){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Gydymo efektyvumas ir ligonių išgyvenamumas priklauso nuo ankstyvos vėžio diagnostikos.
Apčiuopa. Pasak gydytojos Editos Juodžbalienės, dauguma besikreipiančių pacienčių nemoka taisyklingai apčiuopti savo krūtų, pajausti giliai audiniuose esančių darinių. Jeigu aptinkamas sukietėjimas, juo labiau jeigu jis didėja, reikia nedelsiant atlikti tyrimus. Gydytojas, įvertinęs augliuko dydį, kietumą, paslankumą, paviršiaus nelygumą, neretai gali iš anksto įtarti, ar navikas piktybinis. Tačiau vien apčiuopos nepakanka. Atliekami specialūs tyrimai.
Mamografija. Mamograma rekomenduojama vyresnėms nei 40 metų moterims. Ją tikslinga atlikti tik toms jaunesnėms nei 40 m. moterims, kurių artimos giminaitės sirgo krūties vėžiu ar yra rimtas vėžio įtarimas. Visais atvejais tiriama po mėnesinių.
Ultragarsinis tyrimas. Ultragarsinio tyrimo metu įvertinama, ar susidarė cista (skysčio sankaupa), ar kietas audinys.
Citologinis tyrimas ir biopsija. Švirkštu ar specialia adata paimamas įtartino krūties audinio mėginys. Mikroskopu citologai įvertina, ar kieto darinio ląstelės neturi navikams būdingų požymių.
Vis tik galutinai vėžio diagnozė ir naviko rūšis įrodoma po krūties operacijos. Diagnozuojama atsižvelgus į visų tyrimų duomenis.
“Krūties vėžys - sudėtingai gydoma piktybinė navikinė liga, negailestinga įvairaus amžiaus moterims, - sakė Kauno medicinos universiteto Onkologijos klinikos gydytoja onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė. - Tačiau kalbėdama su ligonėmis nevartoju žodžio “vėžys”. Pacientės mažiau baiminasi, girdėdamos “navikas”, “auglys”. Netiesa, kad diagnozavus net IV naviko stadiją, nėra išeities. Išgąsčio ir susitaikymo su liga periodai trunka įvairiai: viena moteris jau po pirmo pokalbio psichologiškai pasirengia gydytis, kita ir praėjus penkeriems gydymo metams verkia. Ligos eiga visoms moterims skirtinga. Ne mažiau svarbu, kokio dydžio navikiniai dariniai pastebimi, ar jie išplitę kituose organuose, ar žmogaus organizmas pajėgus kovoti, ar nesergama kitomis gretutinėmis ligomis, dėl kurių negalima taikyti priešvėžinio gydymo”.
Tai ankstyvos mėnesinės (iki 13 metų), vėlyva menopauzė, vėlyvas pirmasis gimdymas, artimųjų (pirmos eilės giminaičių - motinos, seserų) ligos: kai kurios gerybinės krūties ligos, kiaušidžių, gimdos, storųjų žarnų vėžys. Nei viena moteris nėra apsaugota nuo šios ligos. Daugiausia visų krūties piktybinių navikų išsivysto ir nesant rizikos faktorių. Manoma, kad 5-10 proc. krūties vėžio atvejų lemia genai. Lietuvoje kol kas tyrimai šiems genams nustatyti neatliekami.
Mažas židinėlis paprastai nėra skausmingas. Vėliau jis gali didėti ir neišnykti po mėnesinių. Jeigu pradeda skaudėti - tai požymis, kad navikas išplito gretimuose audiniuose.
Moteris pati turėtų pastebėti, ar nepakito krūtų forma ir dydis, krūtų ir spenelių odos spalva, ar atsirado spenelio įtraukimas ar nepadidėjo pažastų ir kaklo limfmazgiai, ar neatsirado kraujingų išskyrų iš spenelio. Jeigu tai vyksta, juolab jeigu nuolat didėja ir po menstruacijų nekinta kietas neskausmingas darinys, suaugęs su oda ir aplink esančiais krūties audiniais, pagrindo nerimauti yra labai daug.
Chemoterapija - tai gydymas medikamentais. Jos tikslas - paveikti naviką ir užkirsti kelią ligos plitimui po visą organizmą. Jeigu liga išplitusi, chemoterapija sumažina šiuos židinius, palengvina ligos eigą. Medikamentai slopina vėžinių ląstelių dauginimąsi ir sukelia nebepataisomus jų pakitimus. Vaistų skiriama ir prieš operaciją ar spindulinį gydymą, ir po jų. Prieš tai įvertinama kepenų, inkstų, širdies būklė, atliekami kraujo tyrimai. Siekiant, kad ligonis kuo geriau toleruotų gydymą, profilaktiškai skiriama veiksmingų pykinimą slopinančių vaistų. Komplikacijų pasitaiko ir dėl to, kad ligoniai ne visada klauso gydytojo nurodymų vartoti daug skysčių, laiku tirti kraują ir kt.
Vaistai, skiriami vėžiui gydyti, vadinami citostatikais. Krūties vėžys gali būti gydomas ir kelių vaistų deriniais.
“Kuo daugiau sužinome apie vėžio biologiją, tuo aiškiau, kad gydyti reikia visą žmogaus organizmą. Šiandien stengiamasi, kad gydymas būtų kuo intensyvesnis, veiksmingesnis ir kuo trumpiau užtruktų. Kuriant naujus vaistus siekiama, kad jie pažeistų tik navikines ląsteles ir minimaliai pakenktų normalioms organizmo ląstelėms, - paaiškino gydytoja E.Juodžbalienė. - Šiandien vartojami preparatai nėra selektyvūs, vien vėžio ląsteles veikiantys. Labiausiai nukenčia audiniai, kurie atsinaujina intensyviausiai - virškinamojo trakto gleivinė, plaukų folikulai, kraujodaros elementai kaulų čiulpuose, lytinės liaukos. Daugelis moterų gydymą toleruoja neblogai, gali gydytis ir dirbti. Nors pasitaiko ir leukopenija (baltųjų kraujo ląstelių sumažėjimas), anemija (raudonųjų kraujo ląstelių sumažėjimas). Nuslenka (bet po gydymo atauga) plaukai.
“Įrodyta: jeigu navikas mažas, tai ir didelės, ir tausojamosios operacijos rezultatai vienodi. Intervencijos apimtį lemia naviko ir krūties dydžių santykis. Jeigu krūtis maža, o navikas beveik visą ją užima, liga pažeidė odą, tausojamoji operacija negalima. Pacientės turi suprasti: pirmiausia siekiame ne kosmetinio efekto, o sveikatos”, - teigė gydytoja E.Juodžbalienė.
Po operacijos likusi krūties dalis (ar randas) švitinami, t.y. paveikiami radioaktyviais spinduliais. Gydymas nebus radikalus, jeigu neskiriama spindulinė terapija. Ji sumažina lokalaus (vietinio) ligos atsinaujinimo riziką.
Hormonų sintezės slopinimas - vienas iš krūties vėžio gydymo būdų. Jeigu navikai jautrūs hormonams, jaunoms moterims skiriama goserelino, menopauzės periodu - antiestrogenų, selektyviųjų aromatazės inhibitorių, progestinų. Šie preparatai turi mažai nepageidaujamų poveikių, moterys jų vartoja ne vienerius metus.
Metodas dar netaikomas Lietuvoje, tačiau jo veiksmingumą pasaulio mokslininkai jau pagrindė. Biologinės medžiagos - monokloniniai antikūnai - pačios tarp sveikų ląstelių atranda vėžines ir jas sunaikina.
Dažniausiai derinami keli gydymo būdai. Pasak E.Juodžbalienės, “kartais ligoniai prašo neoperuoti ar nešvitinti, atsisako chemoterapijos. Nederėtų taip elgtis. Mes taikome šiuolaikinę gydymo taktiką, procedūros atliekamos naujausia aparatūra.
Ligonėms teikiama daug rekomendacijų, kaip mankštintis, masažuoti ir saugoti operuotos pusės ranką, kad ji netintų. Priemonės paprastos: nesužeisti, dirbti su pirštinėmis, nešvirkšti į ją vaistų, nematuoti kraujospūdžio ir t.t. Primename, kad svarbu nesužeisti rankos, neperkaisti saulėje, - sakė gydytoja E.Juodžbalienė. - Dažnai bijoma, kad nuo chemoterapijos iškris plaukai. Tačiau jie per pusmetį atauga.
“Ar neužsikrėsime?” - klausia artimieji. To nereikia bijoti. Jeigu artimieji padeda moteriai kovoti su liga, supranta ir užjaučia, ji jaučiasi geriau. Jeigu liga neišplitusi, gydant standartiniu būdu moterys dažniausiai pajėgia dirbti, tvarkytis namuose. Žinoma, tai nėra lengva. Jeigu piktybinis procesas nelabai progresavęs, per pusmetį intensyvaus gydymo pasveikstama. Tačiau gali tekti gydytis ir kelerius metus. Po kombinuoto gydymo - radioterapijos ir chemoterapijos - nuovargį jaučia 96 proc. ligonių. 15-25 proc. onkologinių ligonių ligos pradžioje gali pasireikšti depresijos simptomų, kuriuos nuslopinti padės antidepresantai.
Bendravimas su likimo draugėmis, būrimasis į draugijas padeda moterims nesijausti vienišoms ir bejėgėms. Svarbiausia - laiku tikrintis, o atsiradus mazgeliui krūtyje nelaukti, nekentėti. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo gydymas veiksmingesnis ir mažiau vargina”.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje ja suserga apie 1300 moterų. Pildosi sena gydytojų svajonė – atrasta daug krūties vėžio požymių, sukurti genų rinkiniai, padedantys parinkti moterims veiksmingiausią gydymo būdą....
Skaityti daugiauLigoninės koridoriuje sutikau pažįstamą. Pasisveikinom ir šnekėdami ne itin reikšmingais sakiniais ėjome koridoriumi. Ties vienu iš kabinetų pažįstamas stabtelėjo. Tame kabinete dirba vienas iš specialistų, kurio duris praveria dažniausiai moterys. Dažniausiai, bet ne visada. Mano pažįstamas – ne vienintelis vyras, kuriam buvo diagnozuotas krūties vėžys. ...
Skaityti daugiauPrie krūties specialistų mamologų durų liūdna matyti jaunas moteris. Būtent gerybiniai krūties navikai dažnai priverčia jas sunerimti ir kuo greičiau pasirodyti specialistui. Nedideli sukietėjimai krūtyse kamuoja jaunas moteris ir net paaugles. Medikai šiuos sukietėjimus vadina gerybiniais krūties navikais – fibroadenomomis. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga Lietuvoje - ji sudaro apie 20 proc. moterų piktybinių ligų. Vis dažniau krūties vėžiu suserga jaunos, iki 40–45 metų, moterys. Šiandien padėti galima beveik 90 proc. sergančiųjų, tačiau būtina laiku diagnozuoti ligą. Apie krūties vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką kalbėjomės su KMUK onkologijos klinikos gyd. onkologe-chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, pasaulyje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1 milijoną moterų. Krūties vėžio profilaktika itin svarbi kiekvienos moters gyvenime. Artimiausias jos patarėjas ir pagalbininkas – bendrosios praktikos gydytojas. Kaip išvengti krūties vėžio, koks šeimos gydytojo vaidmuo šioje prevencijoje? Apie tai pasakoja Birštono kurorto „Tulpės“ sanatorijos FMR skyriaus vedėja gydytoja Aušra Mituzaitė....
Skaityti daugiaunaujų tyrimų duomenys rodo, kad reguliariai vartojamas aspirinas ir nesteroidiniai ...
Skaityti daugiauJei krūtyje aptikote neįprastą darinį, neskubėkite diagnozuoti vėžio, nepulkite į paniką. Praktika rodo, kad net 9 iš 10 darinių būna gerybiniai. Kita vertus, nors ir ne kiekvienas darinukas krūtyje yra piktybinis ar gali juo virsti, kiekvieną jų būtina tirti, ar tai nėra vėžio požymis. Nevėžinius krūtų pakitimus ir ligas komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės onkologė- chemoterapeutė Bronė Gustienė. ...
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauApie krūties piktybinius navikus (vėžį) žinoma labai seniai. Apie šią ligą rasta įrašų net Egipto papirusuose. Tai viena didžiausių problemų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Lietuvoje krūties vėžys tvirtai pirmauja tarp visų piktybinių navikų, kuriais serga moterys, negana to, sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje kasmet didėja....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – įvairialypės eigos liga. Gydymas neretai ilgas ir sudėtingas. Nors, atrodytų, nėra dviejų vienodų ligonių, t.y. kiekvienai sergančiajai krūties vėžiu gali būti visai kitokių požymių, ligą galima suskirstyti į kelias grupes. Šiandien plačiau kalbėsime apie tokį krūties vėžį, kuriam esant nustatomi hormonų receptoriai. Onkologai tai vadina hormonams jautriu krūties vėžiu....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje spalis minimas kaip kovos prieš krūties vėžį mėnuo. Nacionalinė moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacija nutarė spalį paminėti, kviesdama visuomenę bei valstybės vyrus atkreipti dėmesį į aktualias problemas. Visuomenė buvo kviečiama pasirašyti Prezidentui, Ministrui pirmininkui ir sveikatos apsaugos ministrui skirtą krūties vėžiu sergančių moterų peticiją dėl modernaus diagnozavimo ir gydymo galimybių suteikimo visoms Lietuvos moterims. Daugiau informacijos apie akciją – www.roziniskaspinas.lt...
Skaityti daugiauŠimtai tūkstančių Anglijos ir Velso moterų, sergančių ankstyvąja krūties vėžio forma, galės pasinaudoti gydymo aromatazės inhibitoriais privalumais. Praėjusį mėnesį Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (angl. National Institute for Health and Clinical Excellence, NICE*) priėmė preliminarias rekomendacijas, kurios nurodo, kad aromatazės inhibitoriai yra viena iš gydymo galimybių visoms pomenopauzinio amžiaus moterims, sergančioms hormonams jautria krūties vėžio forma....
Skaityti daugiauApie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti. Viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių – ankstyva diagnostika, leidžianti pradėti laiku gydyti. Apie tai, kokie yra diagnostikos metodai, pasakoja krūtų chirurgė-onkologė dr. Vida Petraitienė....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Nepaisant to, sergamumas šia liga ir toliau kasmet didėja – Lietuvoje kiekvienais metais ji diagnozuojama daugiau nei 1300 moterų, kas savaitę nuo jos miršta apie 12 moterų. Tačiau mokslas taip pat nestovi vietoje – sukuriama vis naujų vaistų. Lietuvoje pradėtas vartoti naujas pasaulyje pripažintas vaistas eksemestanas (Aromasin, gamintojas „Pfizer”, JAV), galintis veiksmingai kovoti su ia liga....
Skaityti daugiauKrūtų vėžys - tai dažniausia onkologinė liga, kuria serga Lietuvos moterys. Kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, tuo geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis. „Moterys turėtų bijoti ne ligos, bet savo baimės“, - teigia mūsų pašnekovė - Kauno onkologijos centro Torakalinės chirurgijos skyriaus vedėja, aukščiausios kategorijos onkologė chirurgė Leonarda ŠARAKAUSKIENĖ. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga. Jis dažniausiai diagnozuojamas vyresnėms nei 50 metų moterims, bet juo gali sirgti ir kur kas jaunesnės, net dvidešimtmetės. Sėkmingam gydymui itin svarbi ankstyva krūties vėžio diagnostika. Ne kiekvienas mazgelis, susidaręs krūtyje, yra vėžys, bet kiekvienas turi būti tiriamas....
Skaityti daugiauStatistika negailestinga ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos moterims - kasmet kas devinta moteris turi susitaikyti su krūties vėžio diagnoze. Per paskutiniuosius dešimtmečius naujai išaiškintų krūties vėžio atvejų skaičius padidėjo beveik tris kartus. Tai dažniausia piktybinių navikų lokalizacija moterims. Ar pakankamas Lietuvos moterys žino apie krūties vėžio riziką? Ar dažna suvokia ankstyvosios diagnostikos svarbą? Ką daryti, kad kuo daugiau pacienčių į onkologus kreiptųsi laiku ir sumažėtų III, IV stadijos krūties vėžio diagnozių skaičius? Apie šias ir kitas problemas bei krūties vėžio gydymo galimybes kalbamės su KMUK Onkologijos klinikos gydytoja onkologe chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauTerminą “vėžys”, aprašydamas vėžines ligas, pirmą kartą pavartojo graikų gydytojas Klaudijus Galenas: “Išsiplėtusios nuo nenatūralaus augimo venos atrodo panašios į vėžio kojas”. Šiandien žinoma, kad vėžys pradeda vystytis iš vienos pažeistos ląstelės, pakitus jos branduolyje užkoduotai informacijai. Kad destruktyvių ląstelių sankaupa - auglys - taptų apie vieno centimetro dydžio, turi praeiti penkeri metai. Skirtingai nuo kitų ligų, vėžys plinta krauju bei limfa ir pasėja metastazes kituose organuose. Iš viso žinoma per 100 įvairių vėžio rūšių....
Skaityti daugiau
