Nėščioji pirmuosius tris mėnesius turėtų suvartoti dviem trimis šimtais kilokalorijų daugiau nei įprastai (apie 2300 kilokalorijų). Antroje nėštumo pusėje maisto kaloringumas turi būti šiek tiek didesnis (apie 2500 kcal).
Nėščiajai reikia daugiau baltymų – svarbiausios organizmo ląstelių ir audinių statybinės medžiagos. Paros maisto racione turi būti apie 50 g baltymų. Rekomenduojami gyvūninės kilmės baltymai (liesas pienas, mėsa, vištiena, kalakutiena, kiaušiniai, žuvis). Patariama valgyti liesą mėsą, vengti rūkytų, sūrių dešrų, mėsos konservų.
Beveik pusė visų riebalų, suvartojamų per parą, turi būti augalinės kilmės (saulėgrąžų, rapsų, kukurūzų aliejus), likusioji dalis – gaunami iš pieno (sviestas, grietinė). Angliavandenių nėščioji gauna valgydama duoną, miltų gaminius, kruopas, bulves, pupeles, žirnius, vaisius, daržoves.
Duona, kruopų košės, makaronai, dribsniai, bulvės yra svarbus energijos šaltinis. Bulvėse yra vitamino C, sėlenose, skaldytų grūdų duonoje, avižiniuose dribsniuose – folio rūgšties. Kai kurios kruopos, rupaus malimo miltų ar skaldytų grūdų produktai turtingi maistinių skaidulų, padedančių išvengti vidurių užkietėjimo, kuris vargina daugelį nėščiųjų.
Patariama valgyti kuo įvairesnių daržovių (400 – 500 g per dieną) ir vaisių (200 –300 g per dieną). Daržovėse ir vaisiuose yra vitamino C, beta karotino, kalcio, geležies, maistinių skaidulų, o špinatuose, briuseliniuose ir brokoliniuose kopūstuose, pupelėse, žirniuose, burokėliuose – folio rūgšties.
Pienas ir jo produktai yra geras baltymų, kalcio, vitaminų A ir B šaltinis. Reikėtų rinktis liesesnius, mažiau kaloringus pieno produktus, ypač jei svoris didėja per greitai.
Geležies trūkumas – dažniausia nėščiųjų anemijos (mažakraujystės) priežastis. Negydoma mažakraujystė didina nėštumo komplikacijų pavojų, todėl patariama valgyti daugiau geležies turinčių maisto produktų (žalių vaisių bei daržovių, džiovintų abrikosų). Geriausiai pasisavinama mėsoje, paukštienoje, žuvyje esanti geležis. Vitaminas C gerina geležies pasisavinimą.
Per parą reikėtų išgerti 6 – 8 stiklines skysčių. Žindyvės turėtų gerti tiek, kad nejaustų troškulio, kurį geriausiai malšina vanduo ir nesaldžios sultys. Reikia riboti kavos ir kitų gėrimų, kuriuose yra kofeino, vartojimą iki vieno puodelio per dieną – juose esančios medžiagos slopina geležies pasisavinimą žarnyne. Kofeinas iš kavos, arbatos, kokakolos gėrimų gali patekti į pieną ir sutrikdyti kūdikio miegą, sukelti nereikalingą aktyvumą, todėl šiuos gėrimus reikėtų vartoti saikingai. Nepatariama gerti limonado ir kitų saldžių gėrimų.
Išgertas alkoholis patenka į motinos pieną, todėl jo negalima vartoti. Rūkymas slopina pieno gamybą, mažina vitamino C kiekį piene. Kai kurie vaistai taip pat gali patekti į pieną, todėl prieš vartojant bet kokius vaistus būtina pasitarti su gydytoju.
Rekomenduojama vartoti mažiau valgomosios druskos (ne daugiau kaip 5 g per dieną), nes ji skatina skysčių kaupimąsi audiniuose.
Per dieną nėščiosioms rekomenduojamas paros kalcio kiekis – 1200 mg (tiek yra maždaug 1 litre lieso pieno), fosforo – 1200 mg, magnio – 350 mg. Svarbiausi fosforo šaltiniai – mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, pienas ir jo produktai, riešutai, ankštiniai. Daugiausia magnio yra žaliose lapinėse daržovėse, grūduose, žirniuose, pupose.
Po gimdymo moteris paprastai sveria keliais kilogramais daugiau nei prieš nėštumą. Nereikia stengtis greitai sumažinti svorį. Pieno gamybai naudojama daug energijos, todėl svoris pats laipsniškai sumažės. Kūno masę galima mažinti tik po gimdymo.
Nėštumo ir žindymo metu reikia saugotis per maistą plintančių infekcijų. Kai kurie mikroorganizmai gali būti labai pavojingi motinos ir vaisiaus ar naujagimio sveikatai.
Patariama:
· nevalgyti žalių ir per trumpai virtų kiaušinių (gerai išvirusio kiaušinio baltymas ir trynys yra kieti);
· gerti tik pasterizuotą pieną, nepirkti pieno produktų turgavietėse;
· gerai išvirti mėsą;
· mėsą laikyti šaldytuve, atskirai nuo kitų produktų; baigus doroti žalią mėsą, gerai išplauti indus, nuvalyti stalo paviršių, nusimazgoti rankas;
· švariai plauti daržoves ir vaisius;
· visuomet patikrinti ant maisto produktų pakuočių nurodytą vartojimo laiką; nevalgyti produktų, kurių vartojimo terminas pasibaigęs.
Valgyti reikia reguliariai, nedidelėmis porcijomis ir dažnai.
1. Rytinis šleikštulys
Nėštumo pradžioje juo skundžiasi apie 70 proc. moterų. Baigiantis ketvirtam nėštumo mėnesiui, jis paprastai susilpnėja ir išnyksta. Kad šleikštulys sumažėtų, patariama:
· valgyti dažnai, bet po nedaug (kas 2 val.),
· vengti maisto ir kvapų, kurie sustiprina šleikštulį,
· dažniau valgyti džiūvėsių, dribsnių, daržovių salotų, vaisių,
· vengti riebaus ir saldaus maisto.
2. Vidurių užkietėjimas
Viduriai užkietėja 40 proc. nėščiųjų. Patariama:
· gerti daug skysčių (kasdien 6 – 8 stiklines vandens ar nesaldžių sulčių),
· valgyti turtingą skaidulinių medžiagų maistą (skaldytų grūdų ir rupaus malimo miltų duoną; grikių, avižų, miežinių, kvietinių kruopų košes, dribsnius, daržoves ir vaisius, ypač džiovintas slyvas)
3. Rėmuo
Rėmuo gali varginti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, dažniausiai nėštumo pabaigoje. Juo skundžiasi apie 30 – 50 proc. nėščiųjų. Kad rėmuo mažiau vargintų, patariama:
· vengti šokolado, riebaus maisto, alkoholio, ypač prieš miegą, nes šie produktai atpalaiduoja stemplės raumenis, ir rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę,
· vengti rūgštaus ir aštraus maisto, kuris dirgina gleivinę (pomidorų, acto, citrinos, pipirų ir t.t.),
· išgerti pieno ir suvalgyti jo produktų, nes tai gali laikinai sumažinti rėmens simptomus,
· valgyti lėtai, skysčius geriau gerti tarp valgių, bet ne valgant,
· valgyti dažnai ir negausiai, stengtis neprisivalgyti prieš miegą,
· miegoti šiek tiek pakėlus viršutinę kūno dalį.
Vaistai, mažinantys skrandžio rūgštingumą, blogina geležies pasisavinimą, todėl nepasitarus su gydytoju jų negalima vartoti.
Atšalus orams, vis didesnė tikimybė persišaldyti, o gerklės skausmas - vienas iš pagrindinių persišaldymo simptomų. Kas provokuoja gerklės skausmą? Kokiomis priemonėmis galima jį numalšinti? Į šiuos klausimus paprašėme atsakyti KMU Ausų, nosies ir gerklės klinikos gydytojo Sauliaus Vaitkaus. ...
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauAr nėštumo metu verta galvoti apie tinkamą dietą? Ar vitaminai ir mikroelementai yra svarbūs per lemtingąjį devynių mėnesių laikotarpį? Kaip skiriasi maisto medžiagų poreikis įvairiais nėštumo periodais?...
Skaityti daugiauKad vaisius vystytųsi normaliai, racionaliai maitintis nėštumo metu yra labai svarbu. Idealiais atvejais sveikos mitybos taisyklės su būsima mama turėtų būti aptariamos dar prieš jai pastojant. ...
Skaityti daugiauKofeinas – vienas iš dažniausiai mūsų vartojamų cheminių medžiagų (taip pat ir nėštumo metu). Jo gauname gerdami kavą, arbatą, kai kuriuos kitus gėrimus, valgydami šokoladą. Duomenys, kalbantys apie tai, kokią įtaką kofeinas daro nėštumo metu vykstantiems procesams, – prieštaringi. Vis dėlto nurodoma, kad, suvartojant daugiau kaip 300 mg kofeino kasdien, gali pasireikšti vaisiaus vystymosi sutrikimai ir spontaninis (savaiminis) abortas. Kokią įtaką gali turėti mažesni kofeino kiekiai, nėra tiksliai aišku. ...
Skaityti daugiauKuri kūdikio laukianti moteris nėra jautusi nerimo: ar mano vaikas bus sveikas?, „ar nesutriks mano pačios sveikata? Rūpestis vaiku ir savimi neturėtų kelti abejonių: mylėdama save, mama kartu rūpinsis vaikučiu. Juk ką valgo mama, tą ir vaikas, kuo kvėpuoja mama, tuo ir vaikas. Tai suprasdamos, moterys dažnai būtent tuo metu ryžtasi mesti rūkyti, sveikiau maitintis. Tačiau keisčiausios pagundos (pvz., tortas su marinuotais agurkėliais), kartais ir artimųjų nesupratingumas lyg verčia pamiršti sveikatą. Be to, būsimosios mamytės organizmas taip sutvertas, kad viską, ko reikia, atiduoda vaikui, taigi, gaudama kokių nors reikalingų medžiagų per mažai, ji jas atiduoda, ir pirmiausia nukenčia pati, po to vaikas....
Skaityti daugiauNėštumo metu svarbu sveikai maitintis, nes visas maisto medžiagas vaisius gauna per motinos kraują. Būsimajai mamai daugiau nei paprastai reikia vitaminų ir mineralinių medžiagų, ypač kalcio, folio rūgšties, B grupės vitaminų, jodo ir geležies. Šių medžiagų trūkumas gali sutrikdyti vaisiaus raidą, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą. Tačiau kai kurių vitaminų perteklius (ypač A, D, E) taip pat gali būti pavojingas....
Skaityti daugiauAvokadus pamėgo praktiškai visas pasaulis – ir tai jau seniai ne tik mada, bet ir labai naudingas mitybos elementas. Retas žino, kad avokadas iš tikrųjų yra vaisius, botaniniu požiūriu priskiriamas prie uogų. Pateiksime 5 priežastis, kodėl verta reguliariai valgyti avokadus. ...
Skaityti daugiauKai kurie sako, kad nėščiosioms negalima valgyti Brie sūrio. Tačiau ką daryti, jei jo taip stipriai norisi? Atsakymas paprastas – reikia rinktis pasterizuotus produktus, kuriuose nėra potencialiai kenksmingų bakterijų. Iš esmės nėščiosioms galima valgyti daugelį maisto produktų, svarbiausia, kad viskas būtų tinkamai apdorota ir protingai parinkta. Tad pateikiame keletą taisyklių, kaip atsakingiau rinktis maistą nėščiosioms ir ko reikėtų vengti, kad vaikelis ir pati nėščioji nepatirtų jokios potencialios žalos. ...
Skaityti daugiauTikriausiai daugeliui teko matyti, kai vienas populiariausių visų laikų animacinių filmukų herojų, vardu Popajus, suvalgo skardinę žalių daržovių ir įgauna neįprastų galių, padedančių nugalėti bet kokius priešininkus. Ir kas gi toje skardinėje? Ogi špinatai – žalios lapinės daržovės, kurios ir šiandien laikomos supermaistu. Kuo organizmui naudingi špinatai? Kokia jų maistinė vertė? Kaip juos paruošti, kad maistas būtų ne tik naudingas, bet ir skanus? ...
Skaityti daugiauMagnis – vienas svarbiausių mineralų, kurio būtina gauti kasdien. Jei jo nepakanka su maistu, tuomet gali būti naudinga pavartoti papildomai, nes jo trūkumas gali sukelti ne vieną problemą. Tad pakalbėkime apie šią gyvybiškai svarbią mineralinę medžiagą plačiau. Kuo ji svarbi organizmui? Kokie jos trūkumo požymiai? Koks jos paros poreikis? Kokiame maiste magnio yra daugiausiai? ...
Skaityti daugiauPersivalgydami mes ne pasisemiame energijos, o tampame mieguisti, vangūs ir tingūs. Be to, kas kartą pakenkiame ne tik virškinimo sistemai, bet ir visam organizmui. Kodėl taip dažnai persivalgome ir ką daryti, kad ši problema pasikartotų kuo rečiau? ...
Skaityti daugiauOžkų pienas – nuo seno vertinamas maisto produktas, kuris, kaip manoma, yra ne tik maistingas, bet ir turi gydomųjų galių. Kuo naudingas ožkų pienas ir kodėl verta bent vieną kartą per savaitę pasimėgauti ožkų pieno sūriu?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę