LOPL ir pulmoninė reabilitacija: trumpai ir aiškiai

Didesnė fizinė veikla lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) sergantiems pacientams gali tapti tikru išbandymu. Vis dėlto kasdienis fizinis aktyvumas ir specialūs fiziniai pratimai LOPL sergantiems pacientams yra ypatingai svarbūs, nes tik tokiu būdu įmanoma išlaikyti normalią fizinio krūvio toleranciją ir gyvenimo kokybę. Pakalbėkime apie pulmoninę reabilitaciją – kuo ji tokia svarbi LOPL sergantiems pacientams? Kas ją sudaro ir kokios pagrindinės judėjimo taisyklės, kad fizinės treniruotės duotų norimų rezultatų?

 

Kas yra LOPL?

 

LOPL – tai lėtinė, uždegiminė, nuolat progresuojanti kvėpavimo takų ir plaučių liga, kurios metu kvėpavimo takai neįprastai ir itin jautriai reaguoja į įkvepiamąsias žalingas daleles ir dujas. LOPL būdinga nuolat blogėjanti plaučių ir bronchų būklė, kurios metu kvėpavimo takų obstrukcija vis labiau vystosi ir situacija ypatingai pablogėja per laikinus paūmėjimus.

Paūmėjimų metu labai išryškėja nemalonūs simptomai – pagrinde tai kosulys, skrepliavimas ir dusulys, kurie ryškesni ir didesnio fizinio krūvio metu. Ligai progresuojant toliau, respiraciniai simptomai pasireiškia vis lengvesnės fizinės veiklos metu, kol galiausiai pacientas dusulį jaučia net ir ramybės metu. LOPL yra pavojinga ir klastinga liga, tačiau jei ji diagnozuojama laiku ir jei pacientas motyvuotas bei linkęs gydytis, tuomet galima pasiekti ir labai gerų rezultatų bei gyventi kokybišką gyvenimą be mirtį galinčių sukelti LOPL komplikacijų.

 

Kokie simptomai pasireiškia LOPL metu?

 

LOPL metu kamuojantys simptomai gali būti įvairaus intensyvumo – nuo vos jaučiamų iki visišką neįgalumą sukeliančių. Dažniausiai pacientai skundžiasi įvairaus stiprumo kosuliu, dusuliu ir skrepliavimu. Pavyzdžiui, kosulys gali būti ir lengvo kosčiojimo pobūdžio ir sunkaus, priepuolinio, vėmimą sukeliančio kosulio pobūdžio. Taip pat vargina fizinio pajėgumo sumažėjimas, spaudimo ir veržimo jausmas krūtinėje. Ligai būdingi paūmėjimai, kurių metu simptomai itin ryškūs. Kvėpavimo funkcija po tokių paūmėjimų jau niekuomet nebegrįžta į pradinę būseną – vadinasi, ligai būdingas nuolatinis progresavimas ir būklės blogėjimas (kuris iš pradžių gali būti ir nepastebimas, siejamas tik su rūkymu, mat net apie 90 proc. LOPL sergančių pacientų yra ilgą laiką rūkantys asmenys).

Itin pažengusios LOPL simptomai yra negalėjimas laisvai judėti, ypatingai sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, deformuota krūtinės ląsta (ji tampa panaši į statinę), odos bei lūpų pamėlynavimas ir stiprus darbingumo sumažėjimas (dusulys gali kamuoti net gulint). Ši liga gali sukelti neįgalumą ir būti mirties priežastimi, ypač jei ji laiku nediagnozuojama ir tinkamai negydoma.

 

Kam gali būti taikoma pulmoninė reabilitacija?

 

Pulmoninė reabilitacija ypatingai naudinga LOPL sergantiems pacientams. Ji ypač rekomenduojama tiems, kuriems būdingi šie simptomai: mažėjanti fizinio krūvio tolerancija, mažėjanti kūno masė ir nykstantys periferiniai raumenys. Vis dėlto pulmoninė reabilitacija naudinga ne tik LOPL sergantiems pacientams, bet ir plaučių transplantacijai ruošiamiems ar jau ją turėjusiems pacientams, cistine fibroze, astma sergantiems ir nuo įvairių bronchektazių kenčiantiems pacientams. Reabilitacija gali būti nerekomenduojama gretutinėmis ligomis sergantiems, rūkantiems, nemotyvuotiems ir bendradarbiauti nenorintiems pacientams. Beje, reabilitacija gali būti žalinga ir tiems, kuriems būdinga deguonies terapija nekoreguojama hipoksemija. Tad labai svarbu ne tik tai, kad konkrečiam pacientui reabilitacija būtų tinkama pagal visus fizinius rodiklius, bet ir tai, kad pats pacientas būtų motyvuotas, norėtų mesti rūkyti (jei jis rūko) ir būtų linkęs nuoširdžiai bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais geresnės sveikatos vardan.

 

Kokias priemonės apima pulmoninė reabilitacija?

 

Pulmoninė reabilitacija apima šias pagalbos priemones:

 

  • Pagalbą ir priemones metantiems rūkyti;
  • Individualiai pritaikytų fizinių pratimų atlikimą;
  • Paciento mokymą ir palaikymą bei bendradarbiavimą su jo artimaisiais;
  • Individualiai pritaikytą mitybos planą/ korekcijas (įskaitant paciento kūno masės kontrolę);
  • Reguliarų ir išsamų paciento sveikatos būklės įvertinimą;
  • Apsaugos priemones nuo infekcijų (pavyzdžiui, vakcinaciją);
  • Įvairiapusišką psichosocialinę pagalbą.

 

Geriausia, kai programa pritaikoma individualiai. Paciento noras bendradarbiauti ir motyvacija – ypatingai svarbios pulmoninės reabilitacijos dalys. Su pacientu dirba visa reabilitacijos komanda, kurią sudaro ne tik gydytojas pulmonologas bei fizinės ir reabilitacinės medicinos gydytojas, bet ir slaugytojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, dietologai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir kitų sričių specialistai.

Pulmoninė reabilitacija reikšmingai papildo medikamentinį gydymą ir oksigenoterapiją bei kitas LOPL gydymui skirtas priemones. Taip pat labai svarbu ir tai, kaip pacientas supranta terapijos technikas, pavyzdžiui, jis turi būti apmokomas inhaliavimo technikos, kad vartojamos vaistinės medžiagos sėkmingai pasiektų savo veikimo vietas. LOPL sergantis pacientas turėtų būti mokomas ne tik teisingos mankštų atlikimo technikos, bet ir atsipalaidavimo pratimų. Užimtumo terapija , psichosocialinė reabilitacija ir kasdienės veiklos kokybės įvertinimas padeda palaikyti ne tik gerą paciento fizinę, bet ir stiprią psichinę sveikatą.

 

Kada geriausia skirti pulmoninę reabilitaciją?

 

Pulmoninė reabilitacija atliekama ligos remisijų metu (tarp ligos paūmėjimų). Geriausia, kai ji pradedama iš karto po LOPL paūmėjimo, stabilizavusis paciento sveikatos būklei.

Reabilitacija gali trukti apie 2-6 mėnesius, kartais ir ilgiau. Įvairūs tyrimai rodo, kad ilgiau trunkanti pulmoninė reabilitacija rodo geresnius rezultatus, nei trumpiau trunkanti programa. Pavyzdžiui, treniruojantis 2-3 kartus per savaitę ir tai kartojant 7-8 savaites, pasiekiama kur kas geresnių rezultatų nei per 4-5 savaites trunkančias treniruotes. Gali būti rekomenduojami trys reabilitaciniai užsiėmimai per savaitę, trunkantys po porą valandų (su specialistų priežiūra). Jei tokios galimybės nėra, tuomet bent keletas užsiėmimų turi būti atliekami prižiūrint specialistams, o kitus galima atlikti savarankiškai namuose.

Geresni reabilitacijos rezultatai gaunami tuomet, kai atliekami bent keli užsiėmimai per savaitę ir jų intensyvumas didesnis nei mažas. Tyrimai rodo, kad patys veiksmingiausi yra labai intensyvūs pratimai, tačiau jie „įkandami“ tikrai ne visiems dėl sveikatos būklės. Vis dėlto fizinių užsiėmimų intensyvumą galima po truputėlį didinti ir galiausiai pasiekti labai gerų rezultatų.

Prieš užsiėmimus rekomenduojama atlikti raumenų apšilimo ir kvėpavimo pratimus. Fiziniai pratimai atliekami naudojant įvairią įrangą, pavyzdžiui, bėgtakius, elastines gumas, svarmenis, įvairius treniruoklius, kilimėlius, masažinius volus ir t.t. Geriausia, kad didesnis intensyvumas palaikomas ne mažiau kaip 30 minučių – tuomet pasiekiamas didžiausias galimas treniruotės efektyvumas. Naudingiausias rezultatas stebimas tuomet, kai jėgos pratimai derinami su ištvermės pratimais. Geriausia, kai pratimai atliekami aktyviai (paties paciento), o ne pasyviai.  Jei pacientui labai sunku, tuomet galima daryti pertraukėles, rinktis mažesnio intensyvumo pratimus ir krūvį didinti po truputį. Individualią programą pritaiko reabilitacijos komanda.

Vis dėlto net ir pasyviai atliekami pratimai jau geriau nei jokios reabilitacijos. Jei reikia, pacientui papildomai skiriama deguonies. Taip pat stebimas arterinis kraujo spaudimas, širdies susitraukimų dažnis, kartais sekami ir papildomi duomenys. Taigi svarbiausia, kad pats pacientas pajustų naudą - tuomet ir jo motyvacija bus žymiai didesnė.

 

 

Parengė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai