){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Krūties vėžio diagnozė galutinai patvirtinama tik mikroskopu ištyrus stulpelinės biopsijos adata paimtą krūties audinio gabalėlį ar po operacijos pašalintą visą krūties darinį. Taip nustatomas vėžio agresyvumas, genetiniai sutrikimai ir jautrumas hormonams. Visi šie veiksniai vertinami ne atskirai, o apibendrintai. Gydymo taktika priklauso ir nuo pacientės amžiaus (ar ji menstruacinio, ar pomenopauzinio amžiaus), kokiuose dar organuose liga išplitusi, kokiomis ligomis dar serga ir pan. Tik visa tai įvertinęs gydytojas gali parinkti tinkamiausią gydymą ir prognozuoti tolesnę ligos eigą, gydymo efektyvumą. Todėl būna taip, kad vieną ligonę gydome agresyvia chemoterapija, kitai užtenka per dieną išgerti vieną tabletę.
Gydymas hormonais šiandien skiriamas tiek esant ankstyvajam krūties vėžiui iš karto po radikalios operacijos ne mažiau kaip 5 metus, tiek ir esant išplitusiam krūties vėžiui. Kai gydymas toks ilgas, svarbu, kad jis būtų ne tik veiksmingas, bet ir nesukeltų daug nepageidaujamų reakcijų.
Nustatyta, kad minėtieji hormonų receptoriai nustatomi apie dviem trečdaliams sergančiųjų krūties vėžiu. Vadinasi, jei per metus Lietuvoje nustatoma apie 1400 naujų krūties vėžio atvejų, tai daugiau nei 800 moterų jau pirmaisiais gydymo metais bus gydomos hormonais, o kur dar tūkstančiai anksčiau susirgusių pacienčių... Tai tikrai labai svarbi krūties vėžio gydymo grandis.
Kai jie nustatomi teigiami, mes, gydytojai, tikimės, kad liga bus lėtesnės, kiek palankesnės eigos, ir džiaugiamės, kad, be chemoterapijos, galėsime pasiūlyti dar vieną gerai toleruojamą gydymo metodą – hormonų terapiją.
Kodėl tie hormonai svarbu? Vienas iš krūties vėžio atsiradimą skatinančių veiksnių yra ilgalaikis tiek vidinių, tiek išoriškai gaunamų hormonų estrogenų poveikis organizmui. Todėl suprantama, kad, norint pagydyti tokį nuo hormonų priklausomą krūties vėžį, reikia „antigydymo“ – skirti antiestrogenų ar kitų priešingą poveikį turinčių hormonų.
Jau 30 metų krūties vėžiui gydyti vartojamas antiestrogenas tamoksifenas. Deja, dėl savo cheminės formulės panašumo į natūralius estrogenus jis turi ir nepageidaujamų poveikių: kai kurioms ligonėms skatina gimdos gleivinės išvešėjimą, didėja trombozių rizika. Tai reiškia, kad juo gydant gali prasidėti venų uždegimai, skauda, sutinsta kojos, gali prasidėti kraujavimai iš gimdos, padidėja gimdos kūno vėžio rizika. Moterys, gydomos tamoksifenu, privalo kas pusę metų lankytis pas ginekologą ir atlikti gimdos tyrimą ultragarsu.
Mokslas nestovi vietoje. Pastarąjį dešimtmetį nustatyta, kad natūralių estrogenų gamybą moterims premenopauzės laikotarpiu (kai yra menstruacijos) galima sustabdyti skiriant medikamentinę kastraciją goserelinu, o moterims pomenopauzės laikotarpiu (kai jau kiaušidėse estrogenų gamyba nevyksta) blokuojant fermentą aromatazę. Taip atsirado nauja hormonų terapijos rūšis – aromatazės inhibitoriai. Šiandien Lietuvoje plačiausiai vartojami anastrozolis ir letrozolis.
Aromatazės inhibitoriai veikia tik tam tikrą fermentą, neveikdami kitų hormonų apykaitos, todėl beveik neturi nepageidaujamų poveikių, kuriuos sukelia tamoksifenas. Tad gydymas jais efektyvus, o ir pacientė ilgalaikio gydymo metu gerai jaučiasi.
Tačiau ne tik tai lemia platų šios grupės preparatų vartojimą pasaulyje. Nustatyta, kad jie veiksmingesni nei tamoksifenas tiek skiriant po operacijos, tiek esant progresavusiai ligai.
Šiandien anastrozolis Lietuvoje registruotas adjuvantiniam tiek ankstyvojo invazinio krūties vėžio, kuriame yra hormonų receptorių, tiek progresavusio vėžio gydymui moterims po menopauzės. Jo galima skirti ir toms, kurių receptoriai nežinomi, bet tamoksifenas anksčiau sukėlė palankų klinikinį poveikį (tai dažniausiai iki 2001 metų susirgusios moterys, kurioms estrogenų receptoriai dar nebuvo tiriami).
Didžiausia kiekvienos krūties vėžiu susirgusios moters svajonė – išgyti, kad liga daugiau niekada nebepasikartotų. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė ligos atkryčių būna per pirmuosius 2,5 metų po operacijos. Todėl labai svarbu kuo anksčiau paskirti patį efektyviausią gydymą, kuris geriausiai nuo jų apsaugotų. Šiuo metu jau pakanka įrodymų, kad aromatazės inhibitoriai ligos atkryčių riziką mažina efektyviau nei tamoksifenas. Tai reiškia, kad kuo anksčiau hormonams jautrų krūties vėžį pradėsime gydyti šiais veiksmingais vaistais, tuo geresnių rezultatų galime tikėtis – liga vėliau ar rečiau atsinaujins, bus daugiau išgijusių, pasireikš mažiau pavojingų nepageidaujamų reakcijų. Moterys – mamos, močiutės – galės džiaugtis visaverčiu gyvenimu. O tai visų mūsų – tiek pacientų, tiek gydytojų – bendras siekis, kovojant su šia klastinga liga.
Gydymas hormonais šiandien skiriamas tiek esant ankstyvajam krūties vėžiui iš karto po radikalios operacijos ne mažiau kaip 5 metus, tiek ir esant išplitusiam krūties vėžiui. Kai gydymas toks ilgas, svarbu, kad jis būtų ne tik veiksmingas, bet ir nesukeltų daug nepageidaujamų reakcijų.
Nustatyta, kad minėtieji hormonų receptoriai nustatomi apie dviem trečdaliams sergančiųjų krūties vėžiu. Vadinasi, jei per metus Lietuvoje nustatoma apie 1400 naujų krūties vėžio atvejų, tai daugiau nei 800 moterų jau pirmaisiais gydymo metais bus gydomos hormonais, o kur dar tūkstančiai anksčiau susirgusių pacienčių... Tai tikrai labai svarbi krūties vėžio gydymo grandis.
Kai jie nustatomi teigiami, mes, gydytojai, tikimės, kad liga bus lėtesnės, kiek palankesnės eigos, ir džiaugiamės, kad, be chemoterapijos, galėsime pasiūlyti dar vieną gerai toleruojamą gydymo metodą – hormonų terapiją.
Kodėl tie hormonai svarbu? Vienas iš krūties vėžio atsiradimą skatinančių veiksnių yra ilgalaikis tiek vidinių, tiek išoriškai gaunamų hormonų estrogenų poveikis organizmui. Todėl suprantama, kad, norint pagydyti tokį nuo hormonų priklausomą krūties vėžį, reikia „antigydymo“ – skirti antiestrogenų ar kitų priešingą poveikį turinčių hormonų.
Jau 30 metų krūties vėžiui gydyti vartojamas antiestrogenas tamoksifenas. Deja, dėl savo cheminės formulės panašumo į natūralius estrogenus jis turi ir nepageidaujamų poveikių: kai kurioms ligonėms skatina gimdos gleivinės išvešėjimą, didėja trombozių rizika. Tai reiškia, kad juo gydant gali prasidėti venų uždegimai, skauda, sutinsta kojos, gali prasidėti kraujavimai iš gimdos, padidėja gimdos kūno vėžio rizika. Moterys, gydomos tamoksifenu, privalo kas pusę metų lankytis pas ginekologą ir atlikti gimdos tyrimą ultragarsu.
Mokslas nestovi vietoje. Pastarąjį dešimtmetį nustatyta, kad natūralių estrogenų gamybą moterims premenopauzės laikotarpiu (kai yra menstruacijos) galima sustabdyti skiriant medikamentinę kastraciją goserelinu, o moterims pomenopauzės laikotarpiu (kai jau kiaušidėse estrogenų gamyba nevyksta) blokuojant fermentą aromatazę. Taip atsirado nauja hormonų terapijos rūšis – aromatazės inhibitoriai. Šiandien Lietuvoje plačiausiai vartojami anastrozolis ir letrozolis.
Aromatazės inhibitoriai veikia tik tam tikrą fermentą, neveikdami kitų hormonų apykaitos, todėl beveik neturi nepageidaujamų poveikių, kuriuos sukelia tamoksifenas. Tad gydymas jais efektyvus, o ir pacientė ilgalaikio gydymo metu gerai jaučiasi.
Tačiau ne tik tai lemia platų šios grupės preparatų vartojimą pasaulyje. Nustatyta, kad jie veiksmingesni nei tamoksifenas tiek skiriant po operacijos, tiek esant progresavusiai ligai.
Šiandien anastrozolis Lietuvoje registruotas adjuvantiniam tiek ankstyvojo invazinio krūties vėžio, kuriame yra hormonų receptorių, tiek progresavusio vėžio gydymui moterims po menopauzės. Jo galima skirti ir toms, kurių receptoriai nežinomi, bet tamoksifenas anksčiau sukėlė palankų klinikinį poveikį (tai dažniausiai iki 2001 metų susirgusios moterys, kurioms estrogenų receptoriai dar nebuvo tiriami).
Didžiausia kiekvienos krūties vėžiu susirgusios moters svajonė – išgyti, kad liga daugiau niekada nebepasikartotų. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė ligos atkryčių būna per pirmuosius 2,5 metų po operacijos. Todėl labai svarbu kuo anksčiau paskirti patį efektyviausią gydymą, kuris geriausiai nuo jų apsaugotų. Šiuo metu jau pakanka įrodymų, kad aromatazės inhibitoriai ligos atkryčių riziką mažina efektyviau nei tamoksifenas. Tai reiškia, kad kuo anksčiau hormonams jautrų krūties vėžį pradėsime gydyti šiais veiksmingais vaistais, tuo geresnių rezultatų galime tikėtis – liga vėliau ar rečiau atsinaujins, bus daugiau išgijusių, pasireikš mažiau pavojingų nepageidaujamų reakcijų. Moterys – mamos, močiutės – galės džiaugtis visaverčiu gyvenimu. O tai visų mūsų – tiek pacientų, tiek gydytojų – bendras siekis, kovojant su šia klastinga liga.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje ja suserga apie 1300 moterų. Pildosi sena gydytojų svajonė – atrasta daug krūties vėžio požymių, sukurti genų rinkiniai, padedantys parinkti moterims veiksmingiausią gydymo būdą....
Skaityti daugiauLigoninės koridoriuje sutikau pažįstamą. Pasisveikinom ir šnekėdami ne itin reikšmingais sakiniais ėjome koridoriumi. Ties vienu iš kabinetų pažįstamas stabtelėjo. Tame kabinete dirba vienas iš specialistų, kurio duris praveria dažniausiai moterys. Dažniausiai, bet ne visada. Mano pažįstamas – ne vienintelis vyras, kuriam buvo diagnozuotas krūties vėžys. ...
Skaityti daugiauPrie krūties specialistų mamologų durų liūdna matyti jaunas moteris. Būtent gerybiniai krūties navikai dažnai priverčia jas sunerimti ir kuo greičiau pasirodyti specialistui. Nedideli sukietėjimai krūtyse kamuoja jaunas moteris ir net paaugles. Medikai šiuos sukietėjimus vadina gerybiniais krūties navikais – fibroadenomomis. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga Lietuvoje - ji sudaro apie 20 proc. moterų piktybinių ligų. Vis dažniau krūties vėžiu suserga jaunos, iki 40–45 metų, moterys. Šiandien padėti galima beveik 90 proc. sergančiųjų, tačiau būtina laiku diagnozuoti ligą. Apie krūties vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką kalbėjomės su KMUK onkologijos klinikos gyd. onkologe-chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, pasaulyje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1 milijoną moterų. Krūties vėžio profilaktika itin svarbi kiekvienos moters gyvenime. Artimiausias jos patarėjas ir pagalbininkas – bendrosios praktikos gydytojas. Kaip išvengti krūties vėžio, koks šeimos gydytojo vaidmuo šioje prevencijoje? Apie tai pasakoja Birštono kurorto „Tulpės“ sanatorijos FMR skyriaus vedėja gydytoja Aušra Mituzaitė....
Skaityti daugiaunaujų tyrimų duomenys rodo, kad reguliariai vartojamas aspirinas ir nesteroidiniai ...
Skaityti daugiauJei krūtyje aptikote neįprastą darinį, neskubėkite diagnozuoti vėžio, nepulkite į paniką. Praktika rodo, kad net 9 iš 10 darinių būna gerybiniai. Kita vertus, nors ir ne kiekvienas darinukas krūtyje yra piktybinis ar gali juo virsti, kiekvieną jų būtina tirti, ar tai nėra vėžio požymis. Nevėžinius krūtų pakitimus ir ligas komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės onkologė- chemoterapeutė Bronė Gustienė. ...
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauApie krūties piktybinius navikus (vėžį) žinoma labai seniai. Apie šią ligą rasta įrašų net Egipto papirusuose. Tai viena didžiausių problemų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Lietuvoje krūties vėžys tvirtai pirmauja tarp visų piktybinių navikų, kuriais serga moterys, negana to, sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje kasmet didėja....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – įvairialypės eigos liga. Gydymas neretai ilgas ir sudėtingas. Nors, atrodytų, nėra dviejų vienodų ligonių, t.y. kiekvienai sergančiajai krūties vėžiu gali būti visai kitokių požymių, ligą galima suskirstyti į kelias grupes. Šiandien plačiau kalbėsime apie tokį krūties vėžį, kuriam esant nustatomi hormonų receptoriai. Onkologai tai vadina hormonams jautriu krūties vėžiu....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje spalis minimas kaip kovos prieš krūties vėžį mėnuo. Nacionalinė moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacija nutarė spalį paminėti, kviesdama visuomenę bei valstybės vyrus atkreipti dėmesį į aktualias problemas. Visuomenė buvo kviečiama pasirašyti Prezidentui, Ministrui pirmininkui ir sveikatos apsaugos ministrui skirtą krūties vėžiu sergančių moterų peticiją dėl modernaus diagnozavimo ir gydymo galimybių suteikimo visoms Lietuvos moterims. Daugiau informacijos apie akciją – www.roziniskaspinas.lt...
Skaityti daugiauŠimtai tūkstančių Anglijos ir Velso moterų, sergančių ankstyvąja krūties vėžio forma, galės pasinaudoti gydymo aromatazės inhibitoriais privalumais. Praėjusį mėnesį Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (angl. National Institute for Health and Clinical Excellence, NICE*) priėmė preliminarias rekomendacijas, kurios nurodo, kad aromatazės inhibitoriai yra viena iš gydymo galimybių visoms pomenopauzinio amžiaus moterims, sergančioms hormonams jautria krūties vėžio forma....
Skaityti daugiauApie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti. Viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių – ankstyva diagnostika, leidžianti pradėti laiku gydyti. Apie tai, kokie yra diagnostikos metodai, pasakoja krūtų chirurgė-onkologė dr. Vida Petraitienė....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Nepaisant to, sergamumas šia liga ir toliau kasmet didėja – Lietuvoje kiekvienais metais ji diagnozuojama daugiau nei 1300 moterų, kas savaitę nuo jos miršta apie 12 moterų. Tačiau mokslas taip pat nestovi vietoje – sukuriama vis naujų vaistų. Lietuvoje pradėtas vartoti naujas pasaulyje pripažintas vaistas eksemestanas (Aromasin, gamintojas „Pfizer”, JAV), galintis veiksmingai kovoti su ia liga....
Skaityti daugiauKrūtų vėžys - tai dažniausia onkologinė liga, kuria serga Lietuvos moterys. Kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, tuo geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis. „Moterys turėtų bijoti ne ligos, bet savo baimės“, - teigia mūsų pašnekovė - Kauno onkologijos centro Torakalinės chirurgijos skyriaus vedėja, aukščiausios kategorijos onkologė chirurgė Leonarda ŠARAKAUSKIENĖ. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga. Jis dažniausiai diagnozuojamas vyresnėms nei 50 metų moterims, bet juo gali sirgti ir kur kas jaunesnės, net dvidešimtmetės. Sėkmingam gydymui itin svarbi ankstyva krūties vėžio diagnostika. Ne kiekvienas mazgelis, susidaręs krūtyje, yra vėžys, bet kiekvienas turi būti tiriamas....
Skaityti daugiauStatistika negailestinga ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos moterims - kasmet kas devinta moteris turi susitaikyti su krūties vėžio diagnoze. Per paskutiniuosius dešimtmečius naujai išaiškintų krūties vėžio atvejų skaičius padidėjo beveik tris kartus. Tai dažniausia piktybinių navikų lokalizacija moterims. Ar pakankamas Lietuvos moterys žino apie krūties vėžio riziką? Ar dažna suvokia ankstyvosios diagnostikos svarbą? Ką daryti, kad kuo daugiau pacienčių į onkologus kreiptųsi laiku ir sumažėtų III, IV stadijos krūties vėžio diagnozių skaičius? Apie šias ir kitas problemas bei krūties vėžio gydymo galimybes kalbamės su KMUK Onkologijos klinikos gydytoja onkologe chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauTerminą “vėžys”, aprašydamas vėžines ligas, pirmą kartą pavartojo graikų gydytojas Klaudijus Galenas: “Išsiplėtusios nuo nenatūralaus augimo venos atrodo panašios į vėžio kojas”. Šiandien žinoma, kad vėžys pradeda vystytis iš vienos pažeistos ląstelės, pakitus jos branduolyje užkoduotai informacijai. Kad destruktyvių ląstelių sankaupa - auglys - taptų apie vieno centimetro dydžio, turi praeiti penkeri metai. Skirtingai nuo kitų ligų, vėžys plinta krauju bei limfa ir pasėja metastazes kituose organuose. Iš viso žinoma per 100 įvairių vėžio rūšių....
Skaityti daugiau
