){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Plaučių vėžiu dažniausiai serga vyresnio amžiaus vyrai, kurie visą gyvenimą rūkė. O susirgusios moterys arba pačios rūkė, arba gyveno su rūkančiu vyru ir tapo pasyvaus rūkymo aukomis. Dabar Amerikoje kai kurie vėžiu susirgę ligoniai net paduoda cigaretes gaminančias kompanijas į teismą ir gauna kompensacijas.Tik 20 proc. susirgusiųjų patys nerūkė.
Riziką susirgti plaučių vėžiu kelia ir oro užterštumas. Miestuose oro užterštumas didesnis. Be to, oro užterštumas didesnis pirmuose aukštuose, arčiau gamyklų, automagistralių. Palei upę, parkus, miškus oras taip pat švaresnis, nes susidaro švaraus oro srautai. Oro užterštumas priklauso ir nuo pramonės objektų bei reljefo. Tačiau net miesto užterštumas nėra toks didelis plaučių vėžio rizikos faktorius kaip rūkymas.
Nors atrodytų, kad apie rūkymo žalą visuomenė informacijos gauna pakankamai ir greičiausiai net visi rūkantieji yra girdėję, kad rūkymas - pagrindinė plaučių vėžio priežastis, tačiau daugelis rūkalių tuo nepatiki tol, kol nesuserga. Gaila, kad Lietuvoje yra tiek daug tabako reklamos. Jeigu jos būtų mažiau, tai galbūt mažiau žmonių pirktų cigaretes, mažiau jaunuolių pradėtų rūkyti, susivilioję tariamais vyriškumo pavyzdžiais. Vaikai, augantys rūkančioje šeimoje, gauna blogą pavyzdį ir jau nuo mažens kvėpuoja kenksmingais dūmais. Beje, rūkymas yra ne tik plaučių, bet ir įvairių kitų organų vėžio priežastis. Amerikoje nikotinas net įrašytas į narkotikų sąrašą.
Plaučių vėžys dažniausiai vystosi bronchų medyje. Jeigu centrinėje jo dalyje - vadinamas centriniu, jeigu periferijoje - periferiniu. Pagal histologinę klasifikaciją jis gali būti plokščialąstelinis, smulkialąstelinis, liaukinis. Iš kiekvieno audinio, kuris yra plaučiuose, gali išsivystyti navikas. Dažniausiai pasitaiko plokščialąstelinis vėžys.
Anksti nustatyti plaučių vėžį yra labai sunku, nes nėra specifinių jo požymių. Periferinis plaučių vėžys nustatomas lengviau, nes jis pasireiškia mazgeliu ir gerai matomas rentgeno nuotraukoje. O centrinis plaučių vėžys dažniausiai matosi nuotraukoje tik tada, kai jau pasirodo jo komplikacijos. Esant centriniam vėžiui, navikas gali augti įvairiomis kryptimis. Jeigu jis auga į bronchų spindį, gali jį net uždaryti. Tada dalis plaučių nebesiventiliuoja, sukrinta. Tai gali būti pirmas rentgenu pastebimas vėžio požymis - hipoventiliacija. Kitas, jau pačio ligonio pastebimas požymis - staiga pakyla karštis, ligonis atkosi sekreto, bet karščiavimas po kelių dienų praeina. Toks greitai praeinantis plaučių uždegimas turėtų ligoniui kelti didelį susirūpinimą, ypač jeigu jis rūkantis. Labai svarbus požymis - atsikosėjimas krauju, nors tai gali būti ir tuberkuliozės ar širdies sutrikimų simptomas.
Baisu yra tai, kad neretai liga išryškėja tik jau esant metastazėms, t.y. kai išplinta kraujo ar limfos takais ir pasirodo kituose organuose. Per plaučius prateka žmogaus kraujas, todėl vėžio ląstelėms į kraują patekti visai lengva. Vėžio metastazių atsiranda kepenyse, kauluose, smegenyse, inkstuose, antinksčiuose ir t.t. Tada pradeda vyrauti aiškiai pastebimi simptomai metastazių pažeistoje vietoje. Pavyzdžiui, jei metastazė yra šlaunikaulyje, pradeda skaudėti koją, lūžta kaulas ir tikrai labai sunku nustatyti, kad to priežastis gali būti nedidelis, nediagnozuotas plaučių vėžys. Plaučių vėžio dydis nenusako jo pavojingumo.
Labai sunku kalbėti apie šią ligą todėl, kad absoliuti dauguma ligonių kreipiasi į gydytoją tik esant III - IV ligos stadijai, kai išgydyti būna labai sunku. Kol navikas auga, jis auga labai palengva, nesukeldamas jokių simptomų. O kai atsiranda simptomai, ligą gali būti per vėlu gydyti. Ne visada ligonį galime operuoti - vėžys jau būna išplitęs, be to, dažniausiai plaučių vėžiu suserga vyresnio amžiaus ligoniai. Šiems ligoniams jau negalima pašalinti dalies ar viso plaučio, nes likusioji plaučių dalis taip pat yra pažeista rūkymo ir tikrai neaprūpintų organizmo deguonimi.
Plaučių rentgenologinis ištyrimas - ankstyvosios plaučių džiovos bei gana ankstyvo periferinio vėžio diagnostikos metodas. Tačiau blogiau yra sergant centriniu vėžiu, kuris rentgeno nuotraukoje pastebimas tik esant atelektazei, antrinei pneumonijai ar metastazių limfiniuose mazguose tarpuplautyje atsiradimo metu.
Plaučių vėžį dar galima diagnozuoti iš skreplių. Šis būdas nėra populiarus, nes ne visi ligoniai moka paimti skreplius ištyrimui.
Esant reikalui skiriamas bronchoskopinis tyrimas. Tai lengva procedūra, atliekama ambulatorinėmis sąlygomis, kai galima apžiūrėti ir smulkesnius bronchus bei paimti jų ląsteles ištyrimui.
Gydymas pirmiausia priklauso nuo morfologinės vėžio formos ir ligos stadijos. Taip pat gydymo pasirinkimą lemia ligonio amžius, kito plaučio būklė ir t.t. Tačiau dažnai gydymo rezultatai būna nepatenkinami, nes plaučių vėžys linkęs greitai plisti.
Tačiau šiuo metu chemoterapija, operacinis ir spindulinis gydymas sudaro sąlygas daliai žmonių pasveikti. Tik gaila, kad ši dalis nėra didelė.
Kiekvienam ligoniui parenkamas individualus gydymas. Atsižvelgiama į amžių, bendrą sveikatos būklę, vėžio lokalizaciją. Kartais efektyvus plaučių vėžio spindulinis gydymas. Metastazių pažeistų vietų spindulinis gydymas duoda visai neblogus gydymo rezultatus. Vis plačiau naudojama chemoterapija. Deja, kai kurios plaučių vėžio formos yra visiškai nejautrios vaistams. Tačiau kai kurios vėžio formos yra ypač jautrios vaistams - tai smulkialąstelinis vėžys. Todėl susirgus nevalia panikuoti ir reikia gydytis pas specialistus - onkologus.
Kai kurioms vėžio formoms pats efektyviausias gydymas gali būti operacija, pašalinant dalį ar visą plautį kartu su pažeistais limfiniais mazgais. Tačiau operuoti galima ne visada, pavyzdžiui, jeigu ligonis yra vyresnio amžiaus, prasta likusios plaučių dalies būklė, jis serga širdies ar kraujagyslių sistemos ligomis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai dėl įvairių priežasčių ligonio negalima nei operuoti, nei gydyti spinduliais ar skirti medikamentų.
Pati geriausia profilaktikos priemonė - nerūkyti. O jeigu rūkote, meskite.
Jeigu Jums daugiau nei 50 metų ir esate rūkantis, kartą per metus yra būtinas rentgenologinis tyrimas.
Dirbantiems pavojingose sąlygose būtina laikytis darbo higienos, naudotis respiratoriais, kurie smarkiai sumažina riziką susirgti plaučių vėžiu.
Reikia skirti sau daugiau dėmesio. Jeigu karščiuojate, kreipkitės į gydytoją, nesigydykite patys antibiotikais, kol nėra aiški ligos priežastis.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau
