){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ilgą laiką sergant inkstų vėžiu jokių simptomų nebūna. Tik jau navikui esant dideliam, atsiranda juosmens, šono skausmai ir kitų simptomų. Esant labai progresavusiam vėžiui, naviką galima užčiuopti pilve, atsiranda kraujo ar jo krešulių šlapime. Vienas iš inkstų vėžio požymių gali būti nepaaiškinamas karščiavimas. Be to, ligoniai skundžiasi nuovargiu, kūno masės mažėjimu, padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, išsiplėtusiomis kapšelio venomis. Sutrikus vieno inksto funkcijai, jo veiklą kompensuoja kitas. Pasak profesoriaus B. Dainio, gamta svarbiausius organus davė po du. Daug blogiau, kai žmogus netenka abiejų inkstų. Tada vienintelis išsigelbėjimas – dializės ir inksto transplantacija. Praėjusiais metais inkstų transplantacijos Lietuvoje laukė daugiau nei 200 žmonių. O daugiau nei tūkstantis tris kartus per savaitę patiki savo likimą mašinai ir kenčia sunkias dializės procedūras.
Rizika susirgti inkstų vėžiu didėja metams bėgant. Dažniausiai serga 50– 70 metų žmonės, vyrai – beveik du kartus dažniau. Manoma, kad moteriški hormonai saugo nuo inkstų vėžio, todėl jie kartais vartojami gydymo tikslu.
Taip pat inkstų vėžiu susirgti rizikuoja rūkantieji. Rūkaliai dažniau serga ne tik plaučių, gimdos kaklelio, prostatos, bet ir inkstų vėžiu.
Pajutę juosmens skausmus, pamatę šlapime kraujo, nedelsdami kreipkitės į medikus, kad jie ištirtų ir galbūt išgelbėtų inkstus.
Daugelis išgirdę, kad serga vėžiu, praranda bet kokį norą kovoti su juo. Vėžio diagnozė mistifikuota ir apipinta įvairiais prasimanymais bei gandais. Išgirdęs diagnozę, žmogus susitaiko ir, praradęs bet kokią viltį, laukia paskutiniosios. Dažniausiai žmonės būna klaidingai įsitikinę, jog, susirgus vėžiu, pasveikti nebeįmanoma. Taip tikrai nėra. Gydymo rezultatai labai priklauso nuo to, kada liga diagnozuojama. Kadangi, kaip minėta, inkstų vėžys ilgą laiką auga nesukeldamas jokių simptomų, daugeliui žmonių jis nustatomas atsitiktinai, echoskopu tiriant kitus organus. Būtent todėl profesorius rekomenduoja, esant galimybei, visuomet echoskopu pasitikrinti inkstus. Šiuolaikiniai vaistai leidžia efektyviai gydyti net toli pažengusias inkstų vėžio formas ir padėti pacientams, kurie dar neseniai buvo laikomi beviltiškais.
Inkstų vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos, bendros paciento sveikatos būklės, amžiaus bei kitų veiksnių. Dažniausiai taikomas ir veiksmingiausias ankstyvos inkstų vėžio stadijos gydymo metodas yra chirurginis, kada pašalinamas visas ar dalis pažeisto inksto.
Pasak Vilniaus onkologijos instituto Onkourologijos skyriaus gydytojo dr. Alberto ULIO, vis dažniau atliekamos navikų termodestrukcijos operacijos, kada kontroliuojant ultragarsu navikas sunaikinamas aukšto dažnio srovės sukeliamu karščiu. Sergant ankstyvomis inkstų vėžio stadijomis nei chemoterapija, nei spindulinis gydymas netaikomi. Kai vėžys išplitęs į kitus organus arba jo neįmanoma pašalinti, taikoma imunoterapija interferonu. Deja,šis gydymo metodas būna efektyvus vos 5-10 procentų pacientų ir dažnai sukelia nemalonius šalutinius poveikius. „Daug efektyvesnis ir geriau toleruojamas išplitusio naujas vėžio gydymo būdas – biologinė taikinių medikamentinė terapija. Vienas efektyviausių biologinės terapijos preparatų – sunitinibas (prekinis pavadinimas Sutent), – pasakojo dr. A. Ulys. – Iki atsirandant biologinės terapijos preparatams, mes negalėjome padėti sunkiems pacientams, o dabar mes galime gydyti pacientus, kurių būklė dar neseniai buvo vertinama kaip nepagydoma. Tai vienas svarbiausių atradimų onkologijos srityje per paskutinius 5 metus.“
Labai svarbi biologinių preparatų savybė ta, kad jie veikia navikines ir neveikia sveikų ląstelių. Taip išvengiama nemalonių chemoterapijos šalutinių poveikių. Be to, tai pacientams patogi vaisto forma. Pavyzdžiui, biologinis preparatas sunitinibas vartojamas tablečių forma.
Boksas
Šių metų gegužės mėnesį Čikagoje, JAV, paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad pacientams, sergantiems metastazine inkstų ląstelių karcinoma (mRCC), dar vadinama progresuojančiu inkstų vėžiu, vartojant sunitinibą (jis gaminamas Sutent pavadinimu), bendra išgyvenimo trukmė pasiekė daugiau nei dvejus metus, palyginti su gydymu interferonu alfa. Tokie rezultatai tyrimų metu nustatyti pirmą kartą. Tai labai svarbu ir rodo inkstų vėžio gydymo pažangą.
Profesorius John Wagstaff, medicininės onkologijos profesorius ir garbės konsultantas (Pietų Velso vėžio institutas, Svonsis), komentuoja taip: „Šie rezultatai rodo, kad sunitinibas daro didžiulį poveikį pacientų, sergančių sunkiai gydomomis vėžio formomis, išgyvenimo trukmei ir akivaizdžiai patvirtina sunitinibo vaidmenį kaip pirmos eilės RCC gydymo metodą.“
Liono universiteto (Prancūzija) medicinos profesorė, generalinio direktoriaus pavaduotoja Sylvie Negrier sakė: „Sunitinibo ir interferono alfa poveikio tyrimo duomenys apie bendrą išgyvenimo trukmės padidėjimą nurodo akivaizdžias gydymo rekomendacijas. Tyrimo pabaigoje bendra vaistą vartojusių pacientų išgyvenimo trukmė viršijo dvejus metus – tai tikras proveržis, nes joks kitas gydymas progresuojančio inkstų vėžio atveju nedavė tokių rezultatų.“
Be to, sunitinibas prisidėjo prie kitų žymenų pagerėjimo gydant šią vėžio formą. Sunitinibas yra svarbus žingsnis, siekiant pailginti išgyvenamumą.
Tai ne vienintelis tyrimas, patvirtinantis pozityvų preparato poveikį gydant progresuojantį inkstų vėžį.
2007 m. sausį vaistas Europoje buvo pripažintas pirmos eilės mRCC gydymo metodu. Tai naujas medikamentas, papildantis naujos klasės daugiatikslius vaistus nuo vėžio. Jis veikia naviką dvejopai – neleisdamas vėžio ląstelėms daugintis ir užkirsdamas kelią kraujo tiekimui į naviką.
Vaisto poveikio tyrimai su sergančiaisiais progresavusiu inkstų vėžiu bus tęsiami ir toliau. Šiuo metu yra vykdomi du tyrimai, analizuojantys sunitinibo, kaip pagalbinio vaisto, skubiai po operacijos skiriamo pacientams, kuriems gresia vėžio recidyvas, vaidmenį.
Tyrimų duomenys rodo, kad sunitinibas, skiriamas monoterapijai, pailgina išgyvenamumą, kai liga neprogresuoja o visose progresavusiu inkstų vėžiu sergančių pacientų rizikos grupėse, įskaitant pacientus, kurių prognozės blogiausios.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau
