nei 40 metų moterims, dažniausiai šalinami. Mažas mazgelis šiuo atveju nėra mažiau pavojingas – jis kartais gali maskuoti vėžį. Mat jeigu auglys jau didelis, jis tam tikru būdu įauga į audinius, ir rentgenu matomas būdingas vaizdas. Jeigu auglys mažiukas, jis dar gali būti nespėjęs įaugti, neturi tokių aiškių piktybiniam augliui būdingų požymių, ir tai gali suklaidinti.
Vėžiui būdingas invazinis augimas į aplinkinius audinius – jis ne atstumia audinius, o įauga į juos. Kitas būdingas vėžio požymis – metastazės.
Klinikiniai požymiai tokie: ne visai lygus mazgelis, jis gali būti visai neskausmingas. Jeigu jis padidėjęs tiek, kad apima gretimus audinius, gali būti ir odos paburkimas, peraugimas, spenelių įtraukimas, išskyros iš jų, padidėję limfmazgiai – tai jau progresavusio vėžio požymiai.
Kadangi krūties vėžys plinta ne tik limfogeniniu, bet ir hematogeniniu keliu, ligai progresuojant hematogeninių metastazių gali būti plaučiuose, kepenyse, kauluose, smegenyse – bet kurioje kūno vietoje. Suprantama, kad esant 0,5-1 cm ar dar mažesniam mazgeliui, tikimybė, kad auglys yra išplitęs į kitus organus, yra daug mažesnė nei tada, kai auglys yra 5 cm, yra apėmęs pažasties limfmazgius ar kt.
Jeigu krūties piktybinis navikas labai mažas, jį galima gražiai pašalinti atliekant krūties liauką dalinai išsaugančią operaciją. Kadangi tai yra kosmetinės operacijos, praktiškai jos neturi prasmės tuomet, jeigu auglys didelis ir jį pašalinus lieka tik nedidelis asimetriškas krūties gabalėlis. Tokiu atveju reikia tos pačios operacijos metu atnaujinti krūties formą iš kitų kūno vietų (pvz., nugaros) paimtais audiniais ar šalinti visą krūtį ir paskui protezuoti.
Jeigu pavyksta pašalinti piktybinį auglį iki sveikų audinių, po operacijos galima būti tikriems, kad viskas bus gerai. Bet kadangi krūties vėžys klastingas – gali būti keliose vietose, be to, kokio nors židinėlio galima ir nepamatyti, po krūtį tausojančių operacijų visada taikoma spindulinė terapija.
Kai navikas, palyginti su krūtimi, didelis ar dėl kitų auglio ypatybių tausojamosios operacijos netinka, šalinama krūtis. Pašalinus krūtį, jeigu navikas buvo nedidelis, jeigu mažai išplitęs, neperėjęs į limfmazgius, spindulinės terapijos dažniausiai nereikia. Tačiau esant mažiausiam įtarimui, kad vėžys jau pasklidęs, pagal tam tikrus žymenis skiriama chemoterapija.
Operacijos metu dažnai kartu šalinami pažasties limfmazgiai, arčiausia vieta, kur krūties vėžys gali metastazuoti. Jei vėžys jau apėmęs nors vieną limfmazgį, skiriama pagalbinė chemoterapija.
Specialiais metodais nustačius estrogenų ir progesteronų receptorius naviko ląstelės paviršiuje, gali būti taikoma hormonų (dažniausiai antiestrogenų) terapija.
Šiuo metu, anksti diagnozavus krūties vėžį, yra plačios veiksmingo gydymo galimybės, dažniau galima atlikti krūtį tausojančias kosmetines operacijas. Jeigu anksčiau gydymo taktiką buvo galima parinkti gana primityviai – tik pagal naviko dydį ir limfmazgių būklę, dabar yra žinomi ir nustatomi prognostiniai veiksniai, kurie padeda geriau atrinkti didesnės rizikos grupei priklausančias ligones, tiksliau parinkti veiksmingą gydymo taktiką.
Kuo anksčiau skiriamas šiuolaikinis, tinkamas gydymo būdas, tuo didesnė galimybė pasveikti. Tik reiktų neužleisti ligos tiek, kad padėti būtų neįmanoma.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau