){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Klausimai
1.Krūtų savityra – svarbi norint anksti aptikti krūties vėžį. Kada ją reikiaatlikti?
2.Krūties vėžio rizika didėja senstant. Kada rekomenduojama atlikti mamogramas?
3.Kas iš toliau išvardintų veiksnių mažina krūties vėžio riziką moterims, kurių artimos giminaitės sirgo šia liga?
4. Vyrai taip pat gali sirgti krūties vėžiu
5. Kuris teiginys yra KLAIDINGAS?
Didžioji dalis krūtyje aptinkamų sukietėjimų – gerybiniai.
Moterys, kurių krūtys mažesnės, rečiau serga krūtiesvėžiu.
6.Kuris teiginys TEISINGAS?
Norint sumažinti krūties vėžio riziką, reikia gauti pakankamai vitamino D.
7. Liemenėlės dėvėjimas padidina krūties vėžio riziką
8. Sukurta vakcina, sauganti ne tik nuo gimdos kaklelio vėžio, bet ir nuo krūties vėžio
Klaidinga
Atsakymai
Teisingas atsakymas „d“. Krūtis reikia tikrintis kiekvieną mėnesį, patartina pradėti kuo anksčiau, pvz., nuo 20 metų amžiaus. Nuolat tikrindamos savo krūtis, išmoksite pastebėti pakitimus. Geriausia tai daryti praėjus kelioms dienoms po mėnesinių, kadangi tuo metu krūties audinys nėra skausmingas. Jei menstruacijų nebėra, geriausia tikrintis bet kurią tą pačią kiekvieno mėnesio dieną. Pirmiausia apžiūrėkite krūtis veidrodyje nuleidusi rankas, uždėjusi rankas ant klubų ir laikydama rankas už galvos. Atkreipkite dėmesį, ar nepasikeitė krūtų forma, spalva, ar neatsirado naujų įdubimų, iškilimų, ar nepadidėjo odos raukšlėtumas, ar spenelis neįtrauktas, ar nėra iš jo išskyrų, ar, keliant rankas aukštyn, abi krūtys pakyla vienodai. Po to čiuopkite krūties audinį trijų vidurinių pirštų pagalvėlėmis, judėdamos menama spirale nuo spenelio ir palaipsniui nuo jo toldamos. Pradžios čiuopkite paviršiuje esančius audinius, po to – gilesnius. Tyrimo pabaigoje paspauskite spenelius ir atkreipkite dėmesį, ar neatsirado išskyrų. Krūtis čiuopkite ir atsigulusi ant nugaros, geriausia tai daryti pasidėjus po mentimis pagalvėlę. Nepamirškite užrašyti, ką apčiuopėte. Nesutrikite pastebėjusios, kad audinys gruoblėtas. Palaipsniui išmoksite atskirti normalų audinio gruoblėtumą nuo naujai atsiradusių pakitimų.
Teisingas atsakymas „b“. Mamografija – tai vaizdinis rentgeninis krūtų ligų tyrimas, kuriuo galima aptikti krūties navikus nuo 2 mm dydžio. Mamogramas rekomenduojama atlikti nuo 40 metų amžiaus, pirmoje menstruacinio ciklo pusėje. Jaunesnių moterų krūtų liaukinis audinys yra tankesnis, riebalinio audinio yra mažiau, todėl mamografija nėra informatyvi. Joms tikslinga atlikti ultragarsinį krūtų tyrimą. Rizika sirgti krūties vėžiu labiau padidėja nuo 45 metų amžiaus. Krūties vėžio programos mamografinė patikra Lietuvoje nemokamai atliekama moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, kokybiškai atliekami mamografiniai tyrimai mirštamumą nuo krūties vėžio gali sumažinti 35 proc.
Teisingas atsakymas „a“. Žindymas, naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, gali smarkiai sumažinti krūties vėžio riziką moterims, kurių šeimose buvę krūties vėžio atvejų. Tyrėjų duomenimis, žindančioms rizika sumažėja daugiau nei perpus, palyginti su tomis, kurios kūdikio nežindė. Manoma, kad tai susiję su tam tikrais krūtų uždegimo procesais netrukus po gimdymo (nežindant kūdikio). Žindymas padeda išvengti šio neigiamo veiksnio. Deja, mokslininkų išvadose pateikiama, kad moterims, kurioms nėra šeiminės krūties vėžio anamnezės, žindymas didesnės įtakos rizikai sirgti šia liga neturi. Tuo tarpu ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas, ankstyva menstruacinio ciklo pradžia ir alkoholio vartojimas susiję su krūties vėžio rizikos padidėjimu, šie veiksniai įtraukti į krūties vėžio rizikos veiksnių sąrašą. Alkoholis labiausiai didina nuo hormonų priklausomo vėžio riziką ir, beje, tyrimais nustatyta, kad nutukusioms ir pomenopauzinio amžiaus moterims alkoholis ligos riziką didina labiau nei jaunesnėms ir nenutukusioms. Alkoholio vartojimas (3–4 porcijos per savaitę) didina krūties vėžio recidyvo („sugrįžimo“) riziką.
Teisingas atsakymas „a“. Nors tai reta onkologinė vyrų liga, vyrai taip pat gali sirgti krūties vėžiu. Lietuvoje šiuo vėžiu serga 3,6–4,9 vyrai iš milijono. Nustatyta, kad vyrai dažniausiai serga krūties vėžiu, sulaukę vyresnio amžiaus – 60–65 metų. Vyrų krūtis turi nedaug liaukinio audinio, todėl dažniausiai navikas pažeidžia spenelio sritį. Dažniausiai pasitaikantis ligos simptomas vyrams – mažas ir kietas guzelis krūties audinyje, gali pakisti spenelio odos spalva, odos tekstūra arba pati spenelio forma. Genetiniai veiksniai ir kepenų ligos, alkoholio vartojimas vyrams padidina riziką sirgti krūties vėžiu.
Teisingas atsakymas „c“. Krūties dydis nėra susijęs su rizika sirgti krūties vėžiu. Be abejo, stambesnes krūtis tiek apčiuopos būdu, tiek radiologiniais tyrimo metodais ištirti sudėtingiau, didesnė klaidingai neigiamo rezultato tikimybė, sunkiau aptikti labai smulkius pakitimus. Tačiau tam ir patariama tirtis nuolat, kad pakitimai būtų aptikti iškart, kai tai bus įmanoma. Krūtų implantai neturi jokios įtakos sergamumui šia liga. Implantas nepadidina krūties audinio kiekio ir onkologiniu požiūriu yra visiškai saugus. Nors pripažįstama, kad, esant didesniems krūtų implantams, krūtis ištirti gali būti kiek sunkiau.
Teisingas atsakymas „d“. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad lytinio brendimo metu mergaitėms valgant daug riebalų turinčio maisto, pavyzdžiui, grietinėlės pagrindu pagamintų ledų, bulvių traškučių ir pan., greitai besiformuojančiame krūtų audinyje vyksta pakitimai, panašūs į uždegimą, tai ir padidina krūtų vėžio išsivystymo riziką. Mokslininkai intensyviai įvairiais aspektais tiria vitamino D įtaką krūties vėžiui. Pasirodo, šis vitaminas itin svarbus krūties vėžio prevencijai, o sergančioms, išvengus šio vitamino stokos, gerėja pagrindinio gydymo rezultatai. Vyresniame amžiuje net ilgalaikis buvimas saulėje neužtikrina pakankamo vitamino D kiekio gamybos, todėl jo rekomenduojama vartoti papildomai. Beje, vitaminas D vyresnio amžiaus moterims svarbus ir osteoporozės profilaktikai.
Nėštumo nutraukimas – tai milžiniškas hormonų pokytis moters organizmui, paveikiantis ir procesus krūtyse. Ilgą laiką onkologai ir ginekologai diskutavo šiuo klausimu, 2003 metais nėštumo nutraukimo ir krūties vėžio ryšys buvo paneigtas, tačiau, remdamasi naujausių tyrimų duomenimis, Aborto ir krūties vėžio koalicija teigia, kad ryšys yra, nėštumo nutraukimas kartu su kitais rizikos veiksniais padidina krūties vėžio riziką nuo 20 iki 50 procentų.
Teisingas atsakymas „b“. Mitas apie tai, kad nuolatinis liemenėlės dėvėjimas didina krūties vėžio riziką, gana gajus, tačiau mokslinių tyrimų, kurie galėtų tai patvirtinti, nėra. Šios teorijos šalininkai teigia, kad 24 valandas per parą dėvint liemenėlę, ypač su metaliniais lankeliais, sutrikdoma smulkiųjų limfinių takų veikla ir normalus krūties audinių drenažas. Tuo aiškina ir didesnį išsivysčiusių šalių moterų sergamumą šia liga, palyginti su neišsivysčiusių šalių. Bet mokslinio patvirtinimo šiai teorijai nėra. Teorijos priešininkai tikina, kad sergamumo skirtumas tarp išsivysčiusių ir neišsivysčiusių šalių labiau susijęs su mitybos ypatumais. Kad ir kaip būtų, visą parą liemenėlės dėvėti nereikėtų, einant miegoti, šį moterišką aksesuarą reikėtų nusiimti.
Teisingas atsakymas „c“. Iš tikrųjų JAV mokslininkai jau kurį laiką kuria vakciną, kuri padėtų išvengti krūties vėžio. Vakcina sukurta, taikant pelytėms, gauti įspūdingi rezultatai. Nė viena skiepyta pelytė vėžiu nesusirgo, o kontrolinės grupės gyvūnėliams vėžinis procesas vystėsi. „Jeigu vakcina žmogui pasižymės tokiu pačiu poveikiu, netrukus galėsime kovoti su šia baisia liga panašiai, kaip kovojame su vaikiškomis ligomis,“ – sako tyrėjai. Tačiau šis tyrimas vis dar yra mažos apimties, o tiriamo vaisto saugumas ir efektyvumas dar turi būti įvertintas tyrimais su žmonėmis.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje ja suserga apie 1300 moterų. Pildosi sena gydytojų svajonė – atrasta daug krūties vėžio požymių, sukurti genų rinkiniai, padedantys parinkti moterims veiksmingiausią gydymo būdą....
Skaityti daugiauLigoninės koridoriuje sutikau pažįstamą. Pasisveikinom ir šnekėdami ne itin reikšmingais sakiniais ėjome koridoriumi. Ties vienu iš kabinetų pažįstamas stabtelėjo. Tame kabinete dirba vienas iš specialistų, kurio duris praveria dažniausiai moterys. Dažniausiai, bet ne visada. Mano pažįstamas – ne vienintelis vyras, kuriam buvo diagnozuotas krūties vėžys. ...
Skaityti daugiauPrie krūties specialistų mamologų durų liūdna matyti jaunas moteris. Būtent gerybiniai krūties navikai dažnai priverčia jas sunerimti ir kuo greičiau pasirodyti specialistui. Nedideli sukietėjimai krūtyse kamuoja jaunas moteris ir net paaugles. Medikai šiuos sukietėjimus vadina gerybiniais krūties navikais – fibroadenomomis. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga Lietuvoje - ji sudaro apie 20 proc. moterų piktybinių ligų. Vis dažniau krūties vėžiu suserga jaunos, iki 40–45 metų, moterys. Šiandien padėti galima beveik 90 proc. sergančiųjų, tačiau būtina laiku diagnozuoti ligą. Apie krūties vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką kalbėjomės su KMUK onkologijos klinikos gyd. onkologe-chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, pasaulyje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1 milijoną moterų. Krūties vėžio profilaktika itin svarbi kiekvienos moters gyvenime. Artimiausias jos patarėjas ir pagalbininkas – bendrosios praktikos gydytojas. Kaip išvengti krūties vėžio, koks šeimos gydytojo vaidmuo šioje prevencijoje? Apie tai pasakoja Birštono kurorto „Tulpės“ sanatorijos FMR skyriaus vedėja gydytoja Aušra Mituzaitė....
Skaityti daugiaunaujų tyrimų duomenys rodo, kad reguliariai vartojamas aspirinas ir nesteroidiniai ...
Skaityti daugiauJei krūtyje aptikote neįprastą darinį, neskubėkite diagnozuoti vėžio, nepulkite į paniką. Praktika rodo, kad net 9 iš 10 darinių būna gerybiniai. Kita vertus, nors ir ne kiekvienas darinukas krūtyje yra piktybinis ar gali juo virsti, kiekvieną jų būtina tirti, ar tai nėra vėžio požymis. Nevėžinius krūtų pakitimus ir ligas komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės onkologė- chemoterapeutė Bronė Gustienė. ...
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauApie krūties piktybinius navikus (vėžį) žinoma labai seniai. Apie šią ligą rasta įrašų net Egipto papirusuose. Tai viena didžiausių problemų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Lietuvoje krūties vėžys tvirtai pirmauja tarp visų piktybinių navikų, kuriais serga moterys, negana to, sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje kasmet didėja....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – įvairialypės eigos liga. Gydymas neretai ilgas ir sudėtingas. Nors, atrodytų, nėra dviejų vienodų ligonių, t.y. kiekvienai sergančiajai krūties vėžiu gali būti visai kitokių požymių, ligą galima suskirstyti į kelias grupes. Šiandien plačiau kalbėsime apie tokį krūties vėžį, kuriam esant nustatomi hormonų receptoriai. Onkologai tai vadina hormonams jautriu krūties vėžiu....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje spalis minimas kaip kovos prieš krūties vėžį mėnuo. Nacionalinė moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacija nutarė spalį paminėti, kviesdama visuomenę bei valstybės vyrus atkreipti dėmesį į aktualias problemas. Visuomenė buvo kviečiama pasirašyti Prezidentui, Ministrui pirmininkui ir sveikatos apsaugos ministrui skirtą krūties vėžiu sergančių moterų peticiją dėl modernaus diagnozavimo ir gydymo galimybių suteikimo visoms Lietuvos moterims. Daugiau informacijos apie akciją – www.roziniskaspinas.lt...
Skaityti daugiauŠimtai tūkstančių Anglijos ir Velso moterų, sergančių ankstyvąja krūties vėžio forma, galės pasinaudoti gydymo aromatazės inhibitoriais privalumais. Praėjusį mėnesį Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (angl. National Institute for Health and Clinical Excellence, NICE*) priėmė preliminarias rekomendacijas, kurios nurodo, kad aromatazės inhibitoriai yra viena iš gydymo galimybių visoms pomenopauzinio amžiaus moterims, sergančioms hormonams jautria krūties vėžio forma....
Skaityti daugiauApie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti. Viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių – ankstyva diagnostika, leidžianti pradėti laiku gydyti. Apie tai, kokie yra diagnostikos metodai, pasakoja krūtų chirurgė-onkologė dr. Vida Petraitienė....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Nepaisant to, sergamumas šia liga ir toliau kasmet didėja – Lietuvoje kiekvienais metais ji diagnozuojama daugiau nei 1300 moterų, kas savaitę nuo jos miršta apie 12 moterų. Tačiau mokslas taip pat nestovi vietoje – sukuriama vis naujų vaistų. Lietuvoje pradėtas vartoti naujas pasaulyje pripažintas vaistas eksemestanas (Aromasin, gamintojas „Pfizer”, JAV), galintis veiksmingai kovoti su ia liga....
Skaityti daugiauKrūtų vėžys - tai dažniausia onkologinė liga, kuria serga Lietuvos moterys. Kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, tuo geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis. „Moterys turėtų bijoti ne ligos, bet savo baimės“, - teigia mūsų pašnekovė - Kauno onkologijos centro Torakalinės chirurgijos skyriaus vedėja, aukščiausios kategorijos onkologė chirurgė Leonarda ŠARAKAUSKIENĖ. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga. Jis dažniausiai diagnozuojamas vyresnėms nei 50 metų moterims, bet juo gali sirgti ir kur kas jaunesnės, net dvidešimtmetės. Sėkmingam gydymui itin svarbi ankstyva krūties vėžio diagnostika. Ne kiekvienas mazgelis, susidaręs krūtyje, yra vėžys, bet kiekvienas turi būti tiriamas....
Skaityti daugiauStatistika negailestinga ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos moterims - kasmet kas devinta moteris turi susitaikyti su krūties vėžio diagnoze. Per paskutiniuosius dešimtmečius naujai išaiškintų krūties vėžio atvejų skaičius padidėjo beveik tris kartus. Tai dažniausia piktybinių navikų lokalizacija moterims. Ar pakankamas Lietuvos moterys žino apie krūties vėžio riziką? Ar dažna suvokia ankstyvosios diagnostikos svarbą? Ką daryti, kad kuo daugiau pacienčių į onkologus kreiptųsi laiku ir sumažėtų III, IV stadijos krūties vėžio diagnozių skaičius? Apie šias ir kitas problemas bei krūties vėžio gydymo galimybes kalbamės su KMUK Onkologijos klinikos gydytoja onkologe chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauTerminą “vėžys”, aprašydamas vėžines ligas, pirmą kartą pavartojo graikų gydytojas Klaudijus Galenas: “Išsiplėtusios nuo nenatūralaus augimo venos atrodo panašios į vėžio kojas”. Šiandien žinoma, kad vėžys pradeda vystytis iš vienos pažeistos ląstelės, pakitus jos branduolyje užkoduotai informacijai. Kad destruktyvių ląstelių sankaupa - auglys - taptų apie vieno centimetro dydžio, turi praeiti penkeri metai. Skirtingai nuo kitų ligų, vėžys plinta krauju bei limfa ir pasėja metastazes kituose organuose. Iš viso žinoma per 100 įvairių vėžio rūšių....
Skaityti daugiau
