){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Apie savo apsisprendimą VšĮ „Sveikatos žinios“ dirbanti žurnalistė Andželika pasakojo taip: „Vėžys – tai ne šiaip kokia sloga, nuo kurios po savaitės kančių vis tiek pasveiksi. Vėžys yra baisi liga. Dėl gimdos kaklelio vėžio kasmet šimtai moterų netenka sveikatos, gyvenimo džiaugsmo ir net gyvybės. Kiekvieną kartą, kai gydytoja darydavo citologinį tyrimą, laukdama rezultatų aš jaudindavausi. Ir ne todėl, kad priklausau rizikos grupei, tiesiog laukti žinios, galinčios smarkiai pakeisti tavo gyvenimą, labai nejauku. Todėl, vos sužinojau, kad yra galimybė pasiskiepyti nuo papilomos virusų ir apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio, aš apsisprendžiau labai greitai.“
Paklausta, ar nebijojo pirmoji visoje šalyje pasiskiepyti iki tol nežinota vakcina, Andželika tvirtai atsakė: „Visiškai ne. Man buvo keisti kai kurių mano draugių pareiškimai, kad neturėčiau skiepytis. Jos sakė, kad nežinia, kokios bus vakcinacijos pasekmės. Belieka konstatuoti, kad mūsų visuomenėje dar daug baimių, kurias sukelia nežinojimas. Juk buvo atlikti sudėtingi ir išsamūs tyrimai. Mus turėtų kamuoti baimė susirgti tokia liga, kaip gimdos kaklelio vėžys, o ne pasiskiepijimo baimė. Dabar, kai pasiskiepijau, jaučiuosi daug stabiliau. Žinau, kad nuo šiol tepinėlių rezultatų lauksiu daug ramiau“.
Farmacijos bendrovės „Merck Sharp&Dohme“ (MSD) Silgard vakcina pasiskiepijusi Andželika įgys imunitetą gimdos kaklelio keturioms vėžio sukėlėjo – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) – atmainoms. Ši vakcina gali apsaugoti nuo šio viruso sukeliamų ligų – gimdos kaklelio vėžio, vulvos ir makšties ikivėžinių pakitimų, vulvos bei genitalijų karpų (kandilomų). Vakcina apsaugo nuo žmogaus papilomos viruso tipų, kurie sukelia 70 proc. gimdos kaklelio vėžio bei 90 procentų lytinių organų karpų atvejų.
Pasak gydytojo akušerio-ginekologo Virginijaus Diržausko, vakcinuota moteris įgyja imunitetą penkeriems metams. „Žinoma, būtų protinga apsaugoti mergaites dar prieš joms pradedant lytinį gyvenimą, tačiau ir vyresnio amžiaus moterys turėtų pasiskiepyti. Jeigu moteriai yra kuris nors iš onkogeninių ŽPV tipų, tai ji turi apsaugoti save nuo kitų. Teigiamą šios vakcinos darbą mes pamatysime tik po 20–30 metų. Tos devynmetės ar vyresnės, kurios bus paskiepytos dabar, po daugelio metų džiugins medikus savo puikia sveikata. Ir mes jums pateiksime visai kitokius sergamumo gimdos kaklelio vėžiu skaičius. Manau, jie bus minimalūs,“ – sakė ginekologas Virginijus Diržauskas, Klaipėdos Jūrininkų ligoninės ginekologijos ir endoskopinės ginekologijos skyriaus vedėjas.
Laiku atliktas vakcinavimas išsaugos sveikatą ir gyvybę tūkstančiams pasaulio ir Lietuvos moterų. JAV vakcina jau įtraukta į privalomą vaikų skiepijimo programą.
Medicinos diagnostikos centro akušerės ginekologės Vidos Kudzienės teigimu, skiepijimasis vakcina Silgard yra tradicinė, greita ir paprasta skiepų procedūra. Tuo įsitikini ir pirmoji pasiskiepijusioji žurnalistė Andželika. Injekcija suleidžiama į rankos raumenis, skiepijama trimis vakcinos dozėmis.
Antroji vakcinos dozė skiriama praėjus dviems mėnesiams po pirmosios, o trečioji – pusei metų po pirmosios.
Gimdos kaklelio vėžys – tai piktybinis navikas. Tai yra antra pagal dažnumą mirštamumo nuo vėžio priežastis. Būtina šios ligos išsivystymo sąlyga – užsikrėtimas didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusais.
„Žmogaus organizme priskaičiuojama apie šimtas papilomos virusų atmainų. Apie 15–20 iš jų susiję su padidėjusia rizika susirgti vėžiu, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas med. dr. Vytautas Klimas. Gimdos kaklelio vėžiu dažniausiai suserga 30–50 metų moterys.“
Amerikiečių atlikti tyrimai parodė, kad maždaug 13 proc. visų planetos gyventojų yra užsikrėtę ŽPV. Sveiko žmogaus organizme virusas gali cirkuliuoti keletą metų, o paskui imunitetas jį pašalina. Tačiau, jeigu yra kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, žmogus rūko ar jo imunitetas nusilpęs, atsikratyti ŽPV ne taip lengva. Beje, sudėtinga organizmui atsikratyti ir tų ypač pavojingų, galinčių sukelti vėžį ŽPV atmainų.
Taip pat yra nustatyta, kad ŽPV dažniausiai užsikrečiama pirmaisiais lytinio aktyvumo metais. Net 40 procentų nuo 14 metų jaunuolių jau būna užsikrėtę ŽPV. Klaidingai manoma, kad užsikrečiama tik lytiškai santykiaujant. Užtenka liesti lytinius organus rankomis, ir virusas jau plinta.
Atrodytų, viena iš pagrindinių profilaktikos priemonių galėtų būti reguliarios patikros. Tačiau šis tyrimas neatspindi tikrosios būklės: virusų atmainų yra daug, užsikrėsti galima jau kitą dieną po tyrimo...
Tačiau situacija nėra beviltiška. Apibendrinant galima pasakyti: jeigu žmogaus organizme nebus ŽPV, nebus ir gimdos kaklelio vėžio. „Vakcinos sukūrimas gali padėti daugeliui žmonių apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio, tačiau nuogąstaujama, kad žmogiškosios baimės stabdys ir skiepytis bijos tos, kurioms tikrai reikėtų“, – įsitikinęs dr. Vytautas Klimas
Vakcina Silgard galima pasiskiepyti septyniuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Išsamų klinikų, kuriuose galima pasiskiepyti, sąrašą ir daugiau informacijos apie vakciną galima rasti interneto svetainėje www.hpv.lt.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau
