){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Apie 1970 metus buvo padaryta prielaida, kad žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija vaidina svarbų vaidmenį formuojantis gimdos kaklelio vėžiui. Tarptautinis vėžio tyrimo centras (Lionas, Prancūzija) padarė išvadą, kad ŽPV yra vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių gimdos kaklelio vėžio formavimąsi.
Šiandien jau yra identifikuota daugiau nei 120 ŽPV tipų, infekuojančių odą arba gleivines, 30 iš jų plinta lytiškai. Dažniausiai jie sukelia gerybines odos papilomas, karpas ir yra gimdos kaklelio displazijos bei vėžio rizikos veiksniai.
Iš gausybės ŽPV tipų mokslininkai išskyrė kelis, kuriuos pavadino didelės onkogeninės rizikos. Jeigu jie atsiranda moters organizme, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu iš karto padidėja. Mažos onkogeninės rizikos virusai (6, 11) susiję su karpomis, o didelės onkogeninės rizikos tipai – 16, 18, 45, 31, 33 – su gimdos kaklelio vėžiu. Šie virusai į moters organizmą patenka lytinių santykių metu. Kiekviena lytiškai aktyvi moteris rizikuoja užsikrėsti ŽPV, ši rizika atsiranda jau nuo pirmųjų lytinių santykių.
Infekcijos organizme laikas labai priklauso nuo viruso tipo. ŽPV 16 tipo virusas gali būti organizme iki 16 mėn., nesukeldamas jokių gimdos kaklelio gleivinės pažeidimų. Kiti didelės vėžio rizikos virusai gali būti organizme vidutiniškai apie 8 mėn., mažos vėžio rizikos virusai – apie 4–5 mėn.
Dauguma infekuotų moterų spontaniškai pasveiksta (virusas išnyksta) greičiau nei per dvejus metus. Būtent infekcija, kuri išlieka ilgesniam laikui, ir sukelia sunkią patologiją ar net vėžį. Pats virusas nėra išgydomas. Gydomos tik jo pasekmės.
Stengtis išsiaiškinti, ar turite ŽPV, ne itin reikia, nes iki 35-erių jo nešiotoja pabūna beveik kiekviena moteris. Viruso išsiaiškinimas nemažai kainuoja, be to, net ir sužinojus, kad jis yra, lieka nemaža tikimybė, kad jūsų organizmas jį pašalins. O paties fakto žinojimas gali smarkiai psichologiškai paveikti moterį. Tai iš tiesų nereikalingos emocijos. Aiškintis, ar organizme yra virusas, verta sulaukus 30–35-erių. Nuo tokio amžiaus moterys vadinamos tikrosiomis viruso nešiotojomis.
ŽPV aptinkama 99,7 proc. susirgusiųjų gimdos kaklelio vėžiu. Yra nustatyta, kad 70 procentų gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia ŽPV. Gimdos kaklelio vėžio riziką didina ankstyvas lytinis gyvenimas, rūkymas, didelis lytinių partnerių skaičius, imuniteto stoka.
Lietuvoje jau yra keturvalentė vakcina, kuri gali apsaugoti moteris nuo labiausiai paplitusių dviejų onkogeninių ŽPV tipų – 16 ir 18, ir nuo 6 ir 11 ŽPV tipų, galinčių sukelti genitalijų karpas. Vakcina 100 proc. apsaugo nuo šitų tipų.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad ŽPV vakcinos, į kurių sudėtį įeina 16 ir 18 tipai, gali net iki 70 proc. atvejų apsaugoti nuo plokščialąstelinio gimdos kaklelio vėžio ir iki 85 proc. – nuo gimdos kaklelio adenokarcinomos. Paauglių mergaičių vakcinacija nuo šių ŽPV tipų kartu su reguliaria ginekologine patikra gali sumažinti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu net 94 proc.
· ŽPV kažkuriuo savo gyvenimo momentu užsikrečia net 80 proc. moterų, viruso nešiotojai yra vyrai.
· Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ŽPV užsikrėtę apie 630 milijonų žmonių visame pasaulyje.
· Pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu Lietuva yra pirma Europos Sąjungoje. Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra nustatomas daugiau nei 500 moterų.
„Pagrindinė priežastis, kodėl dvejoju pasiskiepyti – tai galvojimas, kad manęs ši liga nepalies. O kodėl turėtų? Juk giminėje šia liga sirgusių nebuvo, pati sveikai gyvenu. Skiepas – vis dėlto injekcija, kam be reikalo leistis vaistus?..
Kita vertus, skiepytis norisi, nes kausto baimė vien pagalvojus apie tokią ligą. Bėda tik, kad mažokai apie ją žinau. Kalbantis su draugėmis, išaiškėjo, kad jos irgi mažai žino apie šią ligą ir kažkodėl mano, kad jų ši bėda nepalies… Iš tiesų ŽPV išplitimas yra labai didelis, ir naiviai tikėtis, kad tu neturi šio viruso, būtų neapdairu.
Kai pasirodė informacija apie skiepus, tada sužinojome ir apie ligą, nors, kaip pasirodė, esame vos ne pirmaujanti šalis pagal gimdos kaklelio vėžio susirgimų skaičių. Kaip taip gali būti? Tiek daug moterų serga ir miršta nuo šios ligos, o mes tiek mažai apie ją žinome?
Galbūt netinkamas yra ginekologų požiūris, kurie pagal mano amžių dar negali siūlyti PAP tyrimo, todėl laukia tinkamo šiam tyrimui amžiaus ir nieko apie gimdos kaklelio vėžį nekalba. O juk po dešimties metų jau gali būti vėlu! Tada gydytoja jau turės pasakoti apie vėžio gydymą...
Nežinau, gal dar reikia laiko viską įsisąmoninti, informacija yra nauja, ją reikia priimti ir suvokti. Todėl aš dar svarstau...“
„Aš jau pasiskiepijau viena vakcina. Gana anksti sužinojau apie šią ligą, apie jos grėsmingumą sveikatai ir gyvybei. Po to vis domėjausi ir man buvo visai nesunku apsispręsti pasiskiepyti. Pinigų tikrai negaila, nes tai yra investicija į sveikatą. Kai nebus sveikatos ir teks gulėti lovoje, tai ir pinigų nebus. Tad gal verta iš anksto apsidrausti? Mano nuomone, nėra jokių priežasčių nesiskiepyti.”
„Tik neseniai sužinojau apie gimdos kaklelio vėžį, apie galimybę pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso, sukeliančio šią ligą. Man buvo tikrai nauja, kad šios ligos išsivystymą lemia virusas, kad jį turime daugelis, dar man reikia daugiau informacijos apie patį skiepą, kaip jis veikia, ar saugus ir t.t.
Su gydytoja niekada nesu kalbėjusi apie gimdos kaklelio vėžį, nors mūsų šalyje pastaruoju metu dažnai tenka išgirsti kalbų apie onkologines ligas. Nors galbūt blogai, kad informacijos priemonės kalba tik apie žmones, kurie susirgo vėžiu, tačiau žinių apie pačią ligą, jos gydymo galimybes, susirgimo priežastis nepateikia. Aišku, negerai, kad patys nesidomime…
Todėl prieš nuspręsdama skiepytis norėčiau gauti daugiau informacijos apie ligą ir skiepus. Manau, kad skiepai yra naudingas ir svarbus dalykas, tačiau man dar trūksta informacijos ryžtingam sprendimui.”
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau
