Kofeinas yra metilksantinas, plačiai vartojamas kaip stimuliatorius. Jis gaunamas iš kavamedžio (dažniausiai iš Coffea arabica) sėklų, arbatžolių, kolos medžio (Cola) riešutų arba gaminamas sintezės būdu. Grynas kofeinas yra beveik bekvapiai balti kartaus skonio milteliai.
Kofeinas – gana plačiai vartojamas medicinoje kaip stimuliuojamasis ir psichoaktyvumą skatinantis vaistas. Jo skiriama galvos skausmams malšinti, neišnešiotų naujagimių kvėpavimui, esant jo stabtelėjimams, sužadinti, elektrošoko sukeltiems traukuliams pailginti. Kofeinas yra daugelio vaistinių preparatų sudedamoji dalis.
Kofeino yra įvairiuose kavos, arbatos vandeniniuose gėrimuose. Šie gėrimai vartojami nuo Antikos laikų dėl stimuliuojamojo, budrumą, žvalumą, ištvermę palaikančio kofeino poveikio. Reikia būti dėmesingiems, nes dideles, netgi toksines (t.y. nuodingas) kofeino dozes žmonės, to nežinodami, gali gauti su įvairiomis apetitą slopinančiomis „dietinėmis“ tabletėmis, maisto papildais. Sporto rezultatams gerinti kofeino dažnai vartoja sportininkai. Pasaulio antidopingo agentūra ir jos uždraudė viršyti 800–1000 mg kofeino paros dozę.
Priklausomybė nuo kofeino vystosi gana greitai. Yra begalė žmonių, kurie negali pradėti dirbti be rytinio kavos puodelio. Be to, kofeino vartojimo plitimui palanku tai, kad jis nebrangus, prieinamas visiems socialiniams sluoksniams, sukelia reliatyviai mažai šalutinių poveikių.
Išgėrus kofeino, jo pasisavinimas iš skrandžio yra labai geras (99–100 proc.) ir čia jis pasisavina daug greičiau nei sušvirkštus į raumenis. Todėl didelės kofeino dozės toksiškos jau po 10 min. Maistas jo pasisavinimą iš skrandžio lėtina. Kofeinas praeina pro placentą, kraujo ir smegenų barjerą, patenka ir į krūtimi maitinančios moters pieną. Maksimali koncentracija kraujyje susidaro po 30–60 min. Pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius, nėštumo pabaigoje, esant kepenų cirozei, vartojant geriamųjų kontraceptikų kofeino apykaita ir išsiskyrimas – pailgėja.
Apsinuodijimo simptomus suaugusiesiems gali sukelti jau 1 g kofeino, o mirtį – 5–10 g.
Neseniai atliktame tyrime (Konje ir kt.) buvo tiksliai įvertinti suvartojamo kofeino kiekiai, jo apykaitos variacijos bei poveikis nėštumui. Autoriai nurodo kokie kofeino kiekiai galėtų būti sąlyginai saugūs nėščiajai.
Į perspektyvųjį stebėjimo tyrimą, vykusį 2003–2006 metais, buvo įtrauktos 2635 moterys. Nustačius nėštumą, jos buvo kviečiamos dalyvauti tyrime, kai jų nėštumas buvo 8–12 savaičių. Kofeino suvartojimas buvo vertinamas pagal specialų klausimyną, kuriuo buvo nustatytas kofeino suvartojimas iki nėštumo ir jo metu. Kofeino turintis maistas, jo kiekis bei konkretūs vartojami gėrimai buvo išaiškinti ir įvertinami pokalbių, į kuriuos moterys buvo kviečiamos tris kartus, metu. Buvo vertinami veiksniai, galintys paveikti kofeino apykaitą (t.y. rūkymas, alkoholio vartojimas ir kt.).
Kofeino suvartojimas buvo vertinamas miligramais per parą (mg/p) ir buvo vienodas per visą nėštumą. Tirtos nėščiosios vidutiniškai suvartojo 159 mg/p. kofeino. Iki pastojimo kofeino suvartojimo vidurkis buvo 238 mg/p. ir jo kiekis sumažėjo iki 139 mg/p. 12-ąją nėštumo savaitę. Apytiksliai toks kiekis laikėsi iki paskutiniųjų nėštumo mėnesių ir tada palaipsniui išaugo 153 mg/p.
Šis tyrimas parodė, kad maždaug 62 proc. kofeino nėščiosios gavo su arbata; 14 proc. – su kava; 22 proc. – su šokoladu, kola. Su kitais nealkoholiniais gėrimais buvo suvartojama apie 4 proc. kofeino.
Tirtoms moterims vaisiaus augimo sumažėjimas siekė 13 proc., ir jis augo didėjant kofeino suvartojimui. Moterų, kurios suvartojo mažiau nei 50 mg kofeino per parą, pirmo trimestro pabaigoje kūdikiai svėrė maždaug 161 g daugiau nei tų, kurios vartojo daugiau nei 300 mg kofeino per parą viso nėštumo metu. Taip pat moterų, kurios suvartojo daugiau kaip 200 mg kofeino per parą, naujagimiai svėrė 60–70 g mažiau nei tų, kurios kofeino vartojo minimaliai. Toks santykis išliko viso nėštumo metu.
Mokslininkai padarė išvadą, kad kofeino suvartojimas yra tiesiogiai, nors ir nedaug, susijęs su vaisiaus augimo mažėjimu. Jie mano, kad saugų kofeino slenkstį vargu ar galima nustatyti, tačiau teigia, kad, kasdien suvartojant mažiau nei 100 mg kofeino, galima sumažinti vaisiaus augimo mažėjimo riziką.
Šis tyrimas pateikia papildomų argumentų, jog kofeino vartojimą nėštumo metu reikia riboti. Tačiau situacija tokia, kad ir specialistai neturi bendro sutarimo, iki kiek kofeino vartojimą riboti ir kaip tai daryti. Pavyzdžiui, Amerikos akušerių ir ginekologų korporacija maksimalia kofeino doze nėščiosioms laiko 300 mg/p., o JAV Maisto ir vaistų administracija (angl. Food and Drug Administration, FDA) siūlo nevartoti daugiau nei 200 mg/p. kofeino.
Apskritai tokių tyrimų su nėščiosiomis nėra gausu. Kiek anksčiau yra atlikta keletas panašių tyrimų, bet jų metu buvo vertinamas tik su kava gaunamo kofeino suvartojimas. Kai kurie autoriai nurodo, kad kofeinas gali turėti toksinį poveikį vaisiui (Olsen, Bech, 2008). Tyrimais su gyvūnais aiškiai įrodytas teratogeninis (apsigimimus sukeliantis) kofeino poveikis, nors tyrimai su žmonėmis kol kas nepateikia pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti tokius apibendrinimus (Schmidt ir kt., 2009).
Aukščiau aprašytas tyrimas įdomus tuo, kad į jį įtraukti ir kiti maisto produktai bei gėrimai (ypač dažnai visų vartojama arbata), turintys kofeino. Šio tyrimo autoriai vertino ir kofeino apykaitą organizme. Paaiškėjo, kad kuo greitesnė kofeino apykaita, tuo didesnis poveikis vaisiaus augimui (augimas sumažėja). Galimai žalingą poveikį turi ne pats kofeinas, o jo metabolitai (medžiagos, kurios susidaro iš kofeino jo apykaitos organizme metu). Bet šiuos ryšius tiksliau atskleis ateities tyrimai.
Galiausiai nėščiųjų kofeino suvartojimą reikia imti domėn kaip ir kitus vaisiaus augimui įtaką darančius rizikos veiksnius. Kaip parodė tyrimas, suvartojant >300 mg kofeino per parą, naujagimio svoris būna mažesnis apie 140 g. Galima sakyti, kad sveikam naujagimiui, toks svorio svyravimas (iki 140 g) nėra kliniškai reikšmingas. Tačiau susumavus visus rizikos veiksnius (pvz., nėščiosios rūkymą, alkoholio vartojimą), bendras jų poveikis gali smarkiai paveikti naujagimių sergamumą ir mirtingumą.
Kofeinas daro reikšmingą įtaką nėščios moters sveikatai ir tiesiogiai siejasi su savaiminiu abortu bei sumažėjusiu naujagimių svoriu. Tyrimai rodo, kad ne tik nėščioji, bet ir bet kuri vaisingo amžiaus moteris turėtų vengti vartoti arba bent jau riboti kofeino turinčius produktus.
Atšalus orams, vis didesnė tikimybė persišaldyti, o gerklės skausmas - vienas iš pagrindinių persišaldymo simptomų. Kas provokuoja gerklės skausmą? Kokiomis priemonėmis galima jį numalšinti? Į šiuos klausimus paprašėme atsakyti KMU Ausų, nosies ir gerklės klinikos gydytojo Sauliaus Vaitkaus. ...
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauAr nėštumo metu verta galvoti apie tinkamą dietą? Ar vitaminai ir mikroelementai yra svarbūs per lemtingąjį devynių mėnesių laikotarpį? Kaip skiriasi maisto medžiagų poreikis įvairiais nėštumo periodais?...
Skaityti daugiauKad vaisius vystytųsi normaliai, racionaliai maitintis nėštumo metu yra labai svarbu. Idealiais atvejais sveikos mitybos taisyklės su būsima mama turėtų būti aptariamos dar prieš jai pastojant. ...
Skaityti daugiauKofeinas – vienas iš dažniausiai mūsų vartojamų cheminių medžiagų (taip pat ir nėštumo metu). Jo gauname gerdami kavą, arbatą, kai kuriuos kitus gėrimus, valgydami šokoladą. Duomenys, kalbantys apie tai, kokią įtaką kofeinas daro nėštumo metu vykstantiems procesams, – prieštaringi. Vis dėlto nurodoma, kad, suvartojant daugiau kaip 300 mg kofeino kasdien, gali pasireikšti vaisiaus vystymosi sutrikimai ir spontaninis (savaiminis) abortas. Kokią įtaką gali turėti mažesni kofeino kiekiai, nėra tiksliai aišku. ...
Skaityti daugiauKuri kūdikio laukianti moteris nėra jautusi nerimo: ar mano vaikas bus sveikas?, „ar nesutriks mano pačios sveikata? Rūpestis vaiku ir savimi neturėtų kelti abejonių: mylėdama save, mama kartu rūpinsis vaikučiu. Juk ką valgo mama, tą ir vaikas, kuo kvėpuoja mama, tuo ir vaikas. Tai suprasdamos, moterys dažnai būtent tuo metu ryžtasi mesti rūkyti, sveikiau maitintis. Tačiau keisčiausios pagundos (pvz., tortas su marinuotais agurkėliais), kartais ir artimųjų nesupratingumas lyg verčia pamiršti sveikatą. Be to, būsimosios mamytės organizmas taip sutvertas, kad viską, ko reikia, atiduoda vaikui, taigi, gaudama kokių nors reikalingų medžiagų per mažai, ji jas atiduoda, ir pirmiausia nukenčia pati, po to vaikas....
Skaityti daugiauNėštumo metu svarbu sveikai maitintis, nes visas maisto medžiagas vaisius gauna per motinos kraują. Būsimajai mamai daugiau nei paprastai reikia vitaminų ir mineralinių medžiagų, ypač kalcio, folio rūgšties, B grupės vitaminų, jodo ir geležies. Šių medžiagų trūkumas gali sutrikdyti vaisiaus raidą, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą. Tačiau kai kurių vitaminų perteklius (ypač A, D, E) taip pat gali būti pavojingas....
Skaityti daugiauAvokadus pamėgo praktiškai visas pasaulis – ir tai jau seniai ne tik mada, bet ir labai naudingas mitybos elementas. Retas žino, kad avokadas iš tikrųjų yra vaisius, botaniniu požiūriu priskiriamas prie uogų. Pateiksime 5 priežastis, kodėl verta reguliariai valgyti avokadus. ...
Skaityti daugiauKai kurie sako, kad nėščiosioms negalima valgyti Brie sūrio. Tačiau ką daryti, jei jo taip stipriai norisi? Atsakymas paprastas – reikia rinktis pasterizuotus produktus, kuriuose nėra potencialiai kenksmingų bakterijų. Iš esmės nėščiosioms galima valgyti daugelį maisto produktų, svarbiausia, kad viskas būtų tinkamai apdorota ir protingai parinkta. Tad pateikiame keletą taisyklių, kaip atsakingiau rinktis maistą nėščiosioms ir ko reikėtų vengti, kad vaikelis ir pati nėščioji nepatirtų jokios potencialios žalos. ...
Skaityti daugiauTikriausiai daugeliui teko matyti, kai vienas populiariausių visų laikų animacinių filmukų herojų, vardu Popajus, suvalgo skardinę žalių daržovių ir įgauna neįprastų galių, padedančių nugalėti bet kokius priešininkus. Ir kas gi toje skardinėje? Ogi špinatai – žalios lapinės daržovės, kurios ir šiandien laikomos supermaistu. Kuo organizmui naudingi špinatai? Kokia jų maistinė vertė? Kaip juos paruošti, kad maistas būtų ne tik naudingas, bet ir skanus? ...
Skaityti daugiauMagnis – vienas svarbiausių mineralų, kurio būtina gauti kasdien. Jei jo nepakanka su maistu, tuomet gali būti naudinga pavartoti papildomai, nes jo trūkumas gali sukelti ne vieną problemą. Tad pakalbėkime apie šią gyvybiškai svarbią mineralinę medžiagą plačiau. Kuo ji svarbi organizmui? Kokie jos trūkumo požymiai? Koks jos paros poreikis? Kokiame maiste magnio yra daugiausiai? ...
Skaityti daugiauPersivalgydami mes ne pasisemiame energijos, o tampame mieguisti, vangūs ir tingūs. Be to, kas kartą pakenkiame ne tik virškinimo sistemai, bet ir visam organizmui. Kodėl taip dažnai persivalgome ir ką daryti, kad ši problema pasikartotų kuo rečiau? ...
Skaityti daugiauOžkų pienas – nuo seno vertinamas maisto produktas, kuris, kaip manoma, yra ne tik maistingas, bet ir turi gydomųjų galių. Kuo naudingas ožkų pienas ir kodėl verta bent vieną kartą per savaitę pasimėgauti ožkų pieno sūriu?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę