Kada įtarti krūties vėžį

Tikslas – nustatyti kuo mažesnius navikus

Moters sveikata besirūpinančių specialistų tikslas – nustatyti kuo mažesnius navikus, kol jie nėra išplitę. Ankstyvąsias vėžio stadijas galima gydyti radikaliai – operuoti, švitinti, skirti profilaktinę chemoterapiją ir hormonų terapiją. Esant išplitusiam vėžiui su metastazėmis, visiškai išgydyti jau nesitikima. Nors net ir šiuo atveju moterims, tinkamai parinkus gydymo būdą, galima daugeliui metų pratęsti gyvenimą. Bet progresavusį vėžį gydyti sunkiau, labiau vargina, o gydymo rezultatai blogesni. Ankstyva krūties vėžio diagnostika gali nulemti gydymo sėkmę. Čia labai svarbus vaidmuo tenka šeimos gydytojui. Vizito metu jis turėtų apčiupinėti krūtis, limfmazgius, pažastis, apžiūrėti, ar nėra pakitimų. Įtarus mažiausią patologinį procesą, nusiųsti atlikti mamomgrafiją ar echoskopiją bei konsultuotis pas onkologą.
Savo ruožtu moterys turėtų kas mėnesį apsižiūrėti krūtis pačios, atsistojusios prieš veidrodį: ar krūtys vienodos, ar nėra odos paburkimų, paraudimų, sukietėjimų, išskyrų iš spenelių, ar liaukoje nėra darinių, sukietėjimų. Nustačius, kad apčiuopta vieta kas mėnesį didėja, kreiptis į gydytoją.
 

Mamografija – tinkamiausias krūties vėžio diagnostikos metodas vyresnėms moterims

Mamogramas tikslingiausia daryti ne jaunesnėms kaip 40 metų moterims. Jaunesnių moterų krūties liaukinis audinys tankus, pro jį blogiau praeina rentgeno spinduliai, todėl sunkiau tiksliai diagnozuoti. Apie 40-50-uosius metus, artėjant menopauzei arba jai jau prasidėjus, krūties liaukinis audinys nyksta, lieka daugiau riebalinio audinio, per kurį spinduliai labai gerai praeina ir išryškėja visi patologiniai dariniai krūtyse. Tuo paremta ši tyrimo metodika. Mamografija gali būti ne visai tiksli, jei krūties audinys labai tankus, pavyzdžiui, moteriai vartojant kontraceptikų ar pakeičiamąją hormonų terapiją vyresniame amžiuje. Beje, prieš pradedant vartoti pakeičiamąją hormonų terapiją ir tęsiant šį gydymą ilgesnį laiką, mamogramas praktiškai reiktų daryti kiekvienais metais. Mamografijos metu patiriamo krūties spaudimo moterys neturėtų bijoti – jis trunka kelias sekundes ir tikrai visos moterys iškenčia, netgi patyrusios krūties operacijas. Praktiškai nuo to suspaudimo, kurį aparatas reguliuoja pats, priklauso mamogramos kokybė.
Pagal krūties vėžio diagnostinės atrankos programas paprastai mamografinis tyrimas atliekamas vyresnėms nei 50 metų moterims dėl jų krūtų audinio ypatybių ir todėl, kad šio amžiaus moterims didesnė tikimybė rasti pakitimų. Jaunesnėms moterims krūties vėžys išsivysto retai, ir tikimybė rasti pakitimų, tiriant profilaktiškai, yra mažesnė.

Senstant gerybinių ligų mažėja, o vėžio rizika didėja

Tyrimo metu nustačius apvalų darinį krūtyje, reikia patikslinti, ar jis piktybinis, ar ne. Šiuo tikslu atliekama biopsija. Žinoma, jei moteris jauna, 20-25 metų, didelė tikimybė, kad mazgelis nėra piktybinis. Dažniausiai tai fibroadenoma. Bet jeigu moteris vyresnė nei 40 metų, gerybinių krūties ligų procentas mažėja, vėžio – didėja. Šių tendencijų susikirtimą galima pavadinti „vėžio žnyplėmis“. Jų susikirtimas yra apie 40-tuosius metus, kai vėžio tikimybė, palyginti su kitomis ligomis, ima didėti.
Būtent dėl vėžio rizikos visi mazgeliai, aptikti vyresnėms nei 40 metų moterims, dažniausiai šalinami. Mažas mazgelis šiuo atveju nėra mažiau pavojingas – jis kartais gali maskuoti vėžį. Mat jeigu auglys jau didelis, jis tam tikru būdu įauga į audinius, ir rentgenu matomas būdingas vaizdas. Jeigu auglys mažiukas, jis dar gali būti nespėjęs įaugti, neturi tokių aiškių piktybiniam augliui būdingų požymių, ir tai gali suklaidinti.
 

Vėžys gali išplisti į daugelį organų

Vėžiui būdingas invazinis augimas į aplinkinius audinius – jis ne atstumia audinius, o įauga į juos. Kitas būdingas vėžio požymis – metastazės.
Klinikiniai požymiai tokie: ne visai lygus mazgelis, jis gali būti visai neskausmingas. Jeigu jis padidėjęs tiek, kad apima gretimus audinius, gali būti ir odos paburkimas, peraugimas, spenelių įtraukimas, išskyros iš jų, padidėję limfmazgiai – tai jau progresavusio vėžio požymiai.
Kadangi krūties vėžys plinta ne tik limfogeniniu, bet ir hematogeniniu keliu, ligai progresuojant hematogeninių metastazių gali būti plaučiuose, kepenyse, kauluose, smegenyse – bet kurioje kūno vietoje. Suprantama, kad esant 0,5-1 cm ar dar mažesniam mazgeliui, tikimybė, kad auglys yra išplitęs į kitus organus, yra daug mažesnė nei tada, kai auglys yra 5 cm, yra apėmęs pažasties limfmazgius ar kt.
 

Gydymo metodika parenkama individualiai

Jeigu krūties piktybinis navikas labai mažas, jį galima gražiai pašalinti atliekant krūties liauką dalinai išsaugančią operaciją. Kadangi tai yra kosmetinės operacijos, praktiškai jos neturi prasmės tuomet, jeigu auglys didelis ir jį pašalinus lieka tik nedidelis asimetriškas krūties gabalėlis. Tokiu atveju reikia tos pačios operacijos metu atnaujinti krūties formą iš kitų kūno vietų (pvz., nugaros) paimtais audiniais ar šalinti visą krūtį ir paskui protezuoti.
Jeigu pavyksta pašalinti piktybinį auglį iki sveikų audinių, po operacijos galima būti tikriems, kad viskas bus gerai. Bet kadangi krūties vėžys klastingas – gali būti keliose vietose, be to, kokio nors židinėlio galima ir nepamatyti, po krūtį tausojančių operacijų visada taikoma spindulinė terapija.
Kai navikas, palyginti su krūtimi, didelis ar dėl kitų auglio ypatybių tausojamosios operacijos netinka, šalinama krūtis. Pašalinus krūtį, jeigu navikas buvo nedidelis, jeigu mažai išplitęs, neperėjęs į limfmazgius, spindulinės terapijos dažniausiai nereikia. Tačiau esant mažiausiam įtarimui, kad vėžys jau pasklidęs, pagal tam tikrus žymenis skiriama chemoterapija.
Operacijos metu dažnai kartu šalinami pažasties limfmazgiai, arčiausia vieta, kur krūties vėžys gali metastazuoti. Jei vėžys jau apėmęs nors vieną limfmazgį, skiriama pagalbinė chemoterapija.
Specialiais metodais nustačius estrogenų ir progesteronų receptorius naviko ląstelės paviršiuje, gali būti taikoma hormonų (dažniausiai antiestrogenų) terapija.
 

Šiandien krūties vėžio gydymo galimybės – didelės

Šiuo metu, anksti diagnozavus krūties vėžį, yra plačios veiksmingo gydymo galimybės, dažniau galima atlikti krūtį tausojančias kosmetines operacijas. Jeigu anksčiau gydymo taktiką buvo galima parinkti gana primityviai – tik pagal naviko dydį ir limfmazgių būklę, dabar yra žinomi ir nustatomi prognostiniai veiksniai, kurie padeda geriau atrinkti didesnės rizikos grupei priklausančias ligones, tiksliau parinkti veiksmingą gydymo taktiką.
Kuo anksčiau skiriamas šiuolaikinis, tinkamas gydymo būdas, tuo didesnė galimybė pasveikti. Tik reiktų neužleisti ligos tiek, kad padėti būtų neįmanoma. 

Mamografija – tinkamiausias krūties vėžio diagnostikos metodas vyresnėms moterims

Mamogramas tikslingiausia daryti ne jaunesnėms kaip 40 metų moterims. Jaunesnių moterų krūties liaukinis audinys tankus, pro jį blogiau praeina rentgeno spinduliai, todėl sunkiau tiksliai diagnozuoti. Apie 40-50-uosius metus, artėjant menopauzei arba jai jau prasidėjus, krūties liaukinis audinys nyksta, lieka daugiau riebalinio audinio, per kurį spinduliai labai gerai praeina ir išryškėja visi patologiniai dariniai krūtyse. Tuo paremta ši tyrimo metodika. Mamografija gali būti ne visai tiksli, jei krūties audinys labai tankus, pavyzdžiui, moteriai vartojant kontraceptikų ar pakeičiamąją hormonų terapiją vyresniame amžiuje. Beje, prieš pradedant vartoti pakeičiamąją hormonų terapiją ir tęsiant šį gydymą ilgesnį laiką, mamogramas praktiškai reiktų daryti kiekvienais metais. Mamografijos metu patiriamo krūties spaudimo moterys neturėtų bijoti – jis trunka kelias sekundes ir tikrai visos moterys iškenčia, netgi patyrusios krūties operacijas. Praktiškai nuo to suspaudimo, kurį aparatas reguliuoja pats, priklauso mamogramos kokybė.
Pagal krūties vėžio diagnostinės atrankos programas paprastai mamografinis tyrimas atliekamas vyresnėms nei 50 metų moterims dėl jų krūtų audinio ypatybių ir todėl, kad šio amžiaus moterims didesnė tikimybė rasti pakitimų. Jaunesnėms moterims krūties vėžys išsivysto retai, ir tikimybė rasti pakitimų, tiriant profilaktiškai, yra mažesnė.
 

Senstant gerybinių ligų mažėja, o vėžio rizika didėja

Tyrimo metu nustačius apvalų darinį krūtyje, reikia patikslinti, ar jis piktybinis, ar ne. Šiuo tikslu atliekama biopsija. Žinoma, jei moteris jauna, 20-25 metų, didelė tikimybė, kad mazgelis nėra piktybinis. Dažniausiai tai fibroadenoma. Bet jeigu moteris vyresnė nei 40 metų, gerybinių krūties ligų procentas mažėja, vėžio – didėja. Šių tendencijų susikirtimą galima pavadinti „vėžio žnyplėmis“. Jų susikirtimas yra apie 40-tuosius metus, kai vėžio tikimybė, palyginti su kitomis ligomis, ima didėti.
Būtent dėl vėžio rizikos visi mazgeliai, aptikti vyresnėms nei 40 metų moterims, dažniausiai šalinami. Mažas mazgelis šiuo atveju nėra mažiau pavojingas – jis kartais gali maskuoti vėžį. Mat jeigu auglys jau didelis, jis tam tikru būdu įauga į audinius, ir rentgenu matomas būdingas vaizdas. Jeigu auglys mažiukas, jis dar gali būti nespėjęs įaugti, neturi tokių aiškių piktybiniam augliui būdingų požymių, ir tai gali suklaidinti.
 

Vėžys gali išplisti į daugelį organų

Vėžiui būdingas invazinis augimas į aplinkinius audinius – jis ne atstumia audinius, o įauga į juos. Kitas būdingas vėžio požymis – metastazės.
Klinikiniai požymiai tokie: ne visai lygus mazgelis, jis gali būti visai neskausmingas. Jeigu jis padidėjęs tiek, kad apima gretimus audinius, gali būti ir odos paburkimas, peraugimas, spenelių įtraukimas, išskyros iš jų, padidėję limfmazgiai – tai jau progresavusio vėžio požymiai.
Kadangi krūties vėžys plinta ne tik limfogeniniu, bet ir hematogeniniu keliu, ligai progresuojant hematogeninių metastazių gali būti plaučiuose, kepenyse, kauluose, smegenyse – bet kurioje kūno vietoje. Suprantama, kad esant 0,5-1 cm ar dar mažesniam mazgeliui, tikimybė, kad auglys yra išplitęs į kitus organus, yra daug mažesnė nei tada, kai auglys yra 5 cm, yra apėmęs pažasties limfmazgius ar kt.
 

Gydymo metodika parenkama individualiai

Jeigu krūties piktybinis navikas labai mažas, jį galima gražiai pašalinti atliekant krūties liauką dalinai išsaugančią operaciją. Kadangi tai yra kosmetinės operacijos, praktiškai jos neturi prasmės tuomet, jeigu auglys didelis ir jį pašalinus lieka tik nedidelis asimetriškas krūties gabalėlis. Tokiu atveju reikia tos pačios operacijos metu atnaujinti krūties formą iš kitų kūno vietų (pvz., nugaros) paimtais audiniais ar šalinti visą krūtį ir paskui protezuoti.
Jeigu pavyksta pašalinti piktybinį auglį iki sveikų audinių, po operacijos galima būti tikriems, kad viskas bus gerai. Bet kadangi krūties vėžys klastingas – gali būti keliose vietose, be to, kokio nors židinėlio galima ir nepamatyti, po krūtį tausojančių operacijų visada taikoma spindulinė terapija.
Kai navikas, palyginti su krūtimi, didelis ar dėl kitų auglio ypatybių tausojamosios operacijos netinka, šalinama krūtis. Pašalinus krūtį, jeigu navikas buvo nedidelis, jeigu mažai išplitęs, neperėjęs į limfmazgius, spindulinės terapijos dažniausiai nereikia. Tačiau esant mažiausiam įtarimui, kad vėžys jau pasklidęs, pagal tam tikrus žymenis skiriama chemoterapija.
Operacijos metu dažnai kartu šalinami pažasties limfmazgiai, arčiausia vieta, kur krūties vėžys gali metastazuoti. Jei vėžys jau apėmęs nors vieną limfmazgį, skiriama pagalbinė chemoterapija.
Specialiais metodais nustačius estrogenų ir progesteronų receptorius naviko ląstelės paviršiuje, gali būti taikoma hormonų (dažniausiai antiestrogenų) terapija.
 

Šiandien krūties vėžio gydymo galimybės – didelės

Šiuo metu, anksti diagnozavus krūties vėžį, yra plačios veiksmingo gydymo galimybės, dažniau galima atlikti krūtį tausojančias kosmetines operacijas. Jeigu anksčiau gydymo taktiką buvo galima parinkti gana primityviai – tik pagal naviko dydį ir limfmazgių būklę, dabar yra žinomi ir nustatomi prognostiniai veiksniai, kurie padeda geriau atrinkti didesnės rizikos grupei priklausančias ligones, tiksliau parinkti veiksmingą gydymo taktiką.
Kuo anksčiau skiriamas šiuolaikinis, tinkamas gydymo būdas, tuo didesnė galimybė pasveikti. Tik reiktų neužleisti ligos tiek, kad padėti būtų neįmanoma.