Šiandien kiekvienai vėžiu susirgusiai moteriai gydymas parenkamas individualiai – atsižvelgus į vadinamuosius prognozės ir predikcinius veiksnius.
Prognozės veiksniai rodo, kokia bus natūrali ligos eiga negydant. Jei numanoma, kad vėžys gali greitai progresuoti, skiriamas vadinamasis agresyvesnis gydymas. Tuo tarpu numanomai ne taip greitai progresuosiantis navikas gydomas nuosaikiau, pacientei skiriami mažiau
toksiški medikamentai.
Predikciniai veiksniai leidžia numatyti, koks bus pasirinkto gydymo veiksmingumas, pvz., jei naviko ląstelėse aptinkama daug hormonų receptorių, galima tikėtis, kad hormonų terapija bus veiksminga.
Jau seniai pastebėta, kad gydant, atrodytų, panašaus išplitimo vėžiu sergančias pacientes, pasiekiama skirtingų rezultatų – vienos moterys pasveiksta, kitoms navikas atsinaujina. Daug dešimtmečių mokslininkai bando nustatyti veiksnius, kurie gali lemti tolesnę vėžio eigą ir kurie galėtų padėti parinkti optimalų gydymą. Nors negalima teigti, kad viskas yra aišku, tačiau bene daugiausiai nuveikta nustatant krūties vėžio prognozės ir predikcinius veiksnius. Įrodyta, kad vieni svarbiausių prognozės veiksnių yra pirminio naviko dydis ir sritinių pažasties limfmazgių būklė – yra juose metastazių ar ne.
Svarbiausi predikciniai veiksniai yra hormonų estrogeno ir progesterono receptorių bei žmogaus epidermio receptorių (angl. human epidermal receptor, HER2) ekspresija.
Šiandien įrodyta, kad krūties vėžiu sergančių moterų išgyvenamumas atvirkščiai proporcingas krūties naviko dydžiui – kuo navikas didesnis, tuo blogesnis išgyvenamumas. Jei navikas yra
mažesnis nei 2 cm, pasveiksta 91–92 proc. pacienčių, tuo tarpu jei navikas didesnis nei 5 cm, – pasveiksta tik 55–63 proc. moterų.
Metastazės pažasties limfmazgiuose yra vienas svarbiausių prognozės veiksnių – kuo daugiau metastazių, tuo mažiau galimybių, kad moterį pavyks išgelbėti. Įvairūs tyrimai rodo, jog, kai metastazių pažasties limfmazgiuose nėra, gali pasveikti 78–89 proc. moterų. Tuo tarpu radus daugiau nei tris metastazių pažeistus limfmazgius, pasveiksta tik 42–48 proc. pacienčių.
HER2 randamas apie 20 proc. visų moterų, sergančių krūties vėžiu. Tokių moterų ligos natūrali eiga, negydant jos medikamentais, mažiau palanki nei tuomet, kai HER2 ekspresija maža: diagnozės nustatymo metu navikas dažnai būna didesnis, dažniau randama metastazių sritiniuose limfmazgiuose, laikotarpis be ligos požymių trumpesnis, o, atsiradus tolimosioms metastazėms, ligos eiga būna agresyvesnė.
Jeigu HER2 receptoriai ekspresija didelė, papildomos chemoterapijos gali prireikti net ir tuomet, kai pirminis navikas yra mažas – iki 1 cm skersmens.
Neretai moterų, kurių HER2 teigiamas, navikai yra atsparūs chemoterapijai ciklofosfamido, metotreksato ir fluorouracilo deriniu, tačiau iš dalies jautrūs chemoterapijai antraciklinais.
Manoma, kad navikų, kuriuose HER2 ekspresija yra didelė, hormoninis gydymas gali būti ne toks efektyvus.
Trastuzumabas (vaistinėse jis parduodamas pavadinimu Herceptin) – monokloninis antikūnas, kuris veikia HER2 receptorius. Tai pirmasis patvirtintas vaistas krūties vėžiui gydyti, kuris gali būti priskirtas vadinamajai „taikinių terapijai“ – jis veikia tik tas ląsteles, kurios turi specialius receptorius.
Lietuvoje HER2 ekspresija nustatoma dviejose įstaigose: Kauno medicinos universiteto klinikose ir Valstybiniame patologijos centre.
Naviko ląstelių paviršiuje, atlikus specialius tyrimus, aptinkami estrogenų ir progesterono receptoriai. Jei jų daug, galima tikėtis, kad hormoninis gydymas bus veiksmingas. Nustatyta, kad tokius navikus įveikti yra šiek tiek daugiau galimybių nei tuos, kuriuose hormonų receptorių neaptinkama. Jei naviko ląstelėse randama daug estrogenų receptorių, ilgiau kaip penkerius metus po pavykusios operacijos gyvena 84–92 proc. krūties vėžiu sirgusių moterų, o kai šių receptorių mažai, – tik 75–82 proc.
Taip pat pastebėta, kad labai jaunų moterų, susirgusių krūties vėžiu, prognozė blogesnė nei vyresnių, net jei jos serga pagal kitus požymius panašiais navikais. Įrodyta, kad jaunesnėms nei 35 m. moterims tiek po tausojamosios operacijos, tiek po visiško krūties pašalinimo liga atsinaujina dažniau nei vyresnėms.
Cirkuliuojančių vėžio ląstelių skaičius taip pat gali padėti numatyti metastazavusiu krūties vėžiu sergančių pacienčių prognozę. Neseniai atlikus tyrimus nustatyta, jog pacienčių, kurių 7,5 ml kraujo rastos daugiau nei keturios vėžio ląstelės, vidutinė gyvenimo trukmė buvo trumpesnė nei tų, kurių kraujyje rasta mažiau ląstelių (10,1 mėn., palyginti su mažiau nei 18 mėn.).
Kai kurių kitų veiksnių – į urokinazę panašaus plazmino aktyvatoriaus kiekis, BRCA1, BRCA2, p53 ir kt.) prognostinė ir predikcinė vertė kol kas neaiški. Jie dažniausiai tiriami mokslinių tyrimų metu ir kol kas klinikinėje praktikoje nenaudojami.
Iki šiol nėra visai aišku, koks papildomas medikamentinis gydymas krūties vėžiu sergančioms moterims yra optimalus.
Šiandien įrodyta, kad visoms invaziniu krūties vėžiu sergančioms moterims, net ir tuomet, kai navikas yra labai mažas, papildoma chemoterapija naudinga, tačiau kartais ta nauda yra labai maža. Todėl prieš nusprendžiant, ar verta skirti sisteminį gydymą, kokiais medikamentais gydyti ir kokia turi būti gydymo trukmė, būtina įvertinti ligos atsinaujinimo riziką. Tai reiškia, jog po operacijos,
prieš pradedant papildomai gydyti, būtina įvertinti ne tik paties naviko dydį, sritinių limfmazgių būklę, bet ir estrogenų bei progesterono receptorių, HER2 ekspresiją
Vėžio atsinaujinimas iš dalies priklauso nuo tam tikrų naviko audinyje esančių genų aktyvinimo ar slopinimo.
Pasaulyje patvirtinti trys testai („Oncotype DX“, JAV; „MammaPrint“, Olandija; H/I, JAV), kuriais įvertinus daugybės genų raišką naviko audinyje, galima numatyti krūties vėžio prognozę, kitaip tariant – ligos atsinaujinimo tikimybę. Tai ypač aktualu, kai moteris serga
ankstyvos stadijos krūties vėžiu ir nėra aišku, ar reikia po radikalios krūties operacijos papildomai skirti chemoterapiją.
Šiuose testuose įvertinami skirtingi žmogaus genai: „Oncotype DX“ – 21 genas, „MammaPrint“ – 70 genų, H/I – vos 2 genai. Pirmuosiuose dviejuose testuose sutampa tik vienas genas, visi kiti – skirtingi.
Klinikiniai tyrimai rodo, jog moterims, kurioms 1–3 pašalintuose pažasties limfmazgiuose buvo rasta metastazių, atlikus „MammaPrint“ testą galima numatyti tolesnę ligos eigą. Jei 70 genų testas rodo, jog ligos eiga bus palanki ir pacientė priskiriama mažos rizikos grupei, tikimybė, kad ji gyvens ilgiau nei 5 metus, siekia 99 proc., ilgiau nei 10 metų – 96 proc. Tuo tarpu, jei testas rodo nepalankią ligos eigą, tikimybė gyventi ilgiau nei 5 metus yra 88 proc., o ilgiau nei 10 metų – 76 proc.
Tad, įvertinus testo rezultatus, galima tiksliau parinkti tolesnį gydymą ir tyrimus. Jei krūties vėžio atsinaujinimo rizika maža, galima neskirti papildomo gydymo ir taip išvengti jo sukeliamų šalutinių poveikių.
Kai kurie mokslininkai teigia, jog atlikus „MammaPrint“ testą viena iš trijų pacienčių gali išvengti chemoterapijos. Nepaisant to, kad genų aktyvumo nustatymo testai teikia didelių vilčių, vis dėlto pripažįstama, kad jų rezultatai gali būti vertinami tik kartu su kitais įprastiniais tyrimų metodais. Kol kas išlaidų šiems testams nekompensuoja nė viena Europos Sąjungos šalis.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau