Nemažai moterų pas gydytoją ateina tada, kai krūties vėžys jau būna smarkiai užleistas. Daugelis jų, paklaustos, kodėl tiek ilgai delsė, teigia, kad iš baimės. Jausmas suprantamas, tačiau ar protinga juo pasikliauti ir vilkinti laiką nesikreipiant pagalbos į medikus? Gydytoja E.Juodžbalienė apgailestaudama konstatuoja: vis tiek anksčiau ar vėliau net ir labai bijančios pacientės praveria gydymo įstaigos duris, nes prasideda skausmai, ima kamuoti dusulys. Moterys yra priverstos ieškoti pagalbos ir labai gailisi to laiko, kurį praleido veltui, kai nesigydė. Pirmasis pokalbis su paciente, sergančia išplitusiu krūties vėžiu, paprastai būna labai sunkus - ji netiki gydytoju, neįžvelgia gydymo prasmės ir kt. Tokiais momentais geriausią pagalbą įsibaiminusiai ligonei suteikia sveikstančių pacienčių pasakojimai, kaip jos kovoja su krūties vėžiu, ką yra pasiryžusios nuveikti”.
Laikraščiai, žurnalai dabar daug rašo apie krūties vėžio rizikos veiksnius, ir moterys pakankamai gerai juo žino. Galimybė susirgti šia onkologine liga smarkiai padidėja, jeigu nustatomi tokie pagrindiniai faktoriai:
• krūties vėžys diagnozuotas giminės moterims (seseriai, mamai, močiutei, tetai);
• ankstyvos mėnesinės, vėlyva menopauzė;
• vėlyvas gimdymas;
• kitos onkologinės ligos (storosios žarnos, kiaušidžių, gimdos);
• kenksminga aplinka;
• riebus maistas, žalingi įpročiai;
• su krūties vėžiu susiję genai - BRCA 1 ir BRCA 2. Moterys, kurios yra šių genų mutacijų nešiotojos, gali greičiau nei kitos susirgti krūties vėžiu (joms iki 60 metų rizika susirgti šia liga siekia apie 70-80 proc.). Tikimybę, kad moteris turi pakitusią BRCA 1 ar BRCA 2 mutaciją, leidžia įtarti faktas, jog kelių kartų giminaitės (močiutė, mama, teta ir pan.) sirgo ar serga krūties vėžiu.
Kad krūties vėžys būtų laiku pastebėtas, nepakanka, kad moteris sunerimtų pastebėjusi, jog priklauso didesnės rizikos pacienčių grupei. Būtina, kad ji dar ir suvoktų ankstyvosios diagnostikos svarbą.
Mamografija - tai krūtų peršvietimas rentgeno spinduliais. Šiuo tyrimu galima aptikti labai mažus mazgelius, net jų užuomazgas. Mamogramos padeda surasti neapčiuopiamus, tik rentgenu matomus piktybinio tipo kalcinatus, būdingus neinvazinio vėžio pradžiai. Vėžys ne iš karto pasidaro invazinis. Jo piktybiškumą lemia savybės keliauti limfa, krauju ir pasiekti kitus organus sukeliant juose metastazes. Kol navikas augdamas nepasiekia audinio, kuriame yra kraujagyslių, jis - neinvazinis.
Yra pacienčių, kurios atsisako mamografijos vien todėl, kad bijo radiacijos ir skausmo. Ši baimė nepagrįsta. Krūtis atliekant mamogramą turi būti šiek tiek spaudžiama (kad atsirastų geras kontaktas su plokštelėmis ir nuotrauka būtų kokybiška). Tačiau šis skausmas tikrai nėra intensyvus ir nepakeliamas.
Jaunoms moterims krūtų audinys tiriamas echoskopu - gydytojas krūtį tiria vedžiodamas ultragarsinio aparato galvute. Mat jaunų moterų krūtų audinys tankus, todėl mamograma nėra informatyvi ir pagal ją nustatyti ankstyvos stadijos krūties vėžį mažai tikėtina.
Tačiau jeigu moteris vyresnė, jai, pvz., per 40 metų, jos krūtyje yra daugiau riebalinio audinio. Jis gerai praleidžia rentgeno spindulius, todėl mamograma daug ką pasako: matosi net ir mažiausi mazgeliai, jų užuomazgos. Mazgelis mazgeliui nelygu. Todėl visada tikslinama, kas tai yra: ar gerybiniai krūtų dariniai (pvz., lipoma, fibroadenoma), ar piktybinis navikas. Tuo tikslu papildomi tyrimai: echoskopija, biopsija (specialia adata ištraukiamas mazgelio audinių dalelė. Ji apžiūrima mikroskopu. Po atitinkamo laboratorinio apdorojimo matoma, ar mazgelyje yra navikinių ląstelių, ar ne) ir kt.
Tik po kruopščių tyrimų galima daryti išvadą, kokia liga pacientė serga - gerybine ar piktybine.
Kol išsivysto navikas, ląstelės piktybėja keliais etapais: I etapas - ląstelės genetinėje informacijoje dėl kokių nors priežasčių įvyksta nebeišnykstančių pakitimų, bet pati ląstelė išoriškai nepakinta; II etapas - keičiasi jau ir ląstelės išorinis vaizdas, ji tampa navikinė.
Navikas laikomas ankstyvu, kol dar nėra išplitęs į kitus organus, t.y. jis gali būti tiek krūtyje, tiek šalia esančios pažasties limfmazgiuose. Tokie navikai iškart operuojami. Jeigu tiriant mikroskopu matosi pasikeitusios ląstelės, po histologinio ištyrimo nustatoma galima nepalanki prognozė, taikoma chemoterapija, spindulinis gydymas, hormonų terapija.
Beje, stadija ir naviko dydis ne visada parodo prognozę ir ligos vystymosi ypatumus. Navikas gali būti didelis, net peraugęs odą, tačiau niekur neišplitęs. Kaip pastebi gydytoja E.Juodžbalienė, jai teko susidurti su paciente, kuriai buvo diagnozuotas IV stadijos vėžys. Ji net 7 metus “augino” naviką, tačiau į gydytojus nesikreipė, nes “nieko blogo nejautė”. Moteris ir dabar, nustačius diagnozę, netiki, kad serga krūties vėžiu, nes, anot jos, nejaučia jokių simptomų.…
Būna taip, kad mažo naviko eiga yra itin agresyvi, ir metastazės labai greitai išplinta po visus organus - navikinės ląstelės keliauja limfagyslėmis ir kraujagyslėmis, sukurdamos įvairiose kūno vietose vis naujus židinius. Todėl stengiamasi vėžio audinį krūtyje, kol jis dar neišplito, kuo skubiau šalinti.
Kadangi dabartiniu metu pripažįstamas I stadijos krūties vėžio agresyvumas bei reali galimybė vėžinėms ląstelėms pasklisti po visą organizmą per limfą ir kraują, krūties vėžiu sergančių pacienčių sisteminis gydymas pradedamas po operacijos, kiek galima anksčiau.
Lokaliems gydymo metodams priskiriama operacija ir spindulinė terapija, sisteminiams gydymo metodams - chemoterapija, hormonų terapija, biologinė terapija. Taikant sisteminį gydymą, nesvarbu, kurioje organizmo vietoje atsirado vėžinių ląstelių, vaistai visur jas paveikia.
Kokią individualią gydymo metodiką derėtų taikyti, parodo histologinė medžiaga, gaunama po operacijos (kokia naviko histologinė forma, agresyvumas, ar navikinės ląstelės greitai dauginasi, ar ne; yra estrogenų, progesterono receptorių ar jų nėra ir t.t.). Taigi po operacijos nustatyti prognostiniai veiksniai diktuoja tolesnę gydymo schemą.
Pasaulyje vis labiau populiarėja biologinė terapija. Šis metodas, reikia tikėtis, pasieks ir Lietuvos praktikus. Biologinės terapijos esmė - pacientui skiriama vaistų, labiausiai atitinkančių jo navikinių ląstelių biologinę struktūrą, genetinius sutrikimus. Jeigu, pvz., nustatoma geno Her 2 mutacija, gydoma tokiais medikamentais, kurie specifiškiausiai veikia patologinį procesą. Tai leidžia efektyviai slopinti ligą.
Vėžinių ląstelių specifiškumo principu remiasi ir hormonų
terapija. Pvz., pacientės, kurių navikuose yra estrogenų ir progesteronų receptorių, gydomos tamoksifenu - vaistu, pasižyminčiu antiestrogeniniu veikimu. Ši terapija skiriama po chemoterapijos ir taikoma penkerius metus. Be tamoksifeno, yra ir kitų veiksmingų, daug specifiškesnių hormoninių preparatų.
Chemoterapijos metodas (plg. su biologine ar hormonų terapija) nėra toks specifiškas - chemoterapiniai vaistai, pažeisdami navikines ląsteles, gali turėti žalingą poveikį normalioms organizmo ląstelėms ir audiniams. Labiausiai kenčia tie audiniai, kurių ląstelės dauginasi intensyviausiai (plaukų folikulai, virškinamojo trakto gleivinė, kraujo gamyba kaulų čiulpuose, lytinės liaukos). Šiandien stengiamasi jau iš anksto apsaugoti ligonį nuo galimų komplikacijų, kad jis gydymo metu jaustųsi kuo geriau ir išliktų darbingas.
“Kiekvienas krūties vėžio atvejis - individualus, su sava ligos eiga — teigia gydytoja E. Juodžbalienė. Labai neatsakingai elgiasi tos pacientės, kurios žvalgosi į netinkamai besielgiančias kaimynes ar pažįstamas ir įgnoruoja gydymą (“Marytė neleido gydytojams krūties operuoti ir jau 2 metai žoleles vartodama kuo puikiausiai gyvena - nieko jai neatsitinka”). Nepagrįsta radikalaus gydymo baimė, kaip jau minėta, gali sutrukdyti laiku sėkmingai išgydyti ligą. Kiekviena pacientė privalo suvokti, kad pirmiausia būtina padaryti viską, ką šiandien siūlo onkologijos mokslas. Reikia ginti savo teisę gyventi.”
Mamografija - tai krūtų peršvietimas rentgeno spinduliais. Šiuo tyrimu galima aptikti labai mažus mazgelius, net jų užuomazgas. Mamogramos padeda surasti neapčiuopiamus, tik rentgenu matomus piktybinio tipo kalcinatus, būdingus neinvazinio vėžio pradžiai. Vėžys ne iš karto pasidaro invazinis. Jo piktybiškumą lemia savybės keliauti limfa, krauju ir pasiekti kitus organus sukeliant juose metastazes. Kol navikas augdamas nepasiekia audinio, kuriame yra kraujagyslių, jis - neinvazinis.
Yra pacienčių, kurios atsisako mamografijos vien todėl, kad bijo radiacijos ir skausmo. Ši baimė nepagrįsta. Krūtis atliekant mamogramą turi būti šiek tiek spaudžiama (kad atsirastų geras kontaktas su plokštelėmis ir nuotrauka būtų kokybiška). Tačiau šis skausmas tikrai nėra intensyvus ir nepakeliamas.
Jaunoms moterims krūtų audinys tiriamas echoskopu - gydytojas krūtį tiria vedžiodamas ultragarsinio aparato galvute. Mat jaunų moterų krūtų audinys tankus, todėl mamograma nėra informatyvi ir pagal ją nustatyti ankstyvos stadijos krūties vėžį mažai tikėtina.
Tačiau jeigu moteris vyresnė, jai, pvz., per 40 metų, jos krūtyje yra daugiau riebalinio audinio. Jis gerai praleidžia rentgeno spindulius, todėl mamograma daug ką pasako: matosi net ir mažiausi mazgeliai, jų užuomazgos. Mazgelis mazgeliui nelygu. Todėl visada tikslinama, kas tai yra: ar gerybiniai krūtų dariniai (pvz., lipoma, fibroadenoma), ar piktybinis navikas. Tuo tikslu papildomi tyrimai: echoskopija, biopsija (specialia adata ištraukiamas mazgelio audinių dalelė. Ji apžiūrima mikroskopu. Po atitinkamo laboratorinio apdorojimo matoma, ar mazgelyje yra navikinių ląstelių, ar ne) ir kt.
Tik po kruopščių tyrimų galima daryti išvadą, kokia liga pacientė serga - gerybine ar piktybine.
Kol išsivysto navikas, ląstelės piktybėja keliais etapais: I etapas - ląstelės genetinėje informacijoje dėl kokių nors priežasčių įvyksta nebeišnykstančių pakitimų, bet pati ląstelė išoriškai nepakinta; II etapas - keičiasi jau ir ląstelės išorinis vaizdas, ji tampa navikinė.
Navikas laikomas ankstyvu, kol dar nėra išplitęs į kitus organus, t.y. jis gali būti tiek krūtyje, tiek šalia esančios pažasties limfmazgiuose. Tokie navikai iškart operuojami. Jeigu tiriant mikroskopu matosi pasikeitusios ląstelės, po histologinio ištyrimo nustatoma galima nepalanki prognozė, taikoma chemoterapija, spindulinis gydymas, hormonų terapija.
Beje, stadija ir naviko dydis ne visada parodo prognozę ir ligos vystymosi ypatumus. Navikas gali būti didelis, net peraugęs odą, tačiau niekur neišplitęs. Kaip pastebi gydytoja E.Juodžbalienė, jai teko susidurti su paciente, kuriai buvo diagnozuotas IV stadijos vėžys. Ji net 7 metus “augino” naviką, tačiau į gydytojus nesikreipė, nes “nieko blogo nejautė”. Moteris ir dabar, nustačius diagnozę, netiki, kad serga krūties vėžiu, nes, anot jos, nejaučia jokių simptomų.…
Būna taip, kad mažo naviko eiga yra itin agresyvi, ir metastazės labai greitai išplinta po visus organus - navikinės ląstelės keliauja limfagyslėmis ir kraujagyslėmis, sukurdamos įvairiose kūno vietose vis naujus židinius. Todėl stengiamasi vėžio audinį krūtyje, kol jis dar neišplito, kuo skubiau šalinti.
Kadangi dabartiniu metu pripažįstamas I stadijos krūties vėžio agresyvumas bei reali galimybė vėžinėms ląstelėms pasklisti po visą organizmą per limfą ir kraują, krūties vėžiu sergančių pacienčių sisteminis gydymas pradedamas po operacijos, kiek galima anksčiau.
Lokaliems gydymo metodams priskiriama operacija ir spindulinė terapija, sisteminiams gydymo metodams - chemoterapija, hormonų terapija, biologinė terapija. Taikant sisteminį gydymą, nesvarbu, kurioje organizmo vietoje atsirado vėžinių ląstelių, vaistai visur jas paveikia.
Kokią individualią gydymo metodiką derėtų taikyti, parodo histologinė medžiaga, gaunama po operacijos (kokia naviko histologinė forma, agresyvumas, ar navikinės ląstelės greitai dauginasi, ar ne; yra estrogenų, progesterono receptorių ar jų nėra ir t.t.). Taigi po operacijos nustatyti prognostiniai veiksniai diktuoja tolesnę gydymo schemą.
Pasaulyje vis labiau populiarėja biologinė terapija. Šis metodas, reikia tikėtis, pasieks ir Lietuvos praktikus. Biologinės terapijos esmė - pacientui skiriama vaistų, labiausiai atitinkančių jo navikinių ląstelių biologinę struktūrą, genetinius sutrikimus. Jeigu, pvz., nustatoma geno Her 2 mutacija, gydoma tokiais medikamentais, kurie specifiškiausiai veikia patologinį procesą. Tai leidžia efektyviai slopinti ligą.
Vėžinių ląstelių specifiškumo principu remiasi ir hormonų
terapija. Pvz., pacientės, kurių navikuose yra estrogenų ir progesteronų receptorių, gydomos tamoksifenu - vaistu, pasižyminčiu antiestrogeniniu veikimu. Ši terapija skiriama po chemoterapijos ir taikoma penkerius metus. Be tamoksifeno, yra ir kitų veiksmingų, daug specifiškesnių hormoninių preparatų.
Chemoterapijos metodas (plg. su biologine ar hormonų terapija) nėra toks specifiškas - chemoterapiniai vaistai, pažeisdami navikines ląsteles, gali turėti žalingą poveikį normalioms organizmo ląstelėms ir audiniams. Labiausiai kenčia tie audiniai, kurių ląstelės dauginasi intensyviausiai (plaukų folikulai, virškinamojo trakto gleivinė, kraujo gamyba kaulų čiulpuose, lytinės liaukos). Šiandien stengiamasi jau iš anksto apsaugoti ligonį nuo galimų komplikacijų, kad jis gydymo metu jaustųsi kuo geriau ir išliktų darbingas.
“Kiekvienas krūties vėžio atvejis - individualus, su sava ligos eiga — teigia gydytoja E. Juodžbalienė. Labai neatsakingai elgiasi tos pacientės, kurios žvalgosi į netinkamai besielgiančias kaimynes ar pažįstamas ir įgnoruoja gydymą (“Marytė neleido gydytojams krūties operuoti ir jau 2 metai žoleles vartodama kuo puikiausiai gyvena - nieko jai neatsitinka”). Nepagrįsta radikalaus gydymo baimė, kaip jau minėta, gali sutrukdyti laiku sėkmingai išgydyti ligą. Kiekviena pacientė privalo suvokti, kad pirmiausia būtina padaryti viską, ką šiandien siūlo onkologijos mokslas. Reikia ginti savo teisę gyventi.”
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje ja suserga apie 1300 moterų. Pildosi sena gydytojų svajonė – atrasta daug krūties vėžio požymių, sukurti genų rinkiniai, padedantys parinkti moterims veiksmingiausią gydymo būdą....
Skaityti daugiauLigoninės koridoriuje sutikau pažįstamą. Pasisveikinom ir šnekėdami ne itin reikšmingais sakiniais ėjome koridoriumi. Ties vienu iš kabinetų pažįstamas stabtelėjo. Tame kabinete dirba vienas iš specialistų, kurio duris praveria dažniausiai moterys. Dažniausiai, bet ne visada. Mano pažįstamas – ne vienintelis vyras, kuriam buvo diagnozuotas krūties vėžys. ...
Skaityti daugiauPrie krūties specialistų mamologų durų liūdna matyti jaunas moteris. Būtent gerybiniai krūties navikai dažnai priverčia jas sunerimti ir kuo greičiau pasirodyti specialistui. Nedideli sukietėjimai krūtyse kamuoja jaunas moteris ir net paaugles. Medikai šiuos sukietėjimus vadina gerybiniais krūties navikais – fibroadenomomis. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga Lietuvoje - ji sudaro apie 20 proc. moterų piktybinių ligų. Vis dažniau krūties vėžiu suserga jaunos, iki 40–45 metų, moterys. Šiandien padėti galima beveik 90 proc. sergančiųjų, tačiau būtina laiku diagnozuoti ligą. Apie krūties vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką kalbėjomės su KMUK onkologijos klinikos gyd. onkologe-chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, pasaulyje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1 milijoną moterų. Krūties vėžio profilaktika itin svarbi kiekvienos moters gyvenime. Artimiausias jos patarėjas ir pagalbininkas – bendrosios praktikos gydytojas. Kaip išvengti krūties vėžio, koks šeimos gydytojo vaidmuo šioje prevencijoje? Apie tai pasakoja Birštono kurorto „Tulpės“ sanatorijos FMR skyriaus vedėja gydytoja Aušra Mituzaitė....
Skaityti daugiaunaujų tyrimų duomenys rodo, kad reguliariai vartojamas aspirinas ir nesteroidiniai ...
Skaityti daugiauJei krūtyje aptikote neįprastą darinį, neskubėkite diagnozuoti vėžio, nepulkite į paniką. Praktika rodo, kad net 9 iš 10 darinių būna gerybiniai. Kita vertus, nors ir ne kiekvienas darinukas krūtyje yra piktybinis ar gali juo virsti, kiekvieną jų būtina tirti, ar tai nėra vėžio požymis. Nevėžinius krūtų pakitimus ir ligas komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės onkologė- chemoterapeutė Bronė Gustienė. ...
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauApie krūties piktybinius navikus (vėžį) žinoma labai seniai. Apie šią ligą rasta įrašų net Egipto papirusuose. Tai viena didžiausių problemų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Lietuvoje krūties vėžys tvirtai pirmauja tarp visų piktybinių navikų, kuriais serga moterys, negana to, sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje kasmet didėja....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – įvairialypės eigos liga. Gydymas neretai ilgas ir sudėtingas. Nors, atrodytų, nėra dviejų vienodų ligonių, t.y. kiekvienai sergančiajai krūties vėžiu gali būti visai kitokių požymių, ligą galima suskirstyti į kelias grupes. Šiandien plačiau kalbėsime apie tokį krūties vėžį, kuriam esant nustatomi hormonų receptoriai. Onkologai tai vadina hormonams jautriu krūties vėžiu....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje spalis minimas kaip kovos prieš krūties vėžį mėnuo. Nacionalinė moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacija nutarė spalį paminėti, kviesdama visuomenę bei valstybės vyrus atkreipti dėmesį į aktualias problemas. Visuomenė buvo kviečiama pasirašyti Prezidentui, Ministrui pirmininkui ir sveikatos apsaugos ministrui skirtą krūties vėžiu sergančių moterų peticiją dėl modernaus diagnozavimo ir gydymo galimybių suteikimo visoms Lietuvos moterims. Daugiau informacijos apie akciją – www.roziniskaspinas.lt...
Skaityti daugiauŠimtai tūkstančių Anglijos ir Velso moterų, sergančių ankstyvąja krūties vėžio forma, galės pasinaudoti gydymo aromatazės inhibitoriais privalumais. Praėjusį mėnesį Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (angl. National Institute for Health and Clinical Excellence, NICE*) priėmė preliminarias rekomendacijas, kurios nurodo, kad aromatazės inhibitoriai yra viena iš gydymo galimybių visoms pomenopauzinio amžiaus moterims, sergančioms hormonams jautria krūties vėžio forma....
Skaityti daugiauApie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti. Viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių – ankstyva diagnostika, leidžianti pradėti laiku gydyti. Apie tai, kokie yra diagnostikos metodai, pasakoja krūtų chirurgė-onkologė dr. Vida Petraitienė....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Nepaisant to, sergamumas šia liga ir toliau kasmet didėja – Lietuvoje kiekvienais metais ji diagnozuojama daugiau nei 1300 moterų, kas savaitę nuo jos miršta apie 12 moterų. Tačiau mokslas taip pat nestovi vietoje – sukuriama vis naujų vaistų. Lietuvoje pradėtas vartoti naujas pasaulyje pripažintas vaistas eksemestanas (Aromasin, gamintojas „Pfizer”, JAV), galintis veiksmingai kovoti su ia liga....
Skaityti daugiauKrūtų vėžys - tai dažniausia onkologinė liga, kuria serga Lietuvos moterys. Kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, tuo geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis. „Moterys turėtų bijoti ne ligos, bet savo baimės“, - teigia mūsų pašnekovė - Kauno onkologijos centro Torakalinės chirurgijos skyriaus vedėja, aukščiausios kategorijos onkologė chirurgė Leonarda ŠARAKAUSKIENĖ. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga. Jis dažniausiai diagnozuojamas vyresnėms nei 50 metų moterims, bet juo gali sirgti ir kur kas jaunesnės, net dvidešimtmetės. Sėkmingam gydymui itin svarbi ankstyva krūties vėžio diagnostika. Ne kiekvienas mazgelis, susidaręs krūtyje, yra vėžys, bet kiekvienas turi būti tiriamas....
Skaityti daugiauStatistika negailestinga ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos moterims - kasmet kas devinta moteris turi susitaikyti su krūties vėžio diagnoze. Per paskutiniuosius dešimtmečius naujai išaiškintų krūties vėžio atvejų skaičius padidėjo beveik tris kartus. Tai dažniausia piktybinių navikų lokalizacija moterims. Ar pakankamas Lietuvos moterys žino apie krūties vėžio riziką? Ar dažna suvokia ankstyvosios diagnostikos svarbą? Ką daryti, kad kuo daugiau pacienčių į onkologus kreiptųsi laiku ir sumažėtų III, IV stadijos krūties vėžio diagnozių skaičius? Apie šias ir kitas problemas bei krūties vėžio gydymo galimybes kalbamės su KMUK Onkologijos klinikos gydytoja onkologe chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauTerminą “vėžys”, aprašydamas vėžines ligas, pirmą kartą pavartojo graikų gydytojas Klaudijus Galenas: “Išsiplėtusios nuo nenatūralaus augimo venos atrodo panašios į vėžio kojas”. Šiandien žinoma, kad vėžys pradeda vystytis iš vienos pažeistos ląstelės, pakitus jos branduolyje užkoduotai informacijai. Kad destruktyvių ląstelių sankaupa - auglys - taptų apie vieno centimetro dydžio, turi praeiti penkeri metai. Skirtingai nuo kitų ligų, vėžys plinta krauju bei limfa ir pasėja metastazes kituose organuose. Iš viso žinoma per 100 įvairių vėžio rūšių....
Skaityti daugiau