){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kasmet pasaulyje diagnozuojama apie 500 000 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, apie 250 000 moterų kiekvienais metais nuo šios ligos miršta . Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 500 naujų atvejų ir apie 270 mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio. Nors gimdos kaklelio patikros programa Lietuvoje pradėta vykdyti nuo 2004 metų, tačiau pažaboti sergamumo ir mirtingumo nuo šios ligos dar nepavyko.
Jau įrodyta, kad pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). 99,9 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, randami onkogeniniai ŽPV tipai. Dažniausiai – 16 arba 18 ŽPV tipai, kurie sukelia daugiau ne 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. ŽPV infekcija – viena labiausiai paplitusių lytiškai plintančių infekcijų, nes iki 80 proc. moterų, gyvenančių lytinį gyvenimą, per savo gyvenimą bent kartą juo užsikrečia. Kodėl ne visos moterys, užsikrėtusios šiuo virusu, suserga vėžiu? Manoma, kad įtakos tam turi ir kiti rizikos veiksniai, veikiantys moterų organizmą. Mažiau tyrinėti moters organizmo genetiniai veiksniai, ypač organizmo genetinis polinkis (p53 geno polimorfizmas (pokyčiai)) ŽPV infekcijai tapti lėtine infekcija ir versti ląsteles mutuoti ir supiktybėti.
Kadangi ŽPV infekcija plinta lytiškai, ja dažniausiai užsikrečiama aktyvaus lytinio gyvenimo pradžioje. ŽPV užsikrėtimo rizika didėja daugėjant lytinių partnerių skaičiui. Reikėtų nepamiršti, kad svarbu ne tik moters lytinė elgsena, bet ir jos partnerio, nes tai dažniausiai lytiniu būdu perduodama infekcija. Infekuotumas ŽPV padidėja nuo 17 proc. moterims, turinčioms vieną lytinį partnerį, iki 83 proc. moterims, kurios turi penkis ir daugiau lytinių partnerių. Daugėjant lytinių partnerių, didėja ir tikimybė užsikrėsti kelių tipų virusais.ŽPV infekcijos rizika ypač padidėja, jei lytiniai santykiai pradedami jauname amžiuje (brendimo laikotarpiu). Dėl anatominių gimdos kaklelio ypatumų jauname amžiuje palankesnės sąlygos virusui patekti į organizmą.
Geriamųjų kontraceptikų (GK) tyrinėjimai rodo, kad ilgalaikis jų vartojimas yra gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys. Manoma, kad kontraceptikai skatina ŽPV infekcijos persistavimą. Tačiau GK vartojimas trumpiau nei penkerius metus nėra siejamas su vėžio rizika. Jei jie vartojami ilgesnį laiką, ši rizika didėja iki 5 kartų, ypač jei vartojama ilgiau nei 10 metų.
Nustatyta sąsaja tarp gimdymų skaičiaus ir invazinio gimdos kaklelio vėžio rizikos, nes gimdos kaklelio pokyčiai vystosi toje vietoje, kur gimdymo metu buvo pažeistas gimdos kaklelis. ŽPV infekuotoms moterims, kurios turėjo septynis ar daugiau nėštumų, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu keturis kartus didesnė negu ŽPV infekuotoms ir negimdžiusioms moterims. Padidėjusi gimdos kaklelio vėžio rizika siejama ir su nėštumo nutraukimais, nes jų metu taip pat yra traumuojamas gimdos kaklelis.
Moterų rūkymas taip pat didina gimdos kaklelio vėžio riziką. Ši rizika siejama ne tik su ilgu ir intensyviu rūkymu, bet ir su tabako dūmais, esančiais aplinkoje. Nustatyta, kad rūkant cigaretes tabake esančių kancerogeninių junginių metabolitai (N-nitrozaminas) patenka į gimdos kaklelio gleivinės išskyras ir gali tiesiogiai veikti gleivinę. ŽPV infekuotos ir rūkančios moterys turi du kartus didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, o nustojus rūkyti dažnai išnyksta ir pokyčiai, kurie buvo nustatyti moterims gimdos kaklelyje.
Vyresnėms moterims yra padidėjusi rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu, kadangi jos rečiau kreipiasi į gydytoją, rečiau dalyvauja medicininėse apžiūrose. Daugelio autorių buvo tyrinėjama socialinių-ekonominių sąlygų įtaka formuojantis gimdos kaklelio vėžiui. Jau anksčiau buvo nustatyta, kad, esant blogesnėms socialinėms ekonominėms sąlygoms, gimdos kaklelio vėžiu sergama dažniau. Vyresnėms moterims, užsikrėtus onkogeniniais ŽPV tipais, yra didesnė rzika, kad infekcija taps lėtinė ir sukels gimdos kaklelyje vėžinius pokyčius. . Tiriant įvairių vitaminų ir mikroelementų įtaką gimdos kaklelio vėžio rizikai, nustatyta, kad didelis karotinų, vitamino C kiekis mityboje siejamas su gimdos kaklelio vėžio rizikos mažinimu. Vitaminas C pasižymi apsauginiu poveikiu, nes apsaugo žmogaus DNR nuo laisvųjų deguonies radikalų poveikio. Daugelio atliktų tyrimų dėl vitamino E vartojimo ir gimdos kaklelio vėžio rizikos sąsajos duomenys labai prieštaringi, tyrinėjimai tęsiami. Mažas folio rūgšties kiekis palengvina ŽPV skverbimąsi į žmogaus ląstelių DNR, o tai pagreitina vėžio vystymąsi. Vitaminas A ir jo dariniai stabdo su ŽPV susijusių gimdos kaklelio pokyčių vystymąsi, t.y. veikia profilaktiškai.
Gimdos kaklelio vėžys siejamas ir su kitais infekciniais veiksniais. Jei moterys, kurios yra infekuotos ŽPV, taip pat turi ir 2 tipo Herpes simplex virusą ar Chlamydia trachomatis, joms yra padidėjusi rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
Ar užsikrėtus onkogeniniais ŽPV tipais vystysis gimdos kaklelio vėžys, priklauso ne tik nuo aukščiau minėtų veiksnių. Mokslininkai išsiaiškino, kad tai priklauso ir nuo organizmo genetinio polinkio infekcijos imlumui. p53 genas vadinamas genu navikų slopintoju, nes jis stabdo navikinį procesą organizme. Nustatyta, kad beveik 50 proc. visų vėžinių ląstelių turi pakitusį p53 geną. Dėl šio geno pakitimų atsiranda genetinis nestabilumas, dėl ko susidaro palankios sąlygos vystytis vėžiui.
Nedideli geno pokyčiai, kai pasikeičia vos vienas geno sekos nukleotidas, vadinamas vieno nukleotido polimorfizmu. Kelios geno p53 polimorfinės vietos yra ypač tyrinėjamos, nes manoma, kad tai padidina gimdos kaklelio vėžio riziką.
p53 geno kodono 72 pozicijoje gali būti arginino (CGC) arba prolino (CCC) aleliai, kurie skiriasi tik viena pozicija geno sekoje. Kai asmuo turi abu alelius, genas yra heterozigotinis, o kai tik vieną – genas yra homozigotinis.
Buvo nustatyta, kad p53 homozigotinės formos pagal arginino (Arg/Arg) alelį yra imlesnės ŽPV infekcijai negu heterozigotinės p53 formos (Arg/Pro), o asmenims, turintiems homozigotinį arginino (Arg/Arg) alelį, yra ir 7 kartus didesnė rizika susirgti su ŽPV susijusiu vėžiu negu turint heterozigotinį (Arg/Pro) alelį. Keleto vėlesnių tyrimų rezultatai patvirtino šiuos gautus duomenis.
p53 geno polimorfizmo tyrimai buvo atlikti ir Lietuvos moterims. Mūsų atliktuose tyrimuose nustatytas mažesnis procentas homozigotinio Arg/Arg alelio tiek moterims, sergančioms gimdos kaklelio vėžiu, tiek sveikoms moterims. Panašūs rezultatai gauti atlikus tyrimus Izraelyje, Japonijoje, Kosta Rikoje ir atliekant ankstesnius Jungtinėje Karalystėje. Tačiau tyrimų rezultatai labai svyruoja ir priklauso nuo tiriamosios populiacijos. Kaimyninėje šalyje, Lenkijoje, atliktais tyrimais nenustatyta alelių pasiskirstymo skirtumų tarp sveikų ir sergančiųjų, o tyrėjai daro išvadą, kad Arg/Arg alelis nėra siejamas su padidėjusia gimdos kaklelio vėžio rizika.
Tačiau mūsų tyrimo duomenimis buvo patvirtinta, kad padidėjusi gimdos kaklelio vėžio rizika Lietuvos moterims yra siejama su Arg/Arg homozigotiniu aleliu, ji yra didesnė 2 kartus negu moterims su nepakitusiu, t. y. heterozigotiniu, Arg/Pro aleliu.
Mūsų tyrimo rezultatai skiriasi nuo daugelio kitų šalių atliktų tyrimų rezultatų ir buvo panašūs tik į Izraelio mokslininkų gautus rezultatus. Izraelio mokslininkai taip pat pažymi, kad padidėjusi gimdos kaklelio vėžio rizika siejama su homozigotiniu Arg/Arg aleliu.
Taigi apibendrinant galima daryti išvadą, kad gimdos kaklelio vėžys yra daugiapakopis kancerogenezės procesas, reikalaujantis tolimesnių tyrimų šioje srityje. ŽPV infekcijos persistavimo ir su ja susijusių ikivėžinių ir vėžinių pokyčių gimdos kaklelyje vystymosi galima išvengti taikant efektyvią ir šiuolaikišką profilaktiką – skiepus. Skiepai nuo agresyviausių ŽPV tipų 16 ir 18 kartu su reguliariai atliekamu citologiniu tepinėliu gali apsaugoti 94 moteris iš 100 nuo šios vienos dažniausių moterų onkologinės ligos.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau
