Nemažai moterų pas gydytoją ateina tada, kai krūties vėžys jau būna smarkiai užleistas. Daugelis jų, paklaustos, kodėl tiek ilgai delsė, teigia, kad iš baimės. Jausmas suprantamas, tačiau ar protinga juo pasikliauti ir vilkinti laiką nesikreipiant pagalbos į medikus? Gydytoja E.Juodžbalienė apgailestaudama konstatuoja: vis tiek anksčiau ar vėliau net ir labai bijančios pacientės praveria gydymo įstaigos duris, nes prasideda skausmai, ima kamuoti dusulys. Moterys yra priverstos ieškoti pagalbos ir labai gailisi to laiko, kurį praleido veltui, kai nesigydė. Pirmasis pokalbis su paciente, sergančia išplitusiu krūties vėžiu, paprastai būna labai sunkus - ji netiki gydytoju, neįžvelgia gydymo prasmės ir kt. Tokiais momentais geriausią pagalbą įsibaiminusiai ligonei suteikia sveikstančių pacienčių pasakojimai, kaip jos kovoja su krūties vėžiu, ką yra pasiryžusios nuveikti”.
Laikraščiai, žurnalai dabar daug rašo apie krūties vėžio rizikos veiksnius, ir moterys pakankamai gerai juo žino. Galimybė susirgti šia onkologine liga smarkiai padidėja, jeigu nustatomi tokie pagrindiniai faktoriai:
• krūties vėžys diagnozuotas giminės moterims (seseriai, mamai, močiutei, tetai);
• ankstyvos mėnesinės, vėlyva menopauzė;
• vėlyvas gimdymas;
• kitos onkologinės ligos (storosios žarnos, kiaušidžių, gimdos);
• kenksminga aplinka;
• riebus maistas, žalingi įpročiai;
• su krūties vėžiu susiję genai - BRCA 1 ir BRCA 2. Moterys, kurios yra šių genų mutacijų nešiotojos, gali greičiau nei kitos susirgti krūties vėžiu (joms iki 60 metų rizika susirgti šia liga siekia apie 70-80 proc.). Tikimybę, kad moteris turi pakitusią BRCA 1 ar BRCA 2 mutaciją, leidžia įtarti faktas, jog kelių kartų giminaitės (močiutė, mama, teta ir pan.) sirgo ar serga krūties vėžiu.
Kad krūties vėžys būtų laiku pastebėtas, nepakanka, kad moteris sunerimtų pastebėjusi, jog priklauso didesnės rizikos pacienčių grupei. Būtina, kad ji dar ir suvoktų ankstyvosios diagnostikos svarbą.
Mamografija - tai krūtų peršvietimas rentgeno spinduliais. Šiuo tyrimu galima aptikti labai mažus mazgelius, net jų užuomazgas. Mamogramos padeda surasti neapčiuopiamus, tik rentgenu matomus piktybinio tipo kalcinatus, būdingus neinvazinio vėžio pradžiai. Vėžys ne iš karto pasidaro invazinis. Jo piktybiškumą lemia savybės keliauti limfa, krauju ir pasiekti kitus organus sukeliant juose metastazes. Kol navikas augdamas nepasiekia audinio, kuriame yra kraujagyslių, jis - neinvazinis.
Yra pacienčių, kurios atsisako mamografijos vien todėl, kad bijo radiacijos ir skausmo. Ši baimė nepagrįsta. Krūtis atliekant mamogramą turi būti šiek tiek spaudžiama (kad atsirastų geras kontaktas su plokštelėmis ir nuotrauka būtų kokybiška). Tačiau šis skausmas tikrai nėra intensyvus ir nepakeliamas.
Jaunoms moterims krūtų audinys tiriamas echoskopu - gydytojas krūtį tiria vedžiodamas ultragarsinio aparato galvute. Mat jaunų moterų krūtų audinys tankus, todėl mamograma nėra informatyvi ir pagal ją nustatyti ankstyvos stadijos krūties vėžį mažai tikėtina.
Tačiau jeigu moteris vyresnė, jai, pvz., per 40 metų, jos krūtyje yra daugiau riebalinio audinio. Jis gerai praleidžia rentgeno spindulius, todėl mamograma daug ką pasako: matosi net ir mažiausi mazgeliai, jų užuomazgos. Mazgelis mazgeliui nelygu. Todėl visada tikslinama, kas tai yra: ar gerybiniai krūtų dariniai (pvz., lipoma, fibroadenoma), ar piktybinis navikas. Tuo tikslu papildomi tyrimai: echoskopija, biopsija (specialia adata ištraukiamas mazgelio audinių dalelė. Ji apžiūrima mikroskopu. Po atitinkamo laboratorinio apdorojimo matoma, ar mazgelyje yra navikinių ląstelių, ar ne) ir kt.
Tik po kruopščių tyrimų galima daryti išvadą, kokia liga pacientė serga - gerybine ar piktybine.
Kol išsivysto navikas, ląstelės piktybėja keliais etapais: I etapas - ląstelės genetinėje informacijoje dėl kokių nors priežasčių įvyksta nebeišnykstančių pakitimų, bet pati ląstelė išoriškai nepakinta; II etapas - keičiasi jau ir ląstelės išorinis vaizdas, ji tampa navikinė.
Navikas laikomas ankstyvu, kol dar nėra išplitęs į kitus organus, t.y. jis gali būti tiek krūtyje, tiek šalia esančios pažasties limfmazgiuose. Tokie navikai iškart operuojami. Jeigu tiriant mikroskopu matosi pasikeitusios ląstelės, po histologinio ištyrimo nustatoma galima nepalanki prognozė, taikoma chemoterapija, spindulinis gydymas, hormonų terapija.
Beje, stadija ir naviko dydis ne visada parodo prognozę ir ligos vystymosi ypatumus. Navikas gali būti didelis, net peraugęs odą, tačiau niekur neišplitęs. Kaip pastebi gydytoja E.Juodžbalienė, jai teko susidurti su paciente, kuriai buvo diagnozuotas IV stadijos vėžys. Ji net 7 metus “augino” naviką, tačiau į gydytojus nesikreipė, nes “nieko blogo nejautė”. Moteris ir dabar, nustačius diagnozę, netiki, kad serga krūties vėžiu, nes, anot jos, nejaučia jokių simptomų.…
Būna taip, kad mažo naviko eiga yra itin agresyvi, ir metastazės labai greitai išplinta po visus organus - navikinės ląstelės keliauja limfagyslėmis ir kraujagyslėmis, sukurdamos įvairiose kūno vietose vis naujus židinius. Todėl stengiamasi vėžio audinį krūtyje, kol jis dar neišplito, kuo skubiau šalinti.
Kadangi dabartiniu metu pripažįstamas I stadijos krūties vėžio agresyvumas bei reali galimybė vėžinėms ląstelėms pasklisti po visą organizmą per limfą ir kraują, krūties vėžiu sergančių pacienčių sisteminis gydymas pradedamas po operacijos, kiek galima anksčiau.
Lokaliems gydymo metodams priskiriama operacija ir spindulinė terapija, sisteminiams gydymo metodams - chemoterapija, hormonų terapija, biologinė terapija. Taikant sisteminį gydymą, nesvarbu, kurioje organizmo vietoje atsirado vėžinių ląstelių, vaistai visur jas paveikia.
Kokią individualią gydymo metodiką derėtų taikyti, parodo histologinė medžiaga, gaunama po operacijos (kokia naviko histologinė forma, agresyvumas, ar navikinės ląstelės greitai dauginasi, ar ne; yra estrogenų, progesterono receptorių ar jų nėra ir t.t.). Taigi po operacijos nustatyti prognostiniai veiksniai diktuoja tolesnę gydymo schemą.
Pasaulyje vis labiau populiarėja biologinė terapija. Šis metodas, reikia tikėtis, pasieks ir Lietuvos praktikus. Biologinės terapijos esmė - pacientui skiriama vaistų, labiausiai atitinkančių jo navikinių ląstelių biologinę struktūrą, genetinius sutrikimus. Jeigu, pvz., nustatoma geno Her 2 mutacija, gydoma tokiais medikamentais, kurie specifiškiausiai veikia patologinį procesą. Tai leidžia efektyviai slopinti ligą.
Vėžinių ląstelių specifiškumo principu remiasi ir hormonų
terapija. Pvz., pacientės, kurių navikuose yra estrogenų ir progesteronų receptorių, gydomos tamoksifenu - vaistu, pasižyminčiu antiestrogeniniu veikimu. Ši terapija skiriama po chemoterapijos ir taikoma penkerius metus. Be tamoksifeno, yra ir kitų veiksmingų, daug specifiškesnių hormoninių preparatų.
Chemoterapijos metodas (plg. su biologine ar hormonų terapija) nėra toks specifiškas - chemoterapiniai vaistai, pažeisdami navikines ląsteles, gali turėti žalingą poveikį normalioms organizmo ląstelėms ir audiniams. Labiausiai kenčia tie audiniai, kurių ląstelės dauginasi intensyviausiai (plaukų folikulai, virškinamojo trakto gleivinė, kraujo gamyba kaulų čiulpuose, lytinės liaukos). Šiandien stengiamasi jau iš anksto apsaugoti ligonį nuo galimų komplikacijų, kad jis gydymo metu jaustųsi kuo geriau ir išliktų darbingas.
“Kiekvienas krūties vėžio atvejis - individualus, su sava ligos eiga — teigia gydytoja E. Juodžbalienė. Labai neatsakingai elgiasi tos pacientės, kurios žvalgosi į netinkamai besielgiančias kaimynes ar pažįstamas ir įgnoruoja gydymą (“Marytė neleido gydytojams krūties operuoti ir jau 2 metai žoleles vartodama kuo puikiausiai gyvena - nieko jai neatsitinka”). Nepagrįsta radikalaus gydymo baimė, kaip jau minėta, gali sutrukdyti laiku sėkmingai išgydyti ligą. Kiekviena pacientė privalo suvokti, kad pirmiausia būtina padaryti viską, ką šiandien siūlo onkologijos mokslas. Reikia ginti savo teisę gyventi.”
Mamografija - tai krūtų peršvietimas rentgeno spinduliais. Šiuo tyrimu galima aptikti labai mažus mazgelius, net jų užuomazgas. Mamogramos padeda surasti neapčiuopiamus, tik rentgenu matomus piktybinio tipo kalcinatus, būdingus neinvazinio vėžio pradžiai. Vėžys ne iš karto pasidaro invazinis. Jo piktybiškumą lemia savybės keliauti limfa, krauju ir pasiekti kitus organus sukeliant juose metastazes. Kol navikas augdamas nepasiekia audinio, kuriame yra kraujagyslių, jis - neinvazinis.
Yra pacienčių, kurios atsisako mamografijos vien todėl, kad bijo radiacijos ir skausmo. Ši baimė nepagrįsta. Krūtis atliekant mamogramą turi būti šiek tiek spaudžiama (kad atsirastų geras kontaktas su plokštelėmis ir nuotrauka būtų kokybiška). Tačiau šis skausmas tikrai nėra intensyvus ir nepakeliamas.
Jaunoms moterims krūtų audinys tiriamas echoskopu - gydytojas krūtį tiria vedžiodamas ultragarsinio aparato galvute. Mat jaunų moterų krūtų audinys tankus, todėl mamograma nėra informatyvi ir pagal ją nustatyti ankstyvos stadijos krūties vėžį mažai tikėtina.
Tačiau jeigu moteris vyresnė, jai, pvz., per 40 metų, jos krūtyje yra daugiau riebalinio audinio. Jis gerai praleidžia rentgeno spindulius, todėl mamograma daug ką pasako: matosi net ir mažiausi mazgeliai, jų užuomazgos. Mazgelis mazgeliui nelygu. Todėl visada tikslinama, kas tai yra: ar gerybiniai krūtų dariniai (pvz., lipoma, fibroadenoma), ar piktybinis navikas. Tuo tikslu papildomi tyrimai: echoskopija, biopsija (specialia adata ištraukiamas mazgelio audinių dalelė. Ji apžiūrima mikroskopu. Po atitinkamo laboratorinio apdorojimo matoma, ar mazgelyje yra navikinių ląstelių, ar ne) ir kt.
Tik po kruopščių tyrimų galima daryti išvadą, kokia liga pacientė serga - gerybine ar piktybine.
Kol išsivysto navikas, ląstelės piktybėja keliais etapais: I etapas - ląstelės genetinėje informacijoje dėl kokių nors priežasčių įvyksta nebeišnykstančių pakitimų, bet pati ląstelė išoriškai nepakinta; II etapas - keičiasi jau ir ląstelės išorinis vaizdas, ji tampa navikinė.
Navikas laikomas ankstyvu, kol dar nėra išplitęs į kitus organus, t.y. jis gali būti tiek krūtyje, tiek šalia esančios pažasties limfmazgiuose. Tokie navikai iškart operuojami. Jeigu tiriant mikroskopu matosi pasikeitusios ląstelės, po histologinio ištyrimo nustatoma galima nepalanki prognozė, taikoma chemoterapija, spindulinis gydymas, hormonų terapija.
Beje, stadija ir naviko dydis ne visada parodo prognozę ir ligos vystymosi ypatumus. Navikas gali būti didelis, net peraugęs odą, tačiau niekur neišplitęs. Kaip pastebi gydytoja E.Juodžbalienė, jai teko susidurti su paciente, kuriai buvo diagnozuotas IV stadijos vėžys. Ji net 7 metus “augino” naviką, tačiau į gydytojus nesikreipė, nes “nieko blogo nejautė”. Moteris ir dabar, nustačius diagnozę, netiki, kad serga krūties vėžiu, nes, anot jos, nejaučia jokių simptomų.…
Būna taip, kad mažo naviko eiga yra itin agresyvi, ir metastazės labai greitai išplinta po visus organus - navikinės ląstelės keliauja limfagyslėmis ir kraujagyslėmis, sukurdamos įvairiose kūno vietose vis naujus židinius. Todėl stengiamasi vėžio audinį krūtyje, kol jis dar neišplito, kuo skubiau šalinti.
Kadangi dabartiniu metu pripažįstamas I stadijos krūties vėžio agresyvumas bei reali galimybė vėžinėms ląstelėms pasklisti po visą organizmą per limfą ir kraują, krūties vėžiu sergančių pacienčių sisteminis gydymas pradedamas po operacijos, kiek galima anksčiau.
Lokaliems gydymo metodams priskiriama operacija ir spindulinė terapija, sisteminiams gydymo metodams - chemoterapija, hormonų terapija, biologinė terapija. Taikant sisteminį gydymą, nesvarbu, kurioje organizmo vietoje atsirado vėžinių ląstelių, vaistai visur jas paveikia.
Kokią individualią gydymo metodiką derėtų taikyti, parodo histologinė medžiaga, gaunama po operacijos (kokia naviko histologinė forma, agresyvumas, ar navikinės ląstelės greitai dauginasi, ar ne; yra estrogenų, progesterono receptorių ar jų nėra ir t.t.). Taigi po operacijos nustatyti prognostiniai veiksniai diktuoja tolesnę gydymo schemą.
Pasaulyje vis labiau populiarėja biologinė terapija. Šis metodas, reikia tikėtis, pasieks ir Lietuvos praktikus. Biologinės terapijos esmė - pacientui skiriama vaistų, labiausiai atitinkančių jo navikinių ląstelių biologinę struktūrą, genetinius sutrikimus. Jeigu, pvz., nustatoma geno Her 2 mutacija, gydoma tokiais medikamentais, kurie specifiškiausiai veikia patologinį procesą. Tai leidžia efektyviai slopinti ligą.
Vėžinių ląstelių specifiškumo principu remiasi ir hormonų
terapija. Pvz., pacientės, kurių navikuose yra estrogenų ir progesteronų receptorių, gydomos tamoksifenu - vaistu, pasižyminčiu antiestrogeniniu veikimu. Ši terapija skiriama po chemoterapijos ir taikoma penkerius metus. Be tamoksifeno, yra ir kitų veiksmingų, daug specifiškesnių hormoninių preparatų.
Chemoterapijos metodas (plg. su biologine ar hormonų terapija) nėra toks specifiškas - chemoterapiniai vaistai, pažeisdami navikines ląsteles, gali turėti žalingą poveikį normalioms organizmo ląstelėms ir audiniams. Labiausiai kenčia tie audiniai, kurių ląstelės dauginasi intensyviausiai (plaukų folikulai, virškinamojo trakto gleivinė, kraujo gamyba kaulų čiulpuose, lytinės liaukos). Šiandien stengiamasi jau iš anksto apsaugoti ligonį nuo galimų komplikacijų, kad jis gydymo metu jaustųsi kuo geriau ir išliktų darbingas.
“Kiekvienas krūties vėžio atvejis - individualus, su sava ligos eiga — teigia gydytoja E. Juodžbalienė. Labai neatsakingai elgiasi tos pacientės, kurios žvalgosi į netinkamai besielgiančias kaimynes ar pažįstamas ir įgnoruoja gydymą (“Marytė neleido gydytojams krūties operuoti ir jau 2 metai žoleles vartodama kuo puikiausiai gyvena - nieko jai neatsitinka”). Nepagrįsta radikalaus gydymo baimė, kaip jau minėta, gali sutrukdyti laiku sėkmingai išgydyti ligą. Kiekviena pacientė privalo suvokti, kad pirmiausia būtina padaryti viską, ką šiandien siūlo onkologijos mokslas. Reikia ginti savo teisę gyventi.”
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau